Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. MD-LM00N-94588500-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė S. B. 2016-12-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą J. S., UAB „R.“ įgaliotam atstovui, už tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius atlikęs tyrimą pagal 2016-08-23 prekių sulaikymo protokolą Nr. 6LMB101572 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimą, priimtą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-4-00057-16, nustatė, kad transporto priemonei Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 28029,21 Eur, 2016-08-18 Klaipėdos krovinių poste buvo įforminta importo deklaracija Nr. 16LTLR1000IM01CDF3, gavėjo nurodyta įmonė UAB „R.“. Po to minėtas automobilis, neįregistruotas Sąjungos muitų teritorijos šalyje, 2016-08-18 išvyko iš Sąjungos muitų teritorijos per Panemunės kelio postą į Rusijos Federaciją jo nedeklaravus eksporto muitinės procedūrai pagal Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. Automobilis Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 28029,21 Eur, sulaikytas 2016-08-23 prekių sulaikymo protokolu Nr. 6LMB101572 gabenimo aplinkybės nustatyti. Atlikus papildomą analizę nustatyta, kad Klaipėdos krovinių poste taip pat buvo įformintos importo muitinės deklaracijos: 1) Nr. 16LTLR1000IM015D90 (2016-06-27) automobiliui Mercedes Benz, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22623,58 Eur; 2) Nr. 16LTLR1000UM0170E0 (2016-07-05) automobiliui Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 41376,46 Eur; 3) Nr. 16LTLR 1000IM01B988 (2016-08-09) automobiliui Mercedes Benz, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18686,14 Eur įmonės „R.“ priklausantiems automobiliams. Automobiliai Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po išleidimo į laisvą apyvartą 2016-06-27 išvyko iš Lietuvos Respublikos per Panemunės kelio postą į Rusijos Federaciją, Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po išleidimo į laisvą apyvartą 2016-07-05 išvyko iš Lietuvos Respublikos per Nidos kelio postą į Rusijos Federaciją, Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), po išleidimo į laisvą apyvartą 2016-08-09 išvyko iš Lietuvos Respublikos per Panemunės kelio postą į Rusijos Federaciją, nepateikiant jų eksporto muitinės procedūrai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad už transporto priemonių Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimą muitinės procedūros įforminimui įmonėje UAB „R.“ buvo atsakingas J. S., kuris neužtikrino, kad išgabenant automobilius iš Sąjungos muitų teritorijos jie būtų deklaruoti eksporto muitinės procedūrai ir tuo J. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 269 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-04-10 nutarimu Nr. MD-LM00N-94588500-17 J. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-05-08 gautas administracine tvarka nubausto J. S. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-04-10 nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutarimą priėmęs Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas netinkamai taikė Muitinės kodekso nuostatas, dėl ko nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. UAB „R.“, įsigijusi automobilius ir sumokėjusi visus privalomus mokesčius, įgijo teisę laisvai disponuoti turtu ne tik Europos Bendrijos teritorijoje, bet ir už jos ribų, taip pat ir Rusijos Federacijoje, neregistruojant transporto priemonių Lietuvos Respublikoje. UAB „R.“ priklausantiems automobiliams išvykus į Rusijos Federaciją ir grįžus į Lietuvos Respubliką, nebuvo privalu muitinei pateikti eksporto (reeksporto ir/ar reimporto) deklaracijos, kadangi tai neatitiko reikalavimų, nurodytų Bendros Deklaracijos pildymo instrukcijos 8, 22 punktuose. Šiose taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad eksporto deklaracijoje turi aiškiai būti nurodytas prekės siuntėjas, gavėjas, prekės kilmės šalis. Kadangi nebuvo atliktas prekės pirkimo-pardavimo sandoris, nebuvo jokio teisinio pagrindo įforminti reikalaujamos procedūros. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nėra nurodytas joks konkretus norminis aktas, draudžiantis importuotas transporto priemones, registruotas kitoje šalyje, eksploatuoti, naudoti Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. To nenumato ir keleivio vykimo tvarkos per muitinės postus taisyklės. Pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, visiškai neįsigilino į sąvokas „Eksportas“, „Eksportuotojas“, „Reimportas“, „Reeksportas“, nesidomėjo kada ir kokiu metu šios muitinės procedūros yra atliekamos, kokį statusą įgyja prekė, už kurią yra sumokėti mokesčiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-04-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti (b.l. 3-4).

Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimu nesutinka su J. S. skunde išdėstytais motyvais. Nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra. Todėl, iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją išgabenti nedeklaruojant muitinei, UAB „R.“ priklausantys Sąjungoje importuoti, tačiau Lietuvoje neregistruoti, automobiliai prarado Sąjungos prekių muitinį statusą (Sąjungos muitinės kodekso 154 straipsnio a dalis). Vadovaujantis 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 249 straipsniu bei 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 337 straipsnio 1 dalimi, jeigu turėjo būti pateikta eksporto arba reeksporto deklaracija, tačiau prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos be tokios deklaracijos, ta deklaracija gali būti teikiama atgaline data. Tokią deklaraciją UAB „R.“, po automobilių išgabenimo fakto ir muitinei pareikalavus, ir pateikė, o tai yra ne administracinę atsakomybę už prekių nedeklaravimą nustatytą tvarka šalinantis faktas, bet aplinkybė, į kurią galima atsižvelgti sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Tuo J. S. pažeidė prekių muitinio tikrinimo tvarką ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Prašo J. S. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Skundą pateikęs J. S. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad dirba UAB „R.“ vadybininku. Paaiškino, kad eksportuotoju laikomas asmuo, kuris eksporto deklaracijos priėmimo metu yra sudaręs sutartį su prekių gavėju trečioje šalyje ir turi teisę nuspręsti, kad prekės turi būti išgabentos į Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančią paskirties vietą. Atliekant eksporto procedūrą būtina turėti automobilio pardavimo sutartį su pirkėju – prekių gavėju trečioje šalyje. Nagrinėjamu atveju UAB „R.“ automobilių nepardavė, automobiliai laikytini UAB „R.“ nuosavybe, prekėmis nelaikytini, todėl eksporto procedūra nebuvo reikalinga. Transporto priemonei automobiliui Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), importo deklaracija buvo įforminta 2016-08-18. Automobiliams Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), importo deklaracijos buvo įformintos anksčiau, tikslių datų jis nepamena, paskutinė importo deklaracija buvo įforminta automobiliui Maybach 57. Prašo skundą tenkinti, o bylą nutraukti. Automobiliai į Rusijos Federaciją buvo gabenami tikslu išregistruoti, vėliau jie buvo parduoti Vokietijos piliečiams. Muitinės pareigūnams pareikalavus, vėliau automobiliui Maybach 57 buvo pateikta eksporto deklaracija. Deklaracijos nepateikus, muitinės pareigūnai atsisakė minėtą automobilį grąžinti UAB „R.“.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. prašė J. S. skundo netenkinti Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktame atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad gabenant skundžiamame nutarime nurodytas prekes – automobilius į trečią šalį – Rusijos Federaciją, juos patekti muitinės eksporto procedūrai buvo privaloma. Tai numatyta 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 269 straipsnio 1 dalyje. Vėliau eksporto deklaracija buvo pateikta ir į šią aplinkybę buvo atsižvelgta paskiriant J. S. administracinę nuobaudą. Paaiškino, kad automobilis Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos buvo išgabentas 2016-08-18. Atliekant UAB „R.“ veiklos tyrimą, nustatyta, kad prieš tai dar trys automobiliai buvo išgabenti nepateikiant muitinės eksporto procedūroms. Kada minėti automobiliai buvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos, teismui nurodyti negali. Klaipėdos krovinių poste importo muitinės deklaracija automobiliui Mercedes Benz, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įforminta 2016-06-27, 2016-07-05 importo deklaracija įforminta automobiliui Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-08-09 importo deklaracija įforminta automobiliui Mercedes Benz, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėti automobiliai nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikoje, jie neįgijo Sąjungos prekės statuso, todėl jais nebuvo leista laisvai disponuoti. Priešingai nei teigia UAB „R.“ atstovas, nurodęs, kad automobilis Maybach į Rusijos Federaciją buvo gabenamas siekiant jį išregistruoti, byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis jau tuo metu Rusijos Federacijoje buvo išregistruotas. Mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas J. S. pažeistas nebuvo, administracinis teisės pažeidimas nustatytas 2016-12-06, kuomet J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojas A. S., parodė, kad eina UAB „R.“ direktoriaus pareigas. Paaiškino, kas skundžiamame nutarime nurodyti automobiliai buvo įsigyti iš trečių šalių siekiant juos parduoti į Europos Sąjungos šalis. Šiuo metu automobiliai yra parduoti, užregistruoti Europos bendrijos šalyse ir yra eksploatuojami. Automobiliai buvo gabenami į Rusijos Federaciją ne pardavimui, o siekiant juos ten išregistruoti. Vėliau buvo ketinama automobilius registruoti Lietuvos Respublikoje ir juos parduoti į Europos Sąjungos šalis. Eksporto deklaracijose turi būti nurodomas prekės pirkėjas, nagrinėjamu atveju automobiliai parduodami nebuvo, pirkimo-pardavimo sutartys pasirašytos nebuvo. UAB „R.“, importavusi minėtus automobilius ir sumokėjusi visus privalomus mokesčius, įgijo teisę laisvai jais disponuoti, todėl automobiliais buvo galima vykti į Rusijos Federaciją. Automobilis Maybach 57 muitinės buvo sulaikytas kelis mėnesius, potencialus pirkėjas pradėjo reikalauti automobilį pateikti, todėl, muitinės pareigūnams pareikalavus, šiam automobiliui atgaline data buvo įforminta eksporto deklaracija. Pateikus deklaraciją, automobilis buvo grąžintas UAB „R.“. Deklaracijoje automobilio pirkėju ir pardavėju buvo nurodyta UAB „R.“.

