- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1437-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01494-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios individualios įmonės „Aumora“ buvusio vadovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą metu 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi įpareigojo individualios įmonės „Aumora“ (toliau – IĮ „Aumora“) administracijos vadovą per penkias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti teismui šiuos dokumentus: kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas iki 2016 m. lapkričio 30 d., įsiskolinimo pradžią ir atsiskaitymo terminus; praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki 2016 m. lapkričio 30 d. finansinių ataskaitų rinkinį; duomenis apie įmonės turimą materialųjį turtą ir jo pradinę ir likutinę vertę, nurodant, ar turtas nėra areštuotas, įkeistas, ar jam nėra taikyti kiti apribojimai; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka; paaiškinamąjį raštą apie įmonės turtinę padėtį ir ūkinę veiklą, nuomonę dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; įmonės registravimo duomenis. Teismas įspėjo įmonės vadovą, kad nepateikus nurodytų dokumentų nustatytu terminu, jam gali būti paskirta bauda iki 2 896 Eur.IĮ „Aumora“ administracijos vadovas R. M. 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui prašymą pratęsti duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų pateikimo terminą iki 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. sausio 12 d. – pakartotinį prašymą pratęsti duomenų pateikimo terminą iki 2017 m. sausio 27 d. Nurodyti prašymai buvo patenkinti, teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi pratęstas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminas vienam mėnesiui (iki 2017 m. vasario 14 d.). IĮ „Aumora“ administracijos vadovas teismo nustatytu ir pratęstu terminu pateikė įmonės 2017 m. sausio 25 d. kreditorių sąrašą, 2015 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 m. lapkričio 30 d. balansą, 2017 m. sausio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017 m. sausio 25 d. informaciją apie įmonės turtą, iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, paaiškinamąjį raštą, įmonės registravimo pažymėjimo ir nuostatų kopijas (b. l. 47-63). Administracijos vadovui nepateikus kitų teismo reikalaujamų dokumentų, teismas klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sprendė vadovaudamasis ne tik civilinėje byloje pateiktais, bet ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais.Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi IĮ ,,Aumora“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta mažoji bendrija „Bankroto paslaugos“ (toliau – bankroto administratorius), administracijos vadovas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 6 d.Bankrutuojančios IĮ „Aumora“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė buvusiam IĮ „Aumora“ vadovui R. M. skirti 2 896 Eur baudą ir apriboti teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metų laikotarpiui. Prašyme nurodė, kad ne kartą elektroniniu paštu ir telefonu informavo buvusį įmonės vadovą R. M. apie pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, taip pat atsakomybę už šių pareigų nevykdymą, tačiau įmonės vadovo pažadai perduoti bankrutuojančios įmonės turtą nėra vykdomi. 2017 m. balandžio 24 d. IĮ „Aumora“ vadovui buvo išsiųstas įspėjimas iki 2017 m. balandžio 27 d. perduoti įmonės dokumentus ir turtą, tačiau nei vienas įmonės dokumentas taip ir nebuvo perduotas. Įmonės vadovui neperdavus dokumentų, bankroto administratorius negali vykdyti tolimesnių bankroto procedūrų, nustatyti įmonės kreditorinių, debitorinių įsiskolinimų, įmonės turto.Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą tenkino iš dalies – paskyrė IĮ „Aumora“ administracijos vadovui R. M. dviejų šimtų eurų baudą, įpareigojo jį per penkias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įvykdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartyje ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytą pareigą perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismas konstatavo, kad IĮ „Aumora“ administracijos vadovas R. M. buvo tinkamai informuotas apie pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau šios pareigos neįvykdė.IĮ „Aumora“ administracijos vadovas R. M. 2017 m. birželio 23 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį gavo 2017 m. gegužės 27 d. (šeštadienį), tačiau dėl teisinių žinių stygiaus nepakankamai gerai suprato šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą apskundimo tvarką. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama, todėl manė, jog neturi teisės pasinaudoti teismine gynyba. Tik vėliau, pasikonsultavęs su teisinių žinių turinčiu asmeniu, suprato, kad vis dėlto yra galimybė pateikti teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodytos priežastys yra objektyvios, termino atnaujinimas nesukels neigiamų pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims. Pripažįsta, kad įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nėra įvykdęs, tačiau tam yra svarbių priežasčių, į kurias turi būti atsižvelgta. Neturi buhalterės, todėl tinkamai suruošti ir perduoti IĮ „Aumora“ dokumentus pernelyg sudėtinga, užima daug laiko. Greitu metu baigs rengti dokumentus ir perduos juos bankroto administratoriui. Kadangi teismo įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdo ne dėl kažkokių tyčinių veiksmų, kuriais siektų vilkinti bankroto procesą, tačiau dėl užtrukusio įmonės dokumentų suruošimo, nėra pagrindo tokių jo veiksmų vertinti nesąžiningais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė IĮ „Aumora“ administracijos vadovui R. M. atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti, atsisakė priimti jo prašymą dėl baudos panaikinimo.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria IĮ „Aumora“ administracijos vadovui R. M. paskirta 200 Eur bauda už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą, pastarajam asmeniškai (pasirašytinai) buvo įteikta 2017 m. gegužės 27 d. Pareiškėjas R. M. turėjo teisę per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo pateikti teismui prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, taigi terminas tokiam prašymui pateikti baigėsi 2017 m. birželio 5 d. (įskaitytinai). Pareiškėjo R. M. prašymas dėl baudos panaikinimo AB „Lietuvos paštas“ buvo perduotas 2017 m. birželio 21 d. (CPK 74 straipsnio 7 dalis), t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą 15 dienų (CPK 107 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta asmens, kuriam paskirta bauda, teisė per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo pateikti teismui prašymą ją panaikinti ar sumažinti, minėta nutartis pareiškėjui R. M. buvo įteikta asmeniškai (pasirašytinai) 2017 m. gegužės 27 d., jis, neturėdamas teisinių žinių, turėjo pakankamai laiko pasikonsultuoti su teisininkais dėl baudos panaikinimo galimybių ir savo teisių gynybos, terminas prašymui pateikti praleistas žymiai, t. y. net 15 dienų, be to, Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjui R. M. nustatytas įpareigojimas perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus iki šiol nėra įvykdytas, dėl ko pareiškėjui ir buvo paskirta 200 Eur bauda, pareiškėjo R. M. nurodytas termino paduoti prašymą dėl baudos panaikinimo praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti (CPK 78 straipsnis).Neatnaujinęs termino prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. M. prašymą ir grąžino jį pareiškėjui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
IĮ „Aumora“ administracijos vadovas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – IĮ „Aumora“ administracijos vadovui R. M. atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, tinkamai neįvertino priežasčių, dėl kurių iki šiol bankroto administratoriui nėra įmanoma perduoti įmonės dokumentų ir turto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad terminas prašymui pateikti praleistas žymiai. Terminas nurodytam prašymui pateikti praleistas vos 15 dienų, t.y. neženkliai, todėl negali užkirsti kelio tokio pobūdžio prašymo, kuris išimtinai susijęs su apeliantu, pateikimui ir išnagrinėjimui.Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad gavęs teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį apeliantas netinkamai suprato prašymo dėl baudos panaikinimo pateikimo galimybę, taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, neišmano procesinių terminų skaičiavimo taisyklių, kas jam apsunkino galimybę laiku pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad baudos skiriamos tik nesąžiningai besielgiantiems asmenims, nors apeliantas toks nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta IĮ „Aumora“ administracijos vadovui R. M. atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi iš esmės grindžia argumentais, kad buvo netinkamai įvertinta termino praleidimo trukmė, taip pat priežastys, dėl kurių jis praleido prašymo dėl baudos, paskirtos jam Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, pateikimo terminą bei iki šiol nėra pateikęs bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų ir turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas termino atnaujinimo klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju IĮ „Aumora“ administracijos vadovo R. M. nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis pastarajam atlikti procesinį veiksmą (pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar pakeitimo) per įstatymo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017; 2016 