- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1374/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namų, Panevėžio pataisos namams
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fortūna Travel“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „BPC Travel,“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio pataisos namų apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-635-278/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fortūna Travel“ ieškinį atsakovui Panevėžio pataisos namams, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BPC Travel,“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas Panevėžio pataisos namai vykdo viešojo pirkimo supaprastintą atvirą konkursą „Mokomųjų vizitų į įkalinimo įstaigas užsienyje, dalyvavimo tarptautiniuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose penitencinės veiklos tematika“ (toliau - konkursas) (t. 1, b. l. 9-28).
2011 m. sausio 28 d. ieškovas UAB „Fortūna Travel“ gavo pranešimą, kad jis pripažintas konkurso nugalėtoju (t. 1, b. l. 75). Šiuo pranešimu atsakovas prašė ieškovo vadovą ar jo įgaliotą asmenį suderinti sutarties sąlygas su viešųjų pirkimų komisijos pirmininku R. S. ir 2011 m. vasario 4 d. atvykti pasirašyti sutarties.
Ieškovas 2011 m. sausio 28 d. ir 31 d. paprašė atsakovo atsiųsti sutarties projektą (t. 1, b. l. 76-77). Sutarties projektą atsakovas pateikė 2011 m. vasario 1 d. (t. 1, b. l. 78-84). Ieškovas pastebėjo, kad atsakovo elektroniniu laišku atsiųstas sutarties projekto tekstas (jo 7.1 punktas, kuris nustato atsiskaitymo tvarką) nesutampa kartu su pirkimo dokumentų prieduose nurodytu sutarties projekto tekstu. Be to, kad tiekėjui laiku ir kokybiškai suteikus paslaugas, perkančioji organizacija sumoka už jas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo paslaugų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo ir PVM sąskaitų faktūrų gavimo dienos; PVM sąskaita faktūra pateikiama perkančiajai organizacijai už kiekvieną stažuotę (kelionę) atskirai, atsiųstame sutarties projekte papildomai buvo įrašyta, kad jeigu perkančioji organizacija kurios ištekliai šiai sutarčiai yra finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, atėjus atsiskaitymo pagal šią sutartį laikotarpiui, nėra gavusi ES paramos lėšų, visi pagal šią sutartį vykdytini atsiskaitymai mokami per 5 darbo dienas po to, kai perkančiajai organizacijai kompensuojamos jos išlaidos šios sutarties vykdymui. Ieškovas sutarties projekto pakeitimams prieštaravo ir siūlė sutarties projekto 7.1 punktą išdėstyti taip, kaip nurodyta paskelbtame viešojo pirkimo dokumentų sutarties projekte (t. 1, b. l. 85). Toliau derybos tarp bylos šalių vyko telefonu: ieškovo teigimu, bendro konsensuso šalys nerado, atsakovas teigia atvirkščiai.
Pirkimo dokumentų 13.3 punktas reikalavo, kad tiekėjas per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą su juo sudaryti prikimo sutartį gavimo pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pasak ieškovo, jis 2011 m. vasario 2 d. išsiuntė atsakovui atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT46841 kopiją (t. 1, b. l. 140). Atsakovas neigia, kad ją būtų gavęs (t. 1, b. l. 115-116).