Liudytojas G. B. parodė, kad eina UAB „W.“ direktoriaus pareigas, įmonė tekia muitinės tarpininko paslaugas. Jam yra žinoma, kad UAB „R.“ automobilis Maybach, jį gabenant į Rusiją Federaciją, muitinės pareigūnų buvo sulaikytas manant, kad automobilis galimai yra vogtas. Automobilis muitinės buvo sulaikytas kelis mėnesius. Vagystės faktas nepasitvirtino. Muitinės pareigūnai, siekdami išvengti neigiamų pasekmių, apkaltino UAB „R.“ kito administracinio teisės pažeidimo padarymu, reikalavo automobiliui atlikti muitinės eksporto procedūrą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju eksporto procedūra nebuvo privaloma, kadangi eksporto procedūra atliekama, kai prekė parduodama trečiai šaliai. Automobilis Maybach nebuvo parduodamas.

Skundą pateikusio asmens atstovas advokatas V.Katėnas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, nurodo, kad skundžiamą nutarimą muitinės pareigūnai priėmė siekdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Automobiliui Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), eksporto deklaracija buvo pateikta atbuline data, kadangi to reikalavo muitinės pareigūnai, kurie sutiko grąžinti minėtą sulaikytą automobilį UAB „R.“ po eksporto deklaracijos pateikimo. Pažymėjo, kad nebuvo reikalauta pateikti eksporto deklaracijas kitiems skundžiamame nutarime nurodytiems automobiliams. Mano, kad atlikta eksporto procedūra buvo neteisėta. J. S. veiksmuose nėra ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudėties, todėl prašo skundą tenkinti, o bylą nutraukti.

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Saulės Pučkienės 2016-10-03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-4-00057-16 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Konstatuota, kad UAB „R.“, išgabendama iš/į Sąjungos muitų teritorijos automobilį Maybach 57, nepateikė jo muitiniam patikrinimui ir nedeklaravo nustatyta tvarka ir šie UAB „R.“ veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, požymius (b.l. 17-20).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. S. skundas tenkintinas iš dalies.

J. S. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka.

Teisės pažeidimas, už kurio padarymą J. S. paskirta administracinė nuobauda, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika neperkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamame nutarime J. S. veiksmai tinkamai kvalifikuojami pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Šiuo metu galiojančiame ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi ANK sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, šiuo atveju ANK nuostatos netaikomos.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos.

Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011). ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (analogiška nuostata numatyta ANK 591 str. 7 p.). Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad 2016-08-23, siekiant nustatyti gabenimo aplinkybes, buvo sulaikytas automobilis Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Panemunės kelio postą gabenamas į Rusijos Federaciją. 2016-09-05 Muitinės kriminalinės policijos Klaipėdos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-4-00057-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2016-08-23 Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio poste buvo sulaikytas automobilis Maybach 57, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), RF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2016-08-18 Klaipėdos krovinių poste buvo įforminta importo deklaracija Nr. 16LTLR1000IM01CDF3. Minėtas automobilis 2016-08-18 neregistruotas Sąjungos muitų teritorijos šalyje išvyko iš Sąjungos muitų teritorijos, vairuojamas RF piliečio I. M., per Panemunės kelio postą į Rusijos Federaciją jo nepateikus muitinės procedūros įforminimui. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Saulės Pučkienės 2016-10-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-4-00057-16 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Konstatuota, kad UAB „R.“, išgabendama iš/į Sąjungos muitų teritorijos automobilį Maybach 57, nepateikė jo muitiniam patikrinimui ir nedeklaravo nustatyta tvarka ir šie UAB „R.“ veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, požymius. Šis nutarimas apskųstas nebuvo.

ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas, per kurį gali vykti administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-10-03 nutarimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2016-10-25. Bylos duomenimis, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pratęsta, todėl įstatyme numatytas dviejų mėnesių terminas suėjo 2016-12-25. Tačiau J. S. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta tik 2017-04-10.

Analizuojamas pažeidimas (automobilių Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz C63 AMG, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikimas eksporto muitinės procedūrai). Remiantis ATPK 35 straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda už jį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (LVAT nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konkretizavęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino eiga prasideda nuo patikrinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-37-677/2016).

Apklausta teisme Klaipėdos teritorinės muitinė įgaliota atstovė nurodė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams apie išgabentas transporto priemones tapo žinoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, tai yra 2016-12-06, nors iš byloje esančio 2016-11-24 Klaipėdos teritorinės muitinės rašto UAB „R.“ turinio matyti, kad muitinei apie pažeidimus buvo žinoma ankščiau, nes jau 2016-11-10 Klaipėdos teritorinė muitinė raštu kvietė atvykti UAB „R.“ atstovą, atsakingą už automobilių išgabenimą į Rusiją, dėl administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo (b.l. 8). Kitų rašytinių įrodymų (tarnybinių pranešimų dėl atlikto tyrimo, patikrinimo aktų ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nustatyti J. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nustatymo datą, byloje pateikta nebuvo. Skundžiamame nutarime taip pat yra apsiribota 2016 m. birželio 27 d. – 2016 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpio nurodymu (importo muitinės deklaracijų pateikimo laikotarpis bei automobilio Maybach 57 sulaikymo data), nedetalizuojant kada galimai J. S. įvykdytas pažeidimas buvo nustatytas. Nurodyta tik, kad pažeidimo faktas išaiškėjo atlikus papildomą analizę, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė nepateikė jokios konkrečios informacijos ir įrodymų apie UAB „R.“ atžvilgiu daryto patikrinimo aplinkybes. Teismo vertinimu, pastarosios datos tinkamas nustatymas yra itin reikšmingas nagrinėjamoje byloje, o iš teismui pateiktos bylos medžiagos negalima spręsti, ar nėra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo J. S. terminai. Esant šioms aplinkybėms, neaišku kada pažeidimas nustatytas, tai yra nuo kada turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad J. S. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, paaiškėjo 2016-08-23 (paskutinio gabento automobilio Maybach sulaikymo data gabenimo aplinkybėms nustatyti) ir nuo šios datos skaičiuojamas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti.

Taigi, įvertinus ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad administracinė nuobauda J. S. už inkriminuojamą teisės pažeidimą skundžiamu nutarimu buvo paskirta pasibaigus terminui nuobaudai skirti.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas įstatymo nustatyta tvarka institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, buvo pratęstas, todėl įvertinant ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytą nuostatą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki bylos nagrinėjimo pasibaigia nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. S. atžvilgiu pagal 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą nutrauktina ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-04-10 nutarimas Nr. MD-LM00N-94588500-17 naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. MD-LM00N-94588500-17 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.