Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl potvarkio panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos“ ir T. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. V3-291 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo R. M.“ (toliau – Ginčijamas potvarkis).

Pareiškėja L. Š. skunde nurodė, kad Ginčijamu potvarkiu mažametei dukrai R. M., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., nurodant lankymo trukmę iki 10 val. per dieną. Ginčijamo potvarkio pagrindu nurodytas VŠĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ 2025 m. birželio 27 d. „Prašymas dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo“ Nr. 1347 (toliau – ir Socialinių paslaugų prašymas), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2025 m. liepos 1 d. prašymas Nr. VSD-371 „Dėl privalomojo ikimokyklinio ugdymo skyrimo (toliau – ir Administracijos prašymas) ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos 2025 m. liepos 31 d. protokolas Nr. ŠŠ2-9 (toliau – ir Komisijos protokolas).

Pareiškėja nesutinka su Ginčijamu potvarkiu, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, pažeidžiančiu teises į vaiko auklėjimo pasirinkimą ir vaiko teisę į individualiai įvertintus sprendimus bei mažametės dukters interesus.

Nurodo, kad T. M. yra mažametės R. M. tėvas. Jis aktyviai dalyvauja vaikų priežiūroje, rūpinasi šeimos finansine gerove. Kartu augina ir kitus vaikus – S. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nei vienas iš tėvų nėra patraukti nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, todėl nėra teisinio pagrindo riboti tėvų teisės patiems spręsti dėl mažametės R. M. ugdymo formos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 ir 3.165 straipsniais, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsniu bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, prioritetas turi būti teikiamas vaiko teisei augti ir būti ugdomai šeimos aplinkoje. Ginčijamas potvarkis, privalomai nukreipiantis vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą be adaptacinio laikotarpio ir nepagrįstai atskiriant nuo šeimos, pažeidžia proporcingumo principą ir nėra būtinas vaiko interesams apsaugoti, yra žalingas tokio amžiaus vaikui. Ginčijamame potvarkyje nėra išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, kodėl būtent šiam vaikui taikomas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Nenurodoma, koks vaiko raidos, socialinės situacijos ar tėvų elgesio įvertinimas atliktas, kodėl pasirinktas būtent privalomas ir pilno dienos laiko (iki 10 val.) lankymas. Potvarkyje taip pat nėra motyvų dėl ugdymo laikotarpio ir alternatyvų įvertinimo, taigi jis yra nemotyvuotas bei nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui. Be to, privalomas ugdymas iki 10 val. per dieną yra kraštutinė priemonė, ribojanti šeimos ir vaiko savarankiškumą. Nėra įrodymų, kad buvo svarstytos mažiau ribojančios priemonės, tokios kaip dalinis lankymas ar ugdymas namuose.

Vaikui, kuriam yra tik (duomenys neskelbtini) metų, yra svarbus tvirtas emocinis ryšys su mama ir šeima, nes tai formuoja vaiko saugumo jausmą ir psichosocialinę raidą. Staigus, be adaptacinio laikotarpio, vaiko atplėšimas nuo mamos ir įprastos aplinkos gali būti žalingas – sukelti stresą, nerimą, sutrikdyti miego, valgymo įpročius, socializacijos procesą. Mamos buvimas šalia šiuo laikotarpiu yra esminis vaiko raidai – ji turi galimybes auginti ir ugdyti vaiką namuose, todėl nėra būtinybės primesti privalomą ugdymą.

