Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos IĮ G. M. firma atstovei advokatei Eglei Latauskienei, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos IĮ G. M. firma skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja IĮ G. M. firma (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydama panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017-03-09 Nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-17/17 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodė, kad ginčijamame Nutarime nustatyta, jog Pareiškėjos kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - kavinė), nuo 22.00 val. iki 8.00 val. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje ir buvo neužtikrinta, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui), t. y. 2016-11-24 apie 23.45 val. Pareiškėjo kavinėje barmenė A. D. (gim. 1971-01-29) pardavė piliečiui A. K. (gim. 1989-02-02) 2 butelius alaus „Carlsberg“, 5 % alk. tūrio, 0,5 1 talpos, gamykliniu būdu uždarytoje taroje išsinešimui. Buvo konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, nes Pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytą draudimą - prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose atidaryta pakuote ir alkoholiniais gėrimais, skirtais vartoti vietoje.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Nutarimu ir paaiškina, kad pažeidimo aplinkybes nagrinėjo ir aiškinosi Kauno apylinkės teismas, kuris priėmė sprendimą „administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. D. atžvilgiu pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties“. Tačiau Departamentas, susipažinęs su šiuo teismo sprendimu ir vertindamas tik rašytinius policijos pareigūnų surašytus dokumentus, priėmė priešingą sprendimą ir konstatavo, kad juridinio asmens darbuotoja padarė pažeidimą.

Pareiškėja nurodo, jog policijos pareigūnai atliko jos veiklos tikrinimą, toks tikrinimas nebuvo teisėtas, kadangi nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. nustatytų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo taisyklių. Pagal Taisyklių 9 punktą policijos pareigūnai privalo turėti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka užregistruotą Pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą, o Taisyklių 19 ir 20 punktuose nustatyta, kad policijos pareigūnai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti ūkio subjektui arba jo atstovui (savininkui, vadovui, darbuotojui), parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su Pavedimu. Patikrinimai atliekami dalyvaujant ūkio subjektui arba jo atstovui (savininkui, vadovui, darbuotojui), ūkio subjekto patikrinimo rezultatai surašomi patikrinimo akte. Policijos pareigūnai Pareiškėjos darbuotojos atžvilgiu 2016-12-14 surašė Administracinių teisės pažeidimų protokolą Nr. ROIK: 16063978841 ir šias nuostatas pritaikė darbuotojai.

Pareiškėjos prekybos vietoje ((duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnai atliko veiklos patikrinimą pažeisdami Viešojo administravimo įstatymo aukščiau nurodytas nuostatas. Pažymi, kad tik įstatymo nustatyta procesine tvarka surinkta, ištirta ir įvertinta informacija gali būti laikoma įrodymu. Individualų teisės aktą priimančiam subjektui negalima savo išvadų grįsti tomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios nėra gautos teisėtu būdu.

Skunde nurodoma, kad ginčijamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Departamentas nesistengė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą patvirtinančiais teisiniais ir faktiniais pagrindais, apie kurias Pareiškėjas buvo nurodęs Departamentui teikdamas 2017-03-06 paaiškinimą bei dalyvaudamas bylos nagrinėjime žodinio proceso metu 2017-03-09. Departamentas neatliko nei vieno papildomo veiksmo, išskyrus paprašė Kauno apylinkės teismo pateikti 2016-12-14 surašyto Administracinių teisės pažeidimų protokolo medžiagos kopijas dėl ekonominių sankcijų taikymo Pareiškėjai, bei kreipėsi į Pareiškėją dėl paaiškinimo ir kasos juostos (2016-11-24 ir 2016-11-25) pateikimo. Visi šie veiksmai buvo atliekami vadovaujantis Administraciniu teisės pažeidimu kodekso ir Policijos įstatymo (pvz., 5 str. 1 d. 5 p., 22 str. 1 d. 1 p.) nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigūnų įgaliojimus tiriant teisės pažeidimus, o ne atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą.<...>“. Tačiau Departamentas nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, kad tuose pačiuose bylos dokumentuose akivaizdžiai nurodyta, kad policijos pareigūnai atliko Pareiškėjo veiklos patikrinimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė E.Latauskienė palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės pakartodama skunde išdėstytus argumentus.