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1745-823/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981-381/2016).CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, t. y. dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikimo teisė turi būti įgyvendinta per CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų nuo nutarties skirti baudą priėmimo dienos terminą, kadangi bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką. Analogiška prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikimo tvarka apeliantui buvo išaiškinta Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios teismo nutarties rezoliucinė dalis suformuluota tinkamai ir aiškiai, todėl atidaus ir rūpestingo proceso dalyvio, tinkamai besinaudojančio jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, negalėjo suklaidinti.Praleidus CPK 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, teisė paduoti prašymą išnyksta, tačiau minėta teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria IĮ „Aumora“ administracijos vadovui R. M. paskirta 200 Eur bauda už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą įmonės administratoriui, pastarajam buvo įteikta tinkamai (2017 m. gegužės 27 d.), kad pateikdamas prašymą dėl baudos panaikinimo pareiškėjas 15 dienų praleido CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl termino praleidimo trukmės (15 dienų) ir priežasčių, sutinka su teismo pozicija, kad, priešingai nei teigia apeliantas, procesinis terminas praleistas žymiai ir nėra pateikta objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pirmiausia pažymėtina, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Nagrinėjamoje situacijoje, kai įmonės administracijos vadovas žinojo apie vykstantį teisminį bankroto bylos nagrinėjimą bei bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (teikė teismui prašymus pratęsti terminą įmonės dokumentams ir turtui perduoti, atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą ir kt.), 15 dienų termino praleidimas negali būti vertinamas kaip nežymus ir neturintis reikšmės bankroto proceso eigai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju terminas praleistas žymiai, netgi daugiau nei įstatyme nustatyta paties termino trukmė, todėl jo atnaujinimas neatitiktų nei procesinio termino paskirties, nei bankroto proceso principų. Juo labiau, Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi įmonės administracijos vadovui nustatytas įpareigojimas perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą iki šiol nėra įvykdytas, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pastarasis elgiasi nesąžiningai, formaliai teikdamas prašymą dėl baudos, kuri pagal įstatyme numatytos sankcijos ribas iš esmės yra minimali, panaikinimo, tokiais savo veiksmais nepagrįstai vilkindamas jam nustatyto įpareigojimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto procesinis elgesys bankroto byloje, kurioje procedūros turi būti vykdomos ypatingai skubiai, nepateisinamas. Antra, apelianto nurodyta termino praleidimo priežastis – teisinis neišprusimas – nelaikytina objektyvia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą procesinį CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje apeliantui buvo išaiškinta teisė per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos prašyti teismą panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą. Apelianto argumentai, kad tokiu išaiškinimu jis nesivadovavo, nes nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat buvo nurodyta, kad tokia nutartis neskundžiama, kad prašymo dėl baudos panaikinimo pateikimo tvarka jam tapo aiški tik po konsultacijų su teisininkais, nepagrįsti, kadangi nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo kreiptasi į teisininkus dėl teisinių paslaugų suteikimo ir pan. Be to, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto teisinių žinių ir/ar procesinių terminų skaičiavimo sugebėjimų, kadangi byloje esantys jo paties parengti procesiniai dokumentai yra pakankamai išsamūs, pagrįsti tinkamomis teisės normomis, aktualia teismų praktika.Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir neturinčiais reikšmės nagrinėjamai bylai apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino priežasčių, dėl kurių jis iki šiol neperdavė įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad vesti įmonės finansinę atskaitomybę ir visus įmonės dokumentus, įskaitant finansinius, yra įmonės vadovo pareiga (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl galimos kliūtys sudaryti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir laiku juos pateikti bankroto administratoriui negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys perduoti bankrutuojančios įmonės disponuojamą turtą ir dokumentus bankroto administratoriui.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.