Nei Ginčijamame potvarkyje, nei kituose dokumente nėra individualaus vertinimo, ar konkrečiu atveju yra grėsmė vaiko raidai ar saugumui, kas prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsniui, kuris numato, kad visi sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius. Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja vertinti geriausius konkretaus vaiko interesus, o ne taikyti bendrąsias nuostatas. Nepateikta jokių duomenų, kad vaikui kyla raidos, socializacijos ar kitų problemų, kurios pateisintų privalomą atskyrimą nuo šeimos didžiąją dienos dalį. Be to, privalomas ugdymas yra reikšmingas valstybės kišimasis į šeimos gyvenimą. Pagal proporcingumo principą turi būti įvertinta, ar tikrai nėra švelnesnių priemonių vaiko raidai užtikrinti – pavyzdžiui, dalinis lankymas, adaptacinis laikotarpis, ugdymas namuose, socialinio darbuotojo konsultacijos. Vien bendro pobūdžio teiginiai apie ugdymo naudą negali būti pagrindas priverstiniam lankymui, todėl Ginčijamas potvarkis iš esmės yra neteisėtas.

Akcentuoja, kad pagal Privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo 5 ir 6 punktus privalomas ugdymas skiriamas tik vaikui, kuris auga socialinės rizikos šeimoje ir nėra ugdomas pagal programas, arba jei tėvai stokoja įgūdžių ir dėl to nepatenkinami vaiko poreikiai. Nei Socialinių paslaugų prašyme, nei Ginčijamame potvarkyje nėra konstatuota, kad vaiko poreikiai nepatenkinami ar kad šeima yra socialinės rizikos. Nėra motyvų dėl trukmės ir vežimo organizavimo (Aprašo 9.2, 9.3 p.), nenurodyta, kodėl privalomas lankymas nustatytas visai dienai ir visiems metams, neįvertintas vežimo į darželį būtinumas ir nepaskirtas atsakingas asmuo (Aprašo 10 p.).

Akcentuoja, kad Jurbarko rajono savivaldybės meras 2025 m. birželio 27 d. gavo Socialinių paslaugų prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. Įsakymo Nr. V-735 / A1-208 „Dėl privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-735 / A1-459, nauja redakcija ir atsižvelgdamas į L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) šeimos, kurioje auga mažametis vaikas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), situaciją bei siekiant užtikrinti vaiko teises bei geriausius vaiko interesus, prašo nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą minėtam šeimos vaikui. L. Š. ir T. M. šeimai nuo 2024 m. vasario 5 d. taikomas atvejo vadybos procesas, kurį iniciavo VVTAĮT teritorinis padalinys. Minėtai šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Iki kol vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), sueis (duomenys neskelbtini) metai, šeimai pagalbą teikia individualios priežiūros darbuotojas. Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis kartu su individualios priežiūros darbuotoju teikia pagalbą šeimai, ugdo tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius ir teikia praktinę pagalbą auginant vaikus. Šeima yra konsultuojama socialiniais, vaikų auginimo, jų sveikatos priežiūros, higienos užtikrinimo klausimais. Tėvams ugdomi socialiniai, tėvystės, saugios aplinkos namuose vaikui kūrimo įgūdžiai, yra mokoma lavinti vaiko gebėjimus pagal jo amžių.

Nurodoma, kad labai svarus indėlis į vaiko sklandų vystymąsi yra ikimokyklinis ugdymas, suteikiantis vaikui galimybes socializuotis bendraamžių tarpe, įgyti įvairiapusius įgūdžius atitinkančius vaiko amžiaus tarpsnį, turintis teigiamą įtaką vaiko kognityvinei, emocinei ir fizinei raidai. Svarbu, kad vaikas neprarastų geresnių pasiekimų galimybės ateityje, išvengtų socialinės atskirties. Tėvai savo jėgomis, dėl patiriamų sunkumų šeimoje bei šeimos patirčių, neturi galimybės kokybiškai ugdyti vaiko namuose ar savarankiškai užtikrinti vaiko teisės į ugdymą..