Departamentas atsiliepime į Pareiškėjos skundą (b. l. 21-25) prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamento vertinimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyrius surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie Pareiškėjos prekybos vietoje padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą. Departamentas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinktus duomenis vertina kaip objektyvius ir pakankamus Pareiškėjos padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo įrodymus.

Pažymi, kad policijos pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai tiriant administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) būtų buvę apskųsti ir kompetentingų pareigūnų (organų) būtų įvertinti, kaip neteisėti.

Nesutinka su Pareiškėjo teiginiais, jog policijos pareigūnai pažeidė ūkio subjektų patikrinimo tvarką. Pažymi, jog policijos pareigūnai tyrė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį buvo numatyta tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d., o ne atliko ūkio subjekto veiklos patikrinimą. Tai akivaizdu iš policijos pareigūnų atliktų veiksmų: vykdant tarnybines pareigas, pastebėjus galimai padaryto teisės pažeidimo požymius (pirkėjas išsinešė gamykliniu būdu uždarytus alkoholio butelius iš viešojo maitinimo vietos) buvo pradėtas galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo tyrimas, t. y. pradėti rinkti įrodymai (vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.) - užfiksuoti liudytojo parodymai (t. y. apklaustas pirkėjas A. K.), padarytos foto nuotraukos, nustatytas galimai administracinį teisės pažeidimą padaręs fizinis asmuo (t. y. konkretus Įmonės darbuotojas) ir paimtas galimai administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens (t. y. Įmonės darbuotojos A. D.) rašytinis paaiškinimas. Visi šie veiksmai buvo atliekami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 256 str. ir Policijos įstatymo (pvz., 5 str. 1 d. 5 p., 22 str. 1 d. 1 p.) nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigūnų įgaliojimus tiriant teisės pažeidimus, o ne atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą.

Departamentas, priimdamas 2017-03-09 nutarimą Nr. ATK2-17/17, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė.

Departamento atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje liudijęs A. K. nurodė, jog visų aplinkybių smulkiai neatsimeta. Toje vietoje lankydavosi pakankamai dažnai, tą dieną visų smulkmenų nepamena. Tą vakarą policijos pareigūnai jį sustabdė antrą kartą, jis buvo išgėręs. Kas parašyta paaiškinimuose pakomentuoti negali, nes tiksliai neprisimena. Dažnai užsuka į tą kavinę, anksčiau prieš važiuodamas į darbą užvažiuodavo, susimokėdavo pinigus ir po darbo nuvažiuodavo atsiimti prekių. Neatmeta galimybės, kad buvo ryte atvykęs į kavinę. Apie tai, kad buvo sulaikytas pareigūnų, sekančią dieną priminė draugas. Savo rašytus paaiškinimus perskaitė, parašas ir raštas jo. Dirba barmenu, darbo vietoje alkoholio vartoti negali, išsinešti irgi negali. Kainos restorane yra dvigubai didesnės. Įprastai į darbą važiuoja 8.30. Ta diena buvo sanitarinė, todėl rinkosi anksčiau, galėjo važiuoti apie 8.15. Su pradavėja iš matymo yra pažįstamas, kadangi dažnai užsuka į kavinę. Negali pasakyti, ar pardavėja informavo ar ne, kad alkoholį turės vartoti vietoje, nes šiuos dalykus girdėjo dažnai, gal ir nepasakė, nežino tiksliai, rašydamas paaiškinimus nežinojo kaip viskas vyks toliau. Tuo momentu kaip buvo surašomi paaiškinimai, buvo suinteresuotas kad kuo greičiau paleistų ir galėtų išeiti iš pareigūnų mašinos, dėl to pasirašė tai, ką jam surašė. Galėjo nurodyti neteisingą informaciją, nes buvo išgėręs. Alaus buteliai buvo uždaryti. Pareigūnai priėjo lauke, draugas matė, kaip link jo priėjo pareigūnai ir nusivedė į mašiną. Apie tai, kad išgėręs nieko nesakė. Negali pasakyti ar buvo išduotas kasos kvitas, pareigūnai prašė ieškoti, tačiau nerado. Neatsimena ar jam išdavė jį, ar jis tiesiog jo nepasiėmė.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017-03-09 Nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-17/17, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą skirta 361 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. L. 2016-12-14 pareiškėjo darbuotojai A. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.22P-80287849-16 dėl to, jog 2016-11-24 apie 23.45 val., dirbdama barmene viešojo maitinimo įstaigoje – G. M. priklausančioje kavinėje – bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), po 22.00 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais, t.y. pardavė A. K. du nepradarytus 0,5 litro talpos butelius su alumi „Carlsberg“ 5.0 proc. stiprumo, kurie buvo parduodami akivaizdžiai išsinešimui, nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad gėrimai būtų vartojami tik vietoje (b.l. 36). Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato 2016-12-15 raštu Nr.20-S-18376 „Dėl nustatyto pažeidimo“ Departamentas buvo informuotas apie A. D. pagal LR ATPK 164 str. 3 d. surašytą protokolą (b.l. 33). Departamento prašymu, Kauno miesto apylinkės teismas 2017-01-11 raštu Nr.A.2.8-134-888/17 pateikė A. D. administracinio teisės pažeidimo bylos kopiją (b.l. 35).

