Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta – 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, tai yra 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir trečdaliu sumažintos baudos bausmės – 30 (trisdešimties) MGL - pridėta dalis neatliktos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 27 (dvidešimt septyni) MGL, ir dalis neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 24 (dvidešimt keturi) MGL, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta – 81 (aštuoniasdešimt vieno) MGL dydžio (4050 (keturių tūkstančių penkiasdešimties eurų) Eur) bauda.

A. G. išaiškinta, kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju pateikti nuteistojo ir prokurorės apeliaciniai skundai, kuriuose klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės nėra keliamas. Tiek nuteistasis, tiek prokurorė nesutinka tik su ta nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam paskirta baudos bausmė, bei prašo šią baudos bausmę pakeisti į areštą. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tai yra ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant A. G. bausmę.

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. G. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. baudos bausmę, kurios dydį nustatė 45 MGL. Be to, atsižvelgė, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, veika baigta, A. G. anksčiau teistas 3 kartus, administracine tvarka baustas, dirba. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai, netinkamai įvertino visų reikšmingų aplinkybių dėl ankstesnių nuteistojo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų ir jais paskirtų bausmių vykdymo, dėl ko nuteistajam skyrė neteisingą bausmę. Paskirta bausmė turi būti veiksminga. Veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai. Todėl apskųstojo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu keistina.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad be skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, nepakankamai buvo įvertintos aplinkybės, jog A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą neatlikęs ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, tai yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskirtų bausmių, tai yra nesumokėjęs jam paskirtų baudų. Taigi sprendimas asmeniui, kuriam jau du kartus iš eilės buvo paskirta baudos bausmė, tame tarpe už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą, kuris paskirtų baudų nemoka, ir toliau skirti baudos bausmę yra aiškiai neteisingas. Akivaizdu, jog ankstesnės baudos bausmės, laisvės apribojimo bausmė A. G. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, stebimas nusikalstamų veikų pakartotinumas, šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką A. G. padarė teistumui neišnykus. Vien dėl to, kad A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybės sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis). Visgi, pakartotinis nusikalstamų veikų darymas A. G. neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir patvirtina, kad teigiamų išvadų iš savo ankstesnio elgesio jis nedaro. Įvertinus nuteistojo elgesį yra pagrindas daryti išvadą, jog jis yra linkęs nepaisyti įstatymų, visiems priimtinų moralės normų reikalavimų, jo paties visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei, kas ypatingai svarbu parenkant asmeniui bausmės rūšį.

11. Nors nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis buvo dirbantis, visgi šiai dienai gauti duomenys, jog pastarajam darbo santykiai nesusiklostė ir šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, tiek A. G. paaiškinimai, tiek į bylą pateikti antstolių dokumentai patvirtina, jog asmuo turi ženklių skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymas yra apsunkintas (2 t., b. l. 162-165), taip pat nuteistasis turi pareigą teikti išlaikymą savo mažametei dukrai. A. G. sutinka ir prašo, kad vietoje paskirtos baudos bausmės jam būtų paskirta griežtesnė arešto bausmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tiek prokurorės, tiek nuteistojo skunde išsakytą poziciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. G. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi arešto bausmė, kurios dydis nustatomas artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 27 paros arešto. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. G. kaltu prisipažino visiškai, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys) ir skirtina 18 parų arešto. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde buvo išdėstęs prašymą dėl arešto atlikimo poilsio dienomis, tačiau atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pastebėtina, kad galiojanti BK 49 straipsnio redakcija nenumato galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. Tokia galimybė įstatyme buvo numatyta tik iki 2019 m. liepos 6 d. (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263 (nuo 2019 m. liepos 6 d.)), todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, švelnesnės bausmės skyrimas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš A. G. to tikėtis nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Šiuo nuosprendžiu paskyrus kitą bausmės rūšį iš naujo spręstinas ir A. G. atžvilgiu neatliktų bausmių ankstesniais teismų procesiniais sprendimais bendrinimo klausimas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. G. neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką dėl ko bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nėra pagrindo abejoti, jog A. G. yra žinomi ankstesni teismų procesiniai sprendimai priimti jo atžvilgiu, kuriais jam paskirtos baudos bausmės, pastarasis patvirtino paskirtų baudų nesumokėjęs. Taigi šios aplinkybės A. G. nėra siurpizinės ar netikėtos, todėl vien tai, kad apylinkės teismas paskirtas bausmes bendrino iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas parenka visiško bausmių sudėjimo būdą, ką numato įstatymas, jokiu būdu nereiškia nuteistojo asmens padėties bloginimo. BK 65 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuoja, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Esant nustatytoms aplinkybėms, šiuo nuosprendžiu A. G. paskirta 18 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bendrinama visiško bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir trečdaliu sumažintos 18 parų arešto bausmės –pridedant neatliktą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 40 MGL, ir neatliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 26 MGL, dalį, ir paskiriant A. G. galutinę subendrintą bausmę – 18 parų arešto ir 66 MGL dydžio (3300 Eur) baudą.

14. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo asmenybei, veikos pavojingumui, nėra per griežta ar neproporcinga. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistajam išaiškintina ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-4 dalyse numatyta arešto bausmės atlikimo tvarka.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-06338 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 14-17). Pažymoje nurodyta, kad A. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 83,33 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

16. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. šiuo metu niekur nedirba, yra baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos baudos bausmės taip pat nėra vykdomos, į bylą pateikti vykdomieji raštai, vykdymo išlaidų paskaičiavimai, raginimai įvykdyti sprendimą, patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti taip pat patvirtina A. G. turimus skolinius įsipareigojimus, kurių dengimas yra apsunkintas (1 t., b. l. 162-165). Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. G. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Tokiu būdu antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. G. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės J. P. apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 45 MGL, tai yra tai yra 2250 Eur bauda, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmių bendrinimas.

A. G. pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. sumažintą bausmę – 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį paskirta neatlikta bausme – 40 MGL bauda, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – 26 MGL bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 18 parų arešto bausmės pridedant visą likusią nesumokėtą ir neišieškotą baudos, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 18 (aštuoniolika) parų arešto ir 66 MGL dydžio – 3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Išaiškinti nuteistajam A. G., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno kalėjimą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai (Kauno kalėjimo administracijai, esančiai Technikos g. 34, Kaunas, el. paštas kaunas@kalejimai.lt, telefono Nr. 86 6360132) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. G. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.