- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- B2-1593-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00127-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Palemonas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palemonas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Rekosta“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Palemonas“ bankroto bylą dėl nemokumo, bankroto administratoriumi paskirti Eurobankrotas, UAB. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2012 m. spalio 9 d. tarp šalių sudarytą Medžiagų tiekimo sutartį Nr. 10/09-01 ir yra skolinga ieškovei 25991,56 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad pagrindo abejoti UAB „Palemonas“ mokumu nėra. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės įsipareigojimas ieškovei gali būti pradelstas, nepakanka nustatyti įmonės nemokumą ir konstatuoti, kad ši negalės padengti savo įsipareigojimo ieškovei. Įvertinus atsakovės turimą ir į balansą įrašytą turtą bei įsipareigojimus kreditoriams, apskaičiuotus einamojo (bendrojo) likvidumo bei kritinio (greitojo) likvidumo koeficientus, ieškovės reikalavimas iškelti atsakovei bankroto bylą yra nepagrįstas.
2014 m. kovo 4 d. nutartimi klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ar atsisakymo iškelti paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2014 m. kovo 14 d. 11.00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2014 m. kovo 5 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.
Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Faktinis šioje byloje pareikšto reikalavimo iškelti bankroto bylą pagrindas – atsakovės įmonės nemokumas.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1p.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Taigi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne visiškai tikslius visų įmonės pradelstų konkretiems kreditoriams įsiskolinimų dydžius.
Pakankamai trumpas – 1 mėnesio – laikotarpis, kai atsakovė teismui pareikalavus pateikė įmonės finansinės atskaitomybės duomenis 2013 m. gruodžio 31 d. o ne ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai – 2014 m. vasario 7 d. (ĮBĮ 9 str. 1 d.), nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovės pateikti dokumentai neatspindi jos finansinės padėties kreditoriaus pareiškimo dienai.
Iš byloje pateikto atsakovės įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės turto vertė siekė 1327970 Lt, iš to skaičiaus ilgalaikis turtas sudarė 254783 Lt, trumpalaikis turtas – 1073187 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai balanso duomenimis sudarė 577647 Lt, iš kurių – 542155 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal pateiktą atsakovės įmonės kreditorių sąrašą nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo įsipareigojimų už 577646,33 Lt. Pateiktas debitorių sąrašas patvirtina, kad kiti ūkio subjektai atsakovei skolingi 147949,68 Lt. Pelno nuostolių ataskaita liudija 2013 metais atsakovės įmonę dirbus pelningai, jos grynasis pelnas sudarė 44881 Lt. Ir nors atsakovė teismui pateikė nepilną finansinių ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio prasme, tačiau teismas tai vertina kaip įmonės finansinės apskaitos trūkumą, neįtakojantį bankroto bylos iškėlimui esminės aplinkybės – atsakovės aktualių pradelstų skolų santykio su į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įmonės direktorius V. D., pasirašęs 2013 m. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Remiantis atsakovės pateiktais finansiniais dokumentais, pagrindžiančiais atsakovės turimą ir į balansą įrašytą turtą bei atsakovės pradelstus kreditoriams įsipareigojimus, jų santykiu nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme yra nemoki, todėl iškelti atsakovei bankroto bylą nėra teisinio pagrindo.