Vadovaudamasis šia medžiaga atsakovas 2017-01-17 pareiškėjai surašė protokolą Nr. ATK2-009 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. numatyto pažeidimo padarymo, pažymėdamas, kad G. M. firma (licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr.942/8, išduota 2009-06-03), priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 8 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais uždarytoje taroje. 2016-11-24 apie 23.45 val., Įmonės kavinėje barmenė A. D. pardavė piliečiui A. K. 2 butelius alaus „Carlsberg“, 5.0 proc. alk. tūrio, 0,5 litro talpos, uždarytoje taroje išsinešimui (b.l. 32).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017-02-27 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.8.-134-88/2017, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 164 str. 3 dalį A. D. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 68). Teismo nutarimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2017-05-08 nutartį, kuria Kauno apskrities VPK apeliacinis skundas buvo atmestas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-303-485/2017).

2017-03-09 Departamentas priėmė byloje ginčijamą nutarimą Nr. ATK2-17/17, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą skirta 361 Eur bauda (b.l. 72-76).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. numatyta, jog už šio įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo 144 Eur iki 579 Eur bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 Eur iki 1448 Eur bauda.

Taigi, pareiškėja iš esmės buvo nubausta už tai, kad jos darbuotoja po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus uždarytoje taroje išsinešimui, taip pažeisdama Įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu.

Nesutikimas su Departamento 2017-03-09 nutarimu grindžiamas tuo, jog Departamentas nepagrįstai paskyrė baudą, nes įmonė pažeidimo nepadarė, Departamentas privalėjo vadovautis Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) byloje, kuriuo teismas nutraukė administracinio pažeidimo teiseną, kadangi byloje dalyvauja tie patys asmenys; pareigūnai atliko pareiškėjo veiklos tikrinimą, nesilaikydami Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. nustatytų ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimo taisyklių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog iš Įstatymo 18 str. 3 d. 12 punkto normos (šiuo metu Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p., galiojantis nuo 2012-09-01) lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-351/2013). Taigi iš įstatymo normos formuluotės matyti, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos abi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Minėtame sprendime LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Iš Įstatymo 18 str. 3 d. 12 punkto travaux préparatoires taip pat matyti, jog Įstatymo projektu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų (žr. 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-744(2) aiškinamąjį raštą). Taigi įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Nagrinėjamu atveju Departamentas pagal Kauno apskrities VPK, Kauno apylinkės teismo ir Departamento surinktą medžiagą nustatė, jog kad pareiškėjai, turinčiai licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančioje kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 18 str. 3 d. 13 punkte nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai neatidarytoje pakuotėje, kuriuos pirkėjas iš baro išsinešė. Pareiškėja nesutinka su šia aplinkybe ir teigia, jog atsakovas turėjo vadovautis Kauno apylinkės teismo nutarimu.