Pažymi, kad atvejo vadybos procesas – tai aukščiausio lygmens vaiko teisių apsaugos priemonė, taikoma tik esant grėsmėms vaiko saugumui ar gerovei. Atvejo vadyba – tai kompleksinė ir koordinuota pagalbos šeimai priemonė, kuri įgyvendinama tik tais atvejais, kai yra nustatyta grėsmė vaiko saugumui, raidai ar gerovei. Tai reiškia, kad VVTAĮT teritorinis padalinys pripažino, jog šios pareiškėjos šeimos situacija yra problemiška, reikalaujanti kryptingo specialistų įsikišimo. Prašyme nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, kurios tikslas – padėti šeimoms, nesugebančioms tinkamai pasirūpinti savo vaikais ar tvarkytis kasdieniame gyvenime, reiškia, kad šeima priskirta socialinės rizikos kategorijai, o jai teikiama pagalba apima ne tik konsultavimą, bet ir tiesioginę praktinę pagalbą. Prašyme nurodyta, kad socialinis darbuotojas darbui su šeimomis kartu su individualios priežiūros darbuotoju teikia pagalbą pareiškėjos šeimai. Šeimai teikiama kompleksinė pagalba: vienas specialistas (socialinis darbuotojas) rūpinasi planavimu, vertinimu ir organizavimu, o kitas (individualios priežiūros darbuotojas) – tiesiogiai padeda šeimai buityje, ugdo socialinius įgūdžius, padeda įgyvendinti vaiko priežiūros ir auklėjimo užduotis. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjos šeima yra konsultuojama socialiniais, vaikų auginimo, jų sveikatos priežiūros, higienos užtikrinimo klausimais. Tėvams ugdomi socialiniai, tėvystės, saugios aplinkos namuose vaikui kūrimo įgūdžiai, yra mokoma lavinti vaiko gebėjimus pagal jo amžių. Tai aiškiai rodo, kad šeimai trūksta būtinų žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi vaiko visapusiškai raidai užtikrinti.

Akcentuoja, kad privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimą reglamentuoja Aprašas. Aprašo 5.1 papunktis numato, jog privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas vaikui, kuris auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką ir nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Iš Socialinių paslaugų centro prašyme pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjos šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, o R. M. nėra ugdoma pagal ikimokyklinio ugdymo programas.

Aprašo 6 punktas nurodo, kad privalomas ikimokyklinis ugdymas taip pat gali būti skiriamas vaikui, kuris ugdomas namuose (neįrašytas į Įstaigos vaikų sąrašus) arba yra įrašytas į Įstaigos vaikų sąrašus, bet dėl nepateisinamų priežasčių jos nelanko, vadovaujantis kriterijais: 1) tėvai (globėjai) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) pozityvios tėvystės įgūdžių; 3) vaiko tėvai (globėjai) išgyvena sunkumus (vienas iš tėvų (globėjų) ar abu yra netekę darbo; vienas iš tėvų (globėjų) ar abu išvykę į užsienį; įvyko ar vyksta skyrybų procesas; vienas iš tėvų (globėjų) ar abu įrašyti į ieškomų, dingusių žmonių sąrašus; vienam iš tėvų (globėjų) nustatyta sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių), dėl kurių netenkinami vaiko prigimtiniai, kultūriniai, socialiniai ir pažintiniai poreikiai. Prašyme aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos šeima stokoja socialinių įgūdžių bei šeima išgyvena sunkumus (Administracijos žiniomis pareiškėja niekur nedirba, o T. M. dirba atsitiktinius darbus, nuolatinio darbo neturi). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad Ginčijamame potvarkyje buvo nurodytas teisingas Aprašo pagrindas skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Ginčijamas potvarkis buvo priimtas vadovaujantis Administracijos prašymu. Jame buvo nurodyta, kad vadovaujantis konkrečiais teisės aktais rekomenduoja nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą (duomenys neskelbtini) L. Š. ir T. M. dukrai R. M..