Ieškovui abejojant dėl atsakovės pateiktų apskaitos duomenų patikimumo, teismas papildomai savo iniciatyva rinkto įrodymus, kurie patvirtina, jog 2011 metų balanso duomenimis įmonės turto vertė siekė 436 001 Lt, iš to skaičiaus ilgalaikis turtas sudarė 111 820 Lt, trumpalaikis turtas – 324 181 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai minėto balanso duomenimis sudarė 19 149 Lt, iš kurių – 19 149 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Ir nors pagal Pelno (nuostolių) ataskaitą už 2011 metus įmonė turėjo 13 254 Lt grynojo nuotolio, tačiau net ir formaliai vertinant (nes turi būti vertinami ne atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams) atsakovės turimo ir į balansą įrašyto turto bei atsakovės įsipareigojimų kreditoriams santykis, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme buvo nemoki 2011 m. Pažymėtina, jog atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų už 2012 metus. Palyginus įmonės balanso duomenis už 2011 m. su balanso duomenimis už 2013 m., kai įmonės turto vertė padidėjo 3 kartus, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 28 kartus, darytina tikėtina išvada, jog įmonės finansinė padėtis blogėja, tačiau, vadovaujantis jau išdėstytais argumentais, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme yra nemoki.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė turi nekilnojamojo turto adresu Kaune, Vandžiogalos g. 94 B, o VĮ „Regitra“ duomenimis – ir transporto priemonių. Ir nors nekilnojamasis turtas bei dalis turimų transporto priemonių antstolio patvarkymais 2013 -07-19 – 2014 -02-26 laikotarpiu yra areštuoti, tačiau šiuos duomenis palyginus su atsakovės pateiktais duomenimis apie teismuose iškeltas 4 civilines bylas bei LITEKO duomenis apie atsakovei pareikštus ieškinius, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškinio reikalavimams užtikrinti, o ne vykdant skolų išieškojimus, nes tik UAB „Tvorų tiekimas“ (Kauno apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-1353-945/2014) bei UAB „Elga“ (Kauno apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-213-713/2014) neįteisėjusiais teismų sprendimais skolos jau yra priteistos.
Informacija apie draudėjo viešus duomenis rodo, kad įmonėje yra 9 apdraustieji asmenys, tačiau nėra jokių duomenų apie atsakovės darbuotojų pretenzijas atsakovės įmonei dėl neatsiskaitymų. Įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-03-14 yra 3 348,30 Lt, tačiau duomenų apie priverstinį sprendimų vykdymą išieškant skolas SoDrai nėra. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės darbuotojų pretenzijas atsakovės įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tai reiškia, kad atsakovės įmonė šiuo metu neturi pirmos eilės kreditorių pagal išieškojimo eiliškumą ir nėra kitų nei nurodyta ieškinyje teisinių pagrindų pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalį bankroto bylos iškėlimui, nes teismas nenustatė, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Teismas pažymi, kad pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes, kreipimosi į teismą pagrindas yra atsakovės neatsiskaitymas su ieškove, o skolos suma įmonei pati savaime nėra didelė (25 991,56 Lt). Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei duomenų, ar įsiskolinimą buvo siekta išieškoti teismine tvarka (ginčo teisenos tvarka arba supaprastinta bylų nagrinėjimo tvarka) ir tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Akcentuotina, jog bankroto bylos inicijavimas atsakovei negali būti taikomas kaip paslėptas skolos išieškojimo būdas, atsižvelgiant į bankroto proceso specifiką. Ieškovė, laikanti save kreditoriumi, turi siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Vadovaujantis išdėstytu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės 2014-03-13 prašyme pareikštų reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto bylos iškėlimo inicijavimas skolininkui yra viena iš kreditoriaus, kaip ieškovo, procesinių teisių, kuria kreditorius negali piktnaudžiauti. Bankroto procesas skirtas ne pavienių kreditorių interesų patenkinimui, nes bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Šia procesine teise kreditorius turėtų naudotis atsakingai, kuomet įvertinus visą faktinę situaciją, kreditorius nustatytų, jog skolininkas nesiruošia tęsti ūkinės-komercinės veiklos bei nėra įmanoma iš skolininko turto jokiais protingais ir racionaliais būdais išsiieškoti skolos, išskyrus bankroto bylos iškėlimą. Tai, kad atsakovė šiuo metu neatsiskaitė su ieškove, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei ir pašalinti ją iš rinkos dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d., 10 straipsnio 1, 13 dalimis,
nutaria:
atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Palemonas” (juridinio asmens kodas 132924426) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ pareiškimą.
Šiai nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialiame interneto tinklalapyje.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.