Kaip matyti iš rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotų faktinių aplinkybių, pareiškėjo darbuotoja A. D. 2016-11-24 apie 23.45 val., pirkėjui A. K. pardavė 2 butelius alaus „Carlsberg“, kuriuos uždarytoje pakuotėje pirkėjas išsinešė. Pardavimo faktą patvirtina Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės 2016-11-29 tarnybinis pranešimas (b.l. 38), Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto R. A. 2016-11-25 tarnybinis pranešimas (b.l. 39), taip pat šio skyriaus specialisto D. D. 2016-11-25 tarnybinis pranešimas (b.l. 40), kuriuose nurodyta, jog dirbdami pagal 2016-11-08 priemonių planą, 2016-11-24 apie 23.45 val. pastebėjo į pareiškėjo viešojo maitinimo įstaigą užeinantį vyrą, kuris nusipirko du po 0,5 litro talpos 5,0 proc. alaus butelius, barmenė jų neatidarė. Įsigijęs alų vyras išėjo iš viešojo maitinimo įstaigos ir paaiškino, kad alų už 2 Eur nusipirko kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nešėsi namo. Alkoholinių gėrimų pardavimo faktą taip pat patvirtina pirkėjo A. K. 2016-11-24 rašytinis paaiškinimas (b.l. 41) ir iš dalies jo paaiškinimai teikti teismui posėdžio metu. Paaiškinime nurodyta, jog 2016-11-24 apie 23.45 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį naktinį barą įsigyti alaus, pardavėja pardavė du butelius alaus „Carlsberg“ stiklinėje taroje, butelių neatidarė, apie taip, kad reikia alų vartoti vietoje neinformavo. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų alaus buteliai neatidaryti (b.l. 48-51). Pareiškėjo darbuotoja A. D. 2016-11-24 paaiškinime nurodė, jog apie 23.40 val. į barą užėjo iš matymo pažįstamas jaunuolis, kuris alų buvo nusipirkęs ryte, apie 8.10 val., ir pas ją bare jį palikęs, todėl užėjo pasiimti (b.l. 43-44). Teismo posėdžio metu liudijęs A. K. parodė, jog įvykio gerai neprisimena ir pakomentuoti negali, buvo išgėręs, į šią kavinę užsuka dažnai, neatmeta galimybės, jog galėjo prieš važiuodamas į darbą įsigyti alaus, o vėliau užvažiuoti jo pasiimti. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei alkoholinių gėrimų pirkėjo paaiškinimai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų. Abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų pareigūnų paaiškinimais nėra pagrindo. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir A. K. paaiškinime. Liudytojas posėdžio metu nurodė, kad savo rašytus paaiškinimus jis perskaitė, parašas ir raštas jo. Vertinant pirkėjo paaiškinimų neatitikimus teismas pažymi, jog A. K. paaiškinimų pasikeitimas teisme gali būti sąlygotas ilgesnio laiko tarpo nuo įvykio, taip pat ir siekio pritarti pažįstamos barmenės paaiškinimams, apie kuriuos 2016-11-24 paaiškinimų teikimo metu jis nežinojo. Teismas vertina, jog betarpiškai po įvykio A. K. pateiktas paaiškinimas yra tikresnis, nei pateiktas po atitinkamo laiko tarpo (beveik po metų). Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjos darbuotojos paaiškinimas apie tai, jog alus buvo įsigytas 2016-11-24 ryte neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Pirkėjas A. K. paaiškinime nurodė, jog už alų sumokėjo du Eur., o pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog alaus įsigijimas užfiksuotas 2016-11-24 8.40 val. kasos juostoje, kur nurodyta 3 Eur. įsigijimo kaina. Pažymėtina, jog nesutampa ne tik alaus įsigijimo kaina, bet ir A. D. paaiškinime ir pareiškėjos nurodomas alaus įsigijimo laikas (A. D. nurodo, jog alus pirktas 8.10 val., o pareiškėjos paaiškinime 8.40 val.).