2011 m. vasario 4 d. ieškovo atstovas pasirašyti pirkimo sutarties projekto nenuvyko. Tokiu atveju, atsakovas, vadovaudamasis pirkimo dokumentų 12.4 punktu, 2011 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą kviesti pasirašyti sutartį tretįjį asmenį UAB „BPC Travel“ (t. 1, b. l. 86). Dėl to ieškovas 2011 m. vasario 7 d. pateikė pretenziją (t. 1, b. l. 87), tačiau atsakovas ieškovo pretenziją atmetė (t. 1, b. l. 88-89).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Fortūna Travel“ 2011 m. vasario 28 d. Panevėžio apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo Panevėžio pataisos namų viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimą eliminuoti jį iš konkurso ir pakviesti UAB „BPC Travel” pasirašyti paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 3-7). Nurodė, kad atsakovo sprendimas eliminuoti jį iš konkurso neteisėtas, nes perkančioji organizacija turi teisę paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pateikdamas ieškovui pakeistą pirkimo sutarties projektą, atsakovas pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas. Tikino, kad bylos šalys susitarė, jog pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus ieškovas pateiks atvykęs pasirašyti sutarties, tačiau, nesuderinus sutarties sąlygų, vykti pasirašyti sutarties nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio pataisos namai atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 106-112) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei pirkimo sąlygų 1.9 punktas, nei viešuosius pirkimo reglamentuojančios teisės normos nedraudžia perkančiajai organizacijai papildyti sutarties projektą neesminėmis nuostatomis, kurios nekeičia sutarties esmės, sutarties objekto ir/ar pasiūlymo turinio. Pirkimo dokumentų 12.4 punktas preziumuoja, kad tiekėjas atsisako sudaryti pirkimo sutartį, jei jis iki nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, o pagal pirkimo dokumentų 13.4 punktą laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, jei jis per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą su juo sudaryti pirkimo sutartį gavimo nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tikino, kad viešojo pirkimo komisijos pirmininkas žodžiu paaiškino ieškovo direktoriui sutarties projekto 7.1 punkto formuluotės pakeitimo aplinkybes ir priežastis, o pastarasis sutiko su sutarties projekto papildymu, todėl, atsakovo manymu, sutarties tekstą šalys buvo galutinai suderinusios. Pokalbio telefonu metu atsakovo direktorius priminė ieškovo vadovui pareigą pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurį atsakovas pripažįsta gavęs tik 2011 m. vasario 7 d. kartu su ieškovo pretenzija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (t. 1, b. l. 229-232) ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Ergo Lietuva“ 2011 m. vasario 2 d. išdavė ieškovui draudimo liudijimą (t. 1, b. l. 139), o atsakovo atstovai nepaneigė ieškovo atstovo E. B. teiginio, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovas pateiks sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus pasirašant sutartį (t. 1, b. l. 187-192). Ieškovas prieštaravo sutarties 7.1 punkto pakeitimui, dėl sutarties projekto teksto šalių atstovai bendravo telefonu. Nepavykus suderinti sutarties projekto, ieškovo neatvykimas pasirašyti sutarties nustatytu terminu buvo aiškus ir logiškas. Atsakovo argumentas, kad lėšos atsiskaitymui už suteiktas paslaugas bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo lėšų, o lėšų gavimas užtikrintas projekto finansavimo ir administravimo sutartimi (t. 1, b. l. 117-118), todėl nėra pagrindo baimintis dėl atsiskaitymo sutrikimų, nesudaro pagrindo pasibaigus konkursui keisti paskelbtos paslaugų teikimo sutarties projekto sąlygų (t. 1, b. l. 172-184). Vienašališkai pakeisdamas pirkimo sutarties projekto 7.1 punktą, atsakovas pažeidė pirkimo sąlygų 1.8 punktą, VPĮ 18 straipsnio 3 ir 8 dalis, 27 straipsnio 4 dalį, VPĮ 3 straipsnio įtvirtintus principus, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas Panevėžio pataisos namai apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-6) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė 2011 m. sausio 31 d. – 2011 m. vasario 1 d. vykusiam bylos šalių bendravimui elektroniniu paštu ir telefonu dėl sutarties projekto 7.1 punkto redakcijos. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovas sutiko su siūlomais sutarties pakeitimais ar ne, jis nustatytu laiku turėjo atvykti pas atsakovą, kadangi VPĮ 18 straipsnio 1-2 dalys nenumato, jog konkurso laimėtojui neatvykus nurodytu laiku pasirašyti sutarties neatvykimą konkurso laimėtojas galėtų pateisinti kokiomis nors priežastimis. Jeigu ieškovas su pakeitimais būtų sutikęs, bylos šalys būtų pasirašiusios papildytą sutarties projektą, antraip, jeigu nebūtų sutikęs, bylos šalys būtų pasirašiusios sutarties projektą be papildymo. Ieškovas 2011 m. vasario 2 d. elektroniniame laiške nurodė, kad sutartį pasirašys įgaliotas įmonės darbuotojas P. B. (t. 1, b. l. 85). Tai patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl galutinio sutarties teksto. Ieškovui nustatytu laiku nepateikus sutarties įvykdymo garantijos ar laidavimo ir neatvykus pasirašyti pirkimo sutarties, atsakovas turėjo pagrindą taikyti pirkimo sąlygų 12.4 ir 13.4 punktus, VPĮ 18 straipsnio 1-2 dalis ir pripažinti, kad ieškovas atsisakė pasirašyti sutartį. Jeigu atsakovas būtų to nepadaręs, jis būtų pasielgęs neteisingai tiekėjo, kurio pasiūlymas buvo pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį, atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, jog priežastis, kodėl ieškovas nustatytu laiku neatvyko pasirašyti sutarties, susijusi su tuo, jog ieškovas per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo negavo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Nors Sutarties Nr. AT 46841 sudarymo data nurodyta 2011 m. vasario 2 d. (t. 1, b. l. 141), bet jos 3.8 punkte nurodyta, kad draudėjas draudiko išmokėtų sumų atlyginimą užtikrina paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, išduotu 2011 m. vasario 4 d.
2. Klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė VPĮ nuostatas ir principus. VPĮ 18 straipsnio 8 dalis ir konkurso sąlygų 1.8 punktas nustato, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Aptariamu atveju pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta ir (ar) įsigaliojusi, todėl ir negalėjo būti pakeistos.
VPĮ 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus VPĮ nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Anot atsakovo, visą informaciją (pvz., tai, kad pirkimas vykdomas iš ES struktūrinio fondo lėšų) jis pateikė.
VPĮ 27 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Būtinybė tikslinti pirkimo dokumentus atsakovui neiškilo, todėl jis minėtos normos nepažeidė. Pirkimo sutarties projektas turi tik projekto statusą, be to, atsakovas nekeitė esminių sutarties projekto sąlygų. Konkurso sąlygų 1.9 punktas neleidžia konkurso dalyviui keisti esminių sutarties projekto sąlygų, t. y. šis draudimas nėra adresuotas perkančiajai organizacijai.
VPĮ 18 straipsnio 3 dalis numato, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pasiūlymo kainos atsakovas nekeitė, todėl VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius konkrečiai VPĮ principus atsakovas pažeidė ir kaip būtent.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Fortūna Travel“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b. l. 12-15) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, norint pasirašyti sutartį, pirmiausia reikėjo suderinti sutarties tekstą, o tai nebuvo padaryta. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo siūlomas sutarties projekto 7.1 punkto papildymas kardinaliai keičia atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką, nes apmokėjimas nustatomas su atidedamąja sąlyga, taigi gali būti atidėtas neapibrėžtą laiką dėl nuo bylos šalių nepriklausančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Ergo Lietuva“ išdavė ieškovui draudimo liudijimą, o bylos šalys buvo susitarusios, jog ieškovas pateiks sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus sutarties pasirašymo metu. Apeliantas nepagrįstai pageidauja, kad būtų atsižvelgta į jam palankias aplinkybes, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino atsakovui nenaudingas aplinkybes. Iš tikrųjų teismas vertino visas aplinkybes, susiklosčiusias ginčijamoje situacijoje. Atsakovas suabsoliutina VPĮ 18 straipsnio 1-2 dalis, tvirtindamas, kad konkurso laimėtojo neatvykimas nustatytu laiku pasirašyti sutarties negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Visi pirkimo dokumentai: pirkimo sąlygos ir (ar) jų priedai, vienodai svarbūs, o VPĮ 27 straipsnio 4 dalies draudimas tikslinti pirkimo dokumentus po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos taip pat galioja ir pirkimo sąlygų priedui – pirkimo sutarties projektui. Nors VPĮ 18 straipsnis reglamentuoja sutarties sąlygų keitimą jos galiojimo metu, ši teisės norma turi būti aiškinama sistemiškai kartu su kitomis VPĮ nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, bei, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Fortūna Travel“ buvo pripažintas atsakovo Panevėžio pataisos namų vykdyto mokomųjų vizitų į moterų įkalinimo įstaigas užsienyje, dalyvavimo tarptautiniuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose penitencinės veiklos tematika paslaugų pirkimo konkurso laimėtoju. 