- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-475-860/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02056-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- H. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. A., I. A., D. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
sekretoriaujant Monikai Maldauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai H. M., jos atstovui adv. Povilui Eigminui, suinteresuotiems asmenims S. A., I. A. ir D. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos H. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. A., S. A., I. A., D. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. A., miręs 2010 m. gruodžio 8 d., nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4192-7002-0019, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7137, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7159, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7168, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7170, pagalbinį pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-2171-7180, lauko tualetą, unikalus Nr. 4400-2171-7191, ir tvorą, unikalus Nr. 4400-2171-7204, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.
Pareiškime nurodė, kad ji gyveno minėtuose statiniuose su tėvų šeima. Taip pat ten turėjo dirbamos žemės, laikė gyvulius. Be to, ūkiui priklausė namas, kurį patvirtina duomenys, gauti iš Medininkų seniūnijos archyvinio fondo ūkio knygų. Tėvas su jos motina tuose namuose gyveno iki pat tėvo mirties, tai yra iki 2010 m. gruodžio 8 d. Minimų pastatų kadastriniai matavimai (kadastrinių matavimų byla Nr. 41/4397) atlikti 2012 m. gruodžio 3 d., juose užfiksuotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4192-7002-0019), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7137), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7159), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7168), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. 4400-2171-7170), pagalbinis pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. 4400-2171-7180), lauko tualetas (unikalus Nr. 4400-2171-7191), tvora (unikalus Nr. 4400-2171-7204). Atkreipė dėmesį, kad jos tėvas J. A. statinių tinkamai neužregistravo, nes galvojo, kad pakanka dokumentus užregistruoti tik seniūnijoje. Minimi statiniai buvo įsigyti pareiškėjos tėvo J. A. iš M. K. 1973 m., tačiau sutarties, patvirtinančios statinių įsigijimo faktą, nėra. Pareiškėjos motina I. A. minimų statinių taip pat neįregistravo VĮ Registrų centre, tačiau pareiškėja kartu su motina po tėvo mirties priėmė palikimą ir gavo liudijimą, išduotą Vilniaus rajono 4 notarų biuro, bet vėliau paaiškėjo, jog J. A. vardu VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras 2013 m. sausio 11 d. atsisakė registruoti nuosavybės teises į minimus statinius, nurodydamas, kad pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas registruoti nuosavybės teises. Pažymėjo, kad dabartiniu metu yra išlikę tik trys statiniai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjos pareiškimu (patikslintu), kad būtų nustatytas pastatų valdymo nuosavybės teise juridinis faktas.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Medininkų sen., Vilniaus r., buvo įregistruoti 2010-12-08 mirusio J. A. vardu, nei kitų dokumentų (pirkimo – pardavimo, paveldėjimo ir t.t.) patvirtinančių jo nuosavybės teises į ginčo namą, tad mano, jog nustatyti prašomo fakto negalima.
Suinteresuotas asmuo – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepime teigia, kad pareiškėja nenurodo priežasčių, kodėl ji negali gauti prarastų dokumentų, įrodančių J. A. nuosavybės teisės į statinius atsiradimą, t.y. nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog nekilnojamojo turto sandoris tarp J. A. ir M. K. buvo sudarytas tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus atitinkančia forma ir tvarka. Tad daro išvadą, kad galimai J. A. teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisių į statinius neįgijo. Be to, atkreipė dėmesį, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus tam nekilnojamojo turto objektui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti. Kadangi dalis pastatų nėra išlikę, tad negali būti ir nustatytas nuosavybės teise valdymo į tuos pastatus faktas, nes tai nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjos pareiškime nurodomas turtas Vilniaus rajono savivaldybei nepriklauso, tad į jį nereiškia jokių pretenzijų. Taip pat neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų tenkinamas įstatymų numatytais pagrindais.
Suinteresuotas asmuo – I. A., pateiktame atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime išdėstytais reikalavimais; jokių pretenzijų pagal pareikštą pareiškimą neturi.
Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad šiuo metu natūroje yra išlikę tik du pastatai, į kuriuos prašoma nustatyti nuosavybės teise valdymo juridinį faktą, t.y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4192-7002-0019, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2171-7168, esantys Kalvių k. 5, Vilniaus r. Tuo tarpu kiti pastatai šiuo metu natūroje nėra išlikę. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimo dėl nuosavybės teise valdymo fakto nustatymo į pavėsinę nėra suformulavę.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys - S. A., I. A., palaikė pareiškėjos pareiškimą. Iš esmės patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, tame tarpe dėl šiuo metu išlikusių pastatų natūroje.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo - D. P., kuri yra M. K. dukra ir teisių perėmėja, sutiko su pareiškimu. Patvirtino, kad jos tėvas M. K. minėtus pastatus, panašiu laikotarpiu, kaip nurodo ieškovė (1973 m.), yra perleidęs pareiškėjos tėvui J. A.. Ji tai patvirtino užtikrintai ir neabejodama. Tuo metu jie gyveno kaimynystėje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
1. Pareiškėja H. M. savo pareiškimu, minėta, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. A., miręs 2010 m. gruodžio 8 d., nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4192-7002-0019, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7137, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7159, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7168, pagalbinį pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7170, pagalbinį pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-2171-7180, lauko tualetą, unikalus Nr. 4400-2171-7191, ir tvorą, unikalus Nr. 4400-2171-7204, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; šis juridinis faktas prašomas nustatyti nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
2. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad reikalavimas, pareikštas LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, gali būti tenkinamas, jeigu yra šios sąlygos:
1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);
2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;
3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009-10-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009-10-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; ir kt.).
Tuo pačiu Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus tam nekilnojamojo turto objektui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2004-10-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2005-10-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; ir kt.).
3. Pareiškėja savo pareiškime nurodo, kad minėtus statinius 1973 m. įsigijo jos tėvas J. A. iš M. K. ir juos nuosavybės teisėmis valdė iki savo mirties, t.y. 2010 m. gruodžio 8 d. Tačiau šių pastatų įsigijimo sutartis nėra išlikusi.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra viena iš J. A., mirusio 2010-12-08, teisių perėmėja.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4192-7002-0019, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2171-7168, kiemo rūsys, unikalus Nr. 4400-2171-7180, lauko tualetas, unikalus Nr. 4400-2171-7191, esantys (duomenys neskelbtini), Medininkų sen., Vilniaus r., yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; jų įregistravimo pagrindas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos 2012-12-27 pažyma Nr. R12-59 „Apie įrašus ūkinėse knygose“ ir 2012-11-29 parengta kadastro duomenų byla. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į minėtus pastatus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
Archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra užfiksuoti pareiškime nurodyti kiti daiktai – ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2171-7137, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2171-7159, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2171-7170, ir tvora, unikalus Nr. 4400-2171-7204. Tačiau šie nekilnojamojo turto objektai bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.
5. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja 2012-12-27 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, ūkio pastato, kiemo rūsio ir statinių kadastro duomenis bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti mirusio tėvo J. A. nuosavybės teises į šiuos statinius. Pareiškėjos prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre 2013-01-08 buvo įregistruoti minėti nekilnojamieji daiktai, tačiau buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių į šiuos pastatus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Byloje taip pat nustatyta, kad dėl nuosavybės teisių įregistravimo į tuos pačius statinius, dėl kurių registracijos 2012-12-27 kreipėsi pareiškėja H. M., 2002-11-28 į VĮ Registrų centrą buvo kreipęsis ir jos tėvas J. A.. Su 2002-11-28 prašymu įregistruoti nuosavybės teises buvo pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos 2002-11-28 pažyma Nr. 619, 2002-09-06 išrašai iš ūkinių knygų Nr. A-54 bei paties J. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad prašomą įregistruoti gyvenamąjį namą jis 1973 metais įsigijo iš M. K..
6. Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2005-03-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu jo nebuvo. Kartu Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2004-10-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
7. Pareiškėja teigia, minėta, kad jos tėvas J. A. gyvenamąjį namą ir kitus statinius 1973 metais nuosavybėn įsigijo iš M. K. ir valdė iki savo mirties. Iš esmės tokias aplinkybes dar 2002-11-28 yra nurodęs ir pats J. A., tai matyti iš jo VĮ Registrų centrui teikto paaiškinimo.
Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys – S. A. ir I. A., patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl ginčo pastatų 1973 m. įsigijimo.
Suinteresuotas asmuo – D. P., kuri yra M. K., mirusio 1988-09-10, dukra ir teisių perėmėja, teismo posėdžio metu taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad jai žinoma, jog jos tėvas M. K. apie 1973 m. pardavė namą ir kitus statinius J. A..
Iš duomenų esančių ūkinėse knygose (1991 – 1998 m.) matyti, kad J. A. yra šeimos galva; turi ūkį Kalvių kaime; ūkiui asmeninės nuosavybės teise priklauso namas, 67,57 kv.m. bendro ploto, įskaitant 49,78 kv.m. gyvenamąjį plotą; ūkiui priklauso asmeninio naudojimo 60 arų žemė.
Pirmą kartą nagrinėjant bylą iš esmės apklausti liudytojai T. M. ir S. A. parodė, kad M. K. pardavė namą ir kitus statinius J. A.; visi tai žinojo.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad minėti pastatai savivaldybei nepriklauso.
Šiuo metu niekas nėra pareiškęs pretenzijų į ginčo pastatus.
8. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tikimybių pusiausvyros principą, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad pareiškėjos tėvas J. A. gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius Kalvių k. 5, Vilniaus r., pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 1973 metais įsigijo iš M. K., negu neįsigijo.
Byloje nenustatyta, kad tuo laikotarpiu toks sandoris būtų negalimas sudaryti. Tad laikytina, kad nekilnojamojo turto sandoris tarp M. K. ir J. A. buvo sudarytas tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus atitinkančia forma ir tvarka.
Šiuo atveju nėra išlikę minėti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tačiau pagal bylos duomenis galima teigti, kad jie buvo.
Byloje taip pat nenustatyta, kad nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus būtų galima gauti ar atkurti neteismine tvarka.
Apibendrinant konstatuotina, kad yra visos sąlygos pareiškėjos pareiškimui, pareikštam pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktą dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, tenkinti.
9. Minėta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus tam nekilnojamojo turto objektui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti.
Tiek pati pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys – S. A. ir I. A., vienareikšmiškai patvirtino, kad šiuo metu iš esmės yra išlikęs tik gyvenamasis namas, unikalus Nr. unikalus Nr. 4192-7002-0019, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2171-7168; tuo tarpu kiti buvę pastatai dėl amžiaus nėra išlikę. Tai iš dalies matyti ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pvz., kadastrinių matavimų bylos, kurioje atitinkamų pastatų, pvz., ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-2171-7137, baigtumo procentas nurodytas – 0, ir pan. Byloje daugiau nėra pateikta jokių įrodymų, kurie tvirtintų apie kitus išlikusius pastatus, išskyrus gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4192-7002-0019, ir ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7168.
10. Apibendrinant konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti iš dalies, t.y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010 m. gruodžio 8 d., nuosavybės teise nuo 1973 metų valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4192-7002-0019, ir ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7168, esančius (duomenys neskelbtini), Medininkų sen., Vilniaus r. ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Kitoje dalyje pareiškimas atmestinas. Pažymėtina, kad nuosavybės teise valdymo fakto nustatymas į neišlikusius pastatus pareiškėjai iš esmės negalėtų sukelti jokių teisių pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) - 448 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010 m. gruodžio 8 d., nuosavybės teise nuo 1973 metų valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4192-7002-0019, ir ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-2171-7168, esančius (duomenys neskelbtini), Medininkų sen., Vilniaus r.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.