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ekonominė sankcija jai turi būti panaikinta, nes pardavėjai V A. D. administracinio teisės pažeidimo byla Kauno apylinkės teismo nutarimu yra nutraukta. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Atsižvelgiant į minėtose bylose pateiktus išaiškinimus teismas daro išvadą, jog fizinio ir juridinio asmens atsakomybės klausimai yra sprendžiami pagal skirtingus įstatymus ir vienas kitam įtakos nedaro. Departamentas ginčijamu nutarimu pagrįstai nagrinėjo juridinio asmens atsakomybės klausimą, neatsižvelgdamas fizinio asmens atsakomybę. Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo nutarimo ir Kauno apygardos nutarties, šie teismų sprendimai buvo priimti, nesugebėjus pašalinti prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir rašytinių liudytojo A. K. parodymų. Nagrinėjamu atveju, liudytojas byloje apklaustas ir jo parodymai bei ankstesni paaiškinimai teismo įvertinti. Atsižvelgęs į visa, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Departamentas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su alkoholinių gėrimų pardavimo faktus ir laiku, bei pagrįstai konstatavo, kad byloje vertinamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22.00 val. ir uždarytoje stiklo taroje pirkėjui pateikti išsinešti jo neįspėjant apie būtinybę juos vartoti viešojo maitinimo vietoje, t.y. bare.

Nesutikdama su Departamento nutarimu pareiškėja taip pat nurodo, jog policijos pareigūnai pažeidė ūkio subjektų patikrinimo tvarką. Su šiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai tyrė ATPK 164 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. pastebėjus, jog pirkėjas po 22.00 val. iš viešojo maitinimo įstaigos išsinešė uždarytus alkoholinius gėrimus, buvo pradėtas galimo administracinio teisės pažeidimo tyrimas, t.y. renkami įrodymai: paaiškinime užfiksuoti liudytojo A. K. parodymai, padarytos gėrimų fotonuotraukos, nustatytas galimai administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo (pareiškėjo darbuotoja A. D.) iš kurios paimti paaiškinimai, taip pat užfiksuoti betarpiškai įvykio metu dalyvavusių pareigūnų paaiškinimai. Šie pareigūnų veiksmai atitiko ATPK 248, 256 str. nuostatas (laiku, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, surinkti faktinius bylos duomenis), taip pat Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. bei 22 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą vieną iš policijos uždavinių (nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas). Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų dėl pareigūnų paaiškinimuose minimo ir į bylą pateikto 2016-11-08 priemonių plano „Dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo“ (b.l. 52-53) pažymėtina, jog jame nurodytas priemonės vykdymo laikas ir joje dalyvaujančių pareigūnų pajėgos. Minėtame dokumente nėra duomenų apie konkrečių juridinių asmenų tikrinimą, o yra nurodoma, jog dėl didelio administracinių teisės pažeidimų protokolų pagal ATPK 164 str. kiekio ir jų pasikartojimo tikslinga Kauno miete vykdyti prevencinę priemonę dėl pažeidimų užkardymo viešojo vaitinimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu išsinešimui, kurių, kaip nurodoma, mieste veikia apie 30.

Kaip numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str., nustatančio ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus juridiniams asmenims taikymo tvarką, 11 dalyje, baudas už Įstatymo 18 str. 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, skiria Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir policija. Policijos vardu skirti baudas turi teisę policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos bylą nagrinėjo ne policijos įstaiga, o Departamentas. Departamento darbuotojai iš Kauno apskrities VPK ir Kauno miesto apylinkės teismo gavę prašomą medžiagą, nustatė Įstatymo reikalavimų pažeidimą ir surašė 2017-01-17 protokolą (Įstatymo 34 str. 1 d.), pareiškėjai pasiūlė pateikti paaiškinimą dėl protokole nurodytų aplinkybių, išnagrinėjo Įstatymo pažeidimo bylą ir skyrė pareiškėjai ekonominę sankciją.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą 2017-03-09 pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytą reikalavimą remtis objektyviais duomenimis, nes, kaip jau buvo minėta, Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas, kuris neturi prejudicinės galios bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo.

Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus dydį reglamentuoja minėto įstatymo 34 str. Už įstatymo 18 str. 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonėms numatyta bauda nuo 144 Eur iki 579 Eur. Atsakovas ginčijamu nutarimu pareiškėjai skyrė 361 Eur., t.y. artimą vidurkiui baudą, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į neigiamai pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes (pareiškėjos sistemingai daromus Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus). Pareiškėja skundžiamu Departamento nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad ginčijame Departamento 2017-03-09 nutarime Nr. ATK2-17/17 faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas (nutarimas) pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos IĮ G. M. firma skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.