Aprašo 9 punkte nurodyta, kad Vaiko gerovės komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 ir 6 punktais: 9.1. gavusi Asmens (Asmenų) rekomendaciją ir Dokumentus, organizuoja Vaiko gerovės komisijos posėdį, į kurį raštu kviečia ir vaiko tėvus (globėjus); 9.2. įvertina privalomo ikimokyklinio ugdymo būtinumą ir teikia siūlymų savivaldybės merui dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo, trukmės (kiek valandų per dieną (parą)) ir laikotarpio (iki 6 mėnesių, 1 metų ar kitokio). Vaiko gerovės komisija 2025 m. liepos 31 d. organizavo Vaiko gerovės komisijos posėdį. 13 klausimu buvo svarstymas dėl privalomojo ikimokyklinio ugdymo skyrimo pareiškėjos dukrai R. M.. Posėdyje dalyvavo įvairių sričių specialistai: socialinis pedagogas, vaiko teisių atstovas, gydytojas psichiatras, Savivaldybės administracijos atstovai.

Akcentuoja, kad Ginčijamame potvarkyje nurodytas Komisijos protokolas. Jurbarko rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 2 d. potvarkiu Nr. V3-24 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu yra patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas), kurio 2 punkte nurodyta, kad Vaiko gerovės komisijos paskirtis – užtikrinti Jurbarko rajono ir savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis. Reglamento 7.2 papunktyje taip pat numatyta, kad Vaiko gerovės komisija nagrinėja prašymus, surenka informaciją, būtiną sprendimui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo priimti, teikia siūlymus merui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo priimti. Reglamento 27 punktas numato, kad Vaiko gerovės komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas, kuriame nurodomos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir Švietimo centras (jei svarstomas asmuo turi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir kitų posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės.

Pažymi, kad Ginčijamas potvarkis priimtas siekiant apsaugoti R. M. interesus ir užtikrinti jos visapusišką raidą, kadangi tėvai dėl patiriamų sunkumų negali užtikrinti kokybiško ugdymo šeimoje. Tai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo bei Aprašo nuostatas, kurios numato tokio sprendimo galimybę esant šeimos socialinei rizikai ir vaiko vystymosi grėsmėms. Priešingai nei teigiama skunde, vaikas nėra atskirtas nuo šeimos, o ugdymas ugdymo įstaigoje yra priemonė užtikrinti jo visapusišką raidą esant šeimos sunkumams. Ikimokyklinis ugdymas padeda vaikui lavinti kalbinius, socialinius, emocinius įgūdžius, ugdyti bendravimo ir savarankiškumo gebėjimus, gauti nuoseklią, kasdienę, struktūrizuotą aplinką.

Tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos“ ir T. M. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir T. M. yra mažametės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kartu augina ir kitus vaikus – S. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Jurbarko rajono savivaldybės meras 2025 m. birželio 27 d. gavo Socialinių paslaugų prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. Įsakymo Nr. V-735 / A1-208 „Dėl privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-735 / A1-459, nauja redakcija ir atsižvelgdamas į L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos, kurioje auga mažametis vaikas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), situaciją bei siekiant užtikrinti vaiko teises bei geriausius vaiko interesus, prašo nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą minėtam šeimos vaikui.

Socialinių paslaugų prašyme nurodyta, kad L. Š. ir T. M. šeimai nuo 2024 m. vasario 5 d. taikomas atvejo vadybos procesas, kurį iniciavo VVTAĮT teritorinis padalinys. Minėtai šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Iki kol vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), sueis (duomenys neskelbtini) metai, šeimai pagalbą teikia individualios priežiūros darbuotojas. Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis kartu su individualios priežiūros darbuotoju teikia pagalbą šeimai, ugdo tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius ir teikia praktinę pagalbą auginant vaikus. Šeima yra konsultuojama socialiniais, vaikų auginimo, jų sveikatos priežiūros, higienos užtikrinimo klausimais. Tėvams ugdomi socialiniai, tėvystės, saugios aplinkos namuose vaikui kūrimo įgūdžiai, yra mokoma lavinti vaiko gebėjimus pagal jo amžių.

Nurodoma, kad labai svarus indėlis į vaiko sklandų vystymąsi yra ikimokyklinis ugdymas, suteikiantis vaikui galimybes socializuotis bendraamžių tarpe, įgyti įvairiapusius įgūdžius atitinkančius vaiko amžiaus tarpsnį, turintis teigiamą įtaką vaiko kognityvinei, emocinei ir fizinei raidai. Svarbu, kad vaikas neprarastų geresnių pasiekimų galimybės ateityje, išvengtų socialinės atskirties. Tėvai savo jėgomis, dėl patiriamų sunkumų šeimoje bei šeimos patirčių, neturi galimybės kokybiškai ugdyti vaiko namuose ar savarankiškai užtikrinti vaiko teisės į ugdymą.

Administracija prašymu, adresuotu Vaiko gerovės komisijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu ,,Dėl švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-735/A1-208 „Dėl privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-735/A1-459 nauja redakcija ir atsižvelgdama į Viešosios įstaigos ,,Jurbarko socialinės paslaugos“ 2025 m. birželio 27 d. prašymą Nr. 2-1347,,Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo“, rekomendavo nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą (duomenys neskelbtini) L. Š. ir T. M. dukrai R. M..

Komisija protokolu nutarė paskirti R. M. privalomą ikimokyklinį ugdymą nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 10 val. per dieną.

Ginčijamu potvarkiu R. M. buvo paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., nurodant lankymo trukmę iki 10 val. per dieną. Ginčijamo potvarkio pagrindu nurodytas Socialinių paslaugų prašymas, Administracijos prašymas ir Komisijos protokolas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčijamo potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-735/A1-208 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija nuo 2023 m. balandžio 7 d.).

Aprašo 5.1, 6.1, 6.3 papunkčiuose nustatyta, kad privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas vaikui, kuris auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, ir nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programas; Privalomas ikimokyklinis ugdymas taip pat gali būti skiriamas vaikui, kuris ugdomas namuose (neįrašytas į Įstaigos vaikų sąrašus) arba yra įrašytas į Įstaigos vaikų sąrašus, bet dėl nepateisinamų priežasčių jos nelanko, vadovaujantis šiais kriterijais:

tėvai (globėjai) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) pozityvios tėvystės įgūdžių);

vaiko tėvai (globėjai) išgyvena sunkumus (vienas iš tėvų (globėjų) ar abu yra netekę darbo; vienas iš tėvų (globėjų) ar abu išvykę į užsienį; įvyko ar vyksta skyrybų procesas; vienas iš tėvų (globėjų) ar abu įrašyti į ieškomų, dingusių žmonių sąrašus; vienam iš tėvų (globėjų) nustatyta sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių), dėl kurių netenkinami vaiko prigimtiniai, kultūriniai, socialiniai ir pažintiniai poreikiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginčijamo potvarkio priėmimo pagrindai apibrėžti Socialinių paslaugų prašyme (L. Š. ir T. M. šeimai nuo 2024 m. vasario 5 d. taikomas atvejo vadybos procesas, kurį iniciavo VVTAĮT teritorinis padalinys. Minėtai šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Iki kol vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), sueis (duomenys neskelbtini) metai, šeimai pagalbą teikia individualios priežiūros darbuotojas. Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis kartu su individualios priežiūros darbuotoju teikia pagalbą šeimai, ugdo tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius ir teikia praktinę pagalbą auginant vaikus. Šeima yra konsultuojama socialiniais, vaikų auginimo, jų sveikatos priežiūros, higienos užtikrinimo klausimais. Tėvams ugdomi socialiniai, tėvystės, saugios aplinkos namuose vaikui kūrimo įgūdžiai, yra mokoma lavinti vaiko gebėjimus pagal jo amžių.