2011 m. sausio 28 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą apie konkurso laimėjimą, kuriame išreikštas prašymas ieškovui suderinti sutarties sąlygas su perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininku ir 2011 m. vasario 4 d. atvykti pasirašyti sutartį (t. 1, b. l. 75). 2011 m. sausio 28 d. ir 31 d. ieškovas prašė atsakovo atsiųsti sutarties projektą, kurį atsakovas ieškovui pateikė 2011 m. vasario 1 d. (t. 1, b. l. 76-78). Atsiųstas sutarties projektas neatitiko konkurso dokumentuose esančio sutarties projekto, nes atsiųstajame sutarties 7.1 punkte, reglamentuojančiame mokėjimo tvarką, buvo įrašyta papildoma sąlyga, kurios konkurso dokumentuose nebuvo ir pagal kurią perkančiosios organizacijos atsiskaitymas su paslaugos teikėju siejamas su Europos Sąjungos paramos lėšų gavimu (t. 1, b. l. 79-84). 2011 m. vasario 2 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame išreiškė siūlymą sutarties 7.1 punktą išdėstyti tokio turinio, kuris buvo paskelbtas konkurso dokumentuose, taip pat nurodė asmenį, įgaliotą pasirašyti sutartį (t. 1, b. l. 85). Po to šalys dėl sutarties pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis konkurso dokumentuose numatytu būdu nekontaktavo, pasirašyti sutarties nustatytą dieną ieškovas neatvyko, todėl 2001 m. vasario 7 d. atsakovas priėmė sprendimą pakviesti pirmą eilėje po laimėjusio konkursą ieškovo esantį dalyvį tretįjį asmenį UAB „BPC Travel“ sudaryti paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 86, 114). Dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo 2011 m. vasario 7 d. ieškovas pateikė pretenziją, kurią atsakovas atmetė (t. 1, b. l. 88-89).
Nesutikdamas su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu ir išnaudojęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją iki pirkimo sutarties sudarymo pareiškiant pretenziją perkančiajai organizacijai dėl jos veiksmų ir sprendimų, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovo viešojo konkurso komisijos sprendimą kviesti kitą tiekėją pasirašyti sutarties.
Panevėžio apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, prašydamas panaikinti sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertino ir netinkamo materialinės (Viešųjų pirkimų įstatymo) teisės normų taikymo.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl perkančiosios organizacijos teisės pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, dėl konkurso laimėtojo neatvykimo pasirašyti sutarties priežasčių ir pasekmių teisinio vertinimo.
Dėl viešosios pirkimo sutarties sąlygų keitimo
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007; ir kt.) yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu yra siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 punkte apibrėžta pirkimo dokumentų sudėtis, pagal kurią pirkimo dokumentus sudaro perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Reikalavimą, kad pirkimo dokumentuose būtų perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, nustatytos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat parengtas sutarties projektas, numato ir Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 4 dalis suteikia perkančiajai organizacijai teisę nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui savo iniciatyva paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Atsakovas pirkimo dokumentuose numatė draudimą konkurso dalyviui keisti esmines perkančiosios organizacijos pateikto viešojo pirkimo sutarties projekto sąlygas (Konkurso sąlygų 1.9 p.). Draudžiama keisti pirkimo sutarties sąlygas ir jos galiojimo laikotarpiu, išskyrus tas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d.). Tokia nuostata įtvirtinta ir pirkimo dokumentuose (Konkurso sąlygų 1.8 p.). Išdėstytas teisinis reglamentavimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra imperatyvus, draudžiantis perkančiajai organizacijai, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, keisti pirkimo dokumentus, tame tarpe ir su konkurso sąlygomis pateiktą viešojo pirkimo sutarties projektą.