Nurodoma, kad labai svarus indėlis į vaiko sklandų vystymąsi yra ikimokyklinis ugdymas, suteikiantis vaikui galimybes socializuotis bendraamžių tarpe, įgyti įvairiapusius įgūdžius atitinkančius vaiko amžiaus tarpsnį, turintis teigiamą įtaką vaiko kognityvinei, emocinei ir fizinei raidai. Svarbu, kad vaikas neprarastų geresnių pasiekimų galimybės ateityje, išvengtų socialinės atskirties. Tėvai savo jėgomis, dėl patiriamų sunkumų šeimoje bei šeimos patirčių, neturi galimybės kokybiškai ugdyti vaiko namuose ar savarankiškai užtikrinti vaiko teisės į ugdymą).

Taigi Socialinių paslaugų prašyme akcentuojama tai, kad L. Š. ir T. M. šeimai nuo 2024 m. vasario 5 d. taikomas atvejo vadybos procesas, kurį iniciavo VVTAĮT teritorinis padalinys. Minėtai šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Iki kol vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), sueis (duomenys neskelbtini) metai, šeimai pagalbą teikia individualios priežiūros darbuotojas. Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis kartu su individualios priežiūros darbuotoju teikia pagalbą šeimai, ugdo tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius ir teikia praktinę pagalbą auginant vaikus. Šeima yra konsultuojama socialiniais, vaikų auginimo, jų sveikatos priežiūros, higienos užtikrinimo klausimais. Tėvams ugdomi socialiniai, tėvystės, saugios aplinkos namuose vaikui kūrimo įgūdžiai, yra mokoma lavinti vaiko gebėjimus pagal jo amžių.

Tuo tarpu privalomojo ikimokyklinio ugdymo R. M. paskyrimas motyvuojamas tuo, kad tėvai savo jėgomis, dėl patiriamų sunkumų šeimoje bei šeimos patirčių, neturi galimybės kokybiškai ugdyti vaiko namuose ar savarankiškai užtikrinti vaiko teisės į ugdymą. Tačiau toks Ginčijamo potvarkio motyvavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškus, suprantamas ir pakankamas, nes, kaip jau minėta, socialinis darbuotojas darbui su šeimomis kartu su individualios priežiūros darbuotoju teikia pagalbą pareiškėjos šeimai, ugdo jų (tėvų) atsakingos tėvystės įgūdžius ir teikia praktinę pagalbą, konsultuoja socialiniais, vaikų auginimo, jų sveikatos priežiūros, higienos užtikrinimo klausimais, ugdo socialinius, tėvystės, saugios aplinkos namuose vaikui kūrimo įgūdžius, moko lavinti vaiko gebėjimus pagal jo amžių.

Taigi, darytina išvada, kad socialinis darbas su pareiškėjos šeima neduoda reikiamų rezultatų, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Be to, sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad privalomas ugdymas iki 10 val. per dieną yra kraštutinė priemonė, ribojanti šeimos ir vaiko savarankiškumą, tačiau mažiau ribojančios priemonės, tokios kaip dalinis lankymas ar ugdymas namuose, nebuvo svarstomos ir analizuojamos.

Pažymėtina, kad Jurbarko rajono savivaldybės mero, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos (savivaldybės vadovas), turinčios savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, veikla priskirtina viešajam administravimui, todėl mero priimamiems sprendimams taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).

Įvertinusi Ginčijamo potvarkio turinį aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis neatitinka esminių pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.).

Dėl atsakovės argumentų, jog visos svarbios aplinkybės buvo objektyviai ir išsamiai įvertintos, o skunde nepateikta įrodymų, kad užtikrinamas lygiavertis ugdymas namų sąlygomis, teisėjų kolegija pažymi, jog Ginčijamo potvarkio motyvus ir reikšmingų aplinkybių vertinimą atsakovė teikia procesiniuose dokumentuose. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ginčijamas potvarkis negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jis naikintinas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Į bylą pateiktas 2025 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymas patvirtina 22.50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Sumokėta 22.50 Eur žyminio mokesčio suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl priteistina pareiškėjai iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. V3-291 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo R. M.“.

Priteisti pareiškėjos L. Š. naudai iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 22.50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.