Nagrinėjamu atveju vykdyto konkurso pirkimo dokumentuose buvo paslaugų teikimo sutarties projektas (t. 1, b. l. 23-27), kurio 7 straipsnyje, reglamentuojančiame mokėjimo tvarką, nebuvo numatyta sąlyga apmokėjimą už suteiktas paslaugas sieti su ES fondų lėšų gavimu. Pagal konkurso sąlygų 1.7 punktą pirkimas skirtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą dėl Panevėžio pataisos namų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimo. Iki konkurso paskelbimo atsakovas, LR vidaus reikalų ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra buvo sudarę šio projekto finansavimo ir administravimo sutartį (t. 1, b. l. 172-184). Tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovas nepatikslino pirkimo dokumente - paslaugų teikimo sutarties projekte numatytos mokėjimo tvarkos sąlygos tuo, kad mokėjimo terminas bus siejamas su ES fondų lėšų gavimu, o šią sąlygą įrašydamas į sutartį jos sudarymo su konkurso laimėtoju metu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą keisti pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sąlygas. Tokią išvadą teismui pateikė ir viešiuosius pirkimus kontroliuojanti Viešųjų pirkimų tarnyba (t. 1, b. l. 213-215). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti atsakovo veiksmų, kuriais buvo siūloma pasirašyti pakeistą viešojo pirkimo sutartį, neteisėtumą dėl imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo normos pažeidimo. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pakeista sutarties sąlyga yra neesminė, todėl perkančioji organizacija turėjo teisę ją pakeisti, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tokia išvada grindžiama šiais motyvais. Po laimėtojo paskelbimo mokėjimo tvarką reglamentuojantį viešosios pirkimo sutarties straipsnį atsakovas papildė sąlyga, kad jeigu perkančioji organizacija, kurios ištekliai šiai sutarčiai yra finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, atėjus atsiskaitymo pagal šią sutartį laikotarpiui, nėra gavusi ES paramos lėšų, visi pagal šią sutartį vykdytini atsiskaitymai mokami per 5 darbo dienas po to, kai perkančiajai organizacijai kompensuojamos jos išlaidos šios sutarties vykdymui. Minėta, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, perkančiosios organizacijos siūlomos pasirašyti pirkimo sutarties sąlygas yra privaloma numatyti pirkimo dokumentuose. Rašytinės viešojo pirkimo sutarties sąlygas apibrėžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalis, kurios 4 punkte reikalaujama nustatyti atsiskaitymų ir mokėjimo tvarką. Nurodytų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad viešosios pirkimo sutarties sąlyga dėl mokėjimo tvarkos, yra numatyta įstatyme, todėl negali būti pripažįstama neesmine. Be to, kaip minėta, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas draudžia perkančiajai organizacijai, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, apskritai keisti pirkimo dokumentus, tame tarpe ir su konkurso sąlygomis pateiktame viešojo pirkimo sutarties projekte nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad esant papildytai sąlygai, apmokėjimas už suteiktas paslaugas tampa sąlyginis ir priklausomas ne nuo tinkamai ir laiku suteiktų paslaugų fakto, bet ir nuo finansavimo iš ES fondų gavimo; kad atidedamąją sąlygą numačius pirkimo dokumentuose, konkurso dalyviai būtų turėję galimybę labiau įvertinti visas rizikas (tame tarpe ir galimus finansavimo iš ES fondų sutrikimus) ir teikti pasiūlymus, labiau apsaugančius savo interesus; kad pagal sutarties sąlygos papildymą apmokėjimas už suteiktas paslaugas gali būti atidėtas dėl nuo tiekėjo valios nepriklausiančių priežasčių iš esmės neterminuotam laikui, todėl būtų pažeisti teisinio santykio šalies teisėti lūkesčiai.
Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovo veiksmuose Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 4 dalies, pirkimo sąlygų 1.8 punkto pažeidimų, todėl šiuo aspektu išdėstytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų principų pažeidimą, nekonkretizavo, kokius šiame straipsnyje reglamentuotus principus atsakovas pažeidė. Šiuos apelianto argumentus kolegija laiko pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus principus, nes pakeitė paslaugų teikimo sutarties sąlygas pasibaigus konkursui ir paskelbus laimėtoją.
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų principo pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009). Dėl to nagrinėjamoje byloje yra svarbu skundžiamų perkančiosios organizacijos veiksmų kontekste įvertinti viešųjų pirkimų principų turinį ir tai, kaip perkančiosios organizacijos veiksmai šį atitiko.
Ieškovas teigė, kad perkančioji organizacija, eliminuodama jį iš konkurso, pažeidė viešųjų pirkimų principus. Šių principų pažeidimą, anot ieškovo, lėmė tai, kad perkančioji organizacija neteisėtai, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias normas, po laimėtojo nustatymo pakeitė viešosios paslaugų pirkimo sutarties sąlygą. Kai viešojo pirkimo konkurso metu perkančioji organizacija pakeičia pirkimo sąlygas, nepaisant to, kad viešai paskelbtose konkurso sąlygose buvo nustatyta kitaip, gali būti pažeistas lygiateisiškumo principas. Šiuo požiūriu lygiateisiškumo principo turinys būtų panašus į skaidrumo principo turinį, kurio vienas iš elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, nagrinėjamu atveju nustatančių viešojo pirkimo sutarties sąlygas. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).
Taigi, skaidrumo principas reikšmingas ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo konkurso pirkimo sąlygų laikymosi kontekste. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po laimėtojo paskelbimo atsakovas pakeitė siūlomos laimėtojui pasirašyti sutarties sąlygą, kai tokį pakeitimą draudžia Viešųjų pirkimų įstatymas, tokiais veiksmais pažeidė pareigą laikytis viešųjų pirkimų teisės normų ir paties paskelbtų pirkimo dokumentuose numatytų sąlygų, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo veiksmuose lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo konkretaus viešųjų pirkimų principo, kurį atsakovas pažeidė, nesudaro pagrindo spręsti, kad nei vienas įstatyme nustatytas principas nebuvo pažeistas.
Dėl viešojo pirkimo konkurso laimėtojo neatvykimo pasirašyti sutarties priežasčių ir pasekmių vertinimo
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs perkančiosios organizacijos veiksmus dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygos pakeitimo neteisėtais, panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo pasirašyti pirkimo sutartį buvo pakviestas pirmas pasiūlymų eilėje po ieškovo buvęs tretysis asmuo.
Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra numatytos ir konkurso dokumentuose (pirkimo sąlygų 12.3., 12.4., 13.1., 13.4. p.). Byloje nustatyta, kad siūlomame pasirašyti sutarties projekte atsakovas neteisėtai pakeitė sutarties sąlygą, ieškovas su tuo nesutiko, reikalavo konkurso dokumentuose numatytos sutarties sudarymo, šalys galutinai nesuderino sutarties sąlygų, nustatytu terminu ieškovas neatvyko pasirašyti sutarties. Šios faktinės aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovo neatvykimą sudaryti sutartį lėmė neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai ir sutarties nesuderinimas. Perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinys (laimėtojo neatvykimas sudaryti sutarties) negali pateisinti po to sekusio perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo ieškovas buvo eliminuotas iš pirkimo.
Pagal pirkimo sąlygų 13.3. punktą, tiekėjas per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą su juo sudaryti pirkimo sutartį gavimo privalo pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą – banko ar draudimo bendrovės garantiją ar laidavimą dešimties procentų nuo numatomos pirkimo sutarties kainos. Nagrinėjamu atveju sutarties įvykdymo užtikrinimą ieškovas atsakovui turėjo pateikti iki 2011 m. vasario 2 d. Ieškovui nustatytu terminu to nepadarius, atsakovas nepriėmė sprendimo dėl šios priežasties kviesti kitą konkurso dalyvį sutarčiai sudaryti. Toks atsakovo elgesys leidžia spręsti, kad jis sutiko, jog įvykdymo užtikrinimą ieškovas pateiks vėliau. Su pretenzija ieškovas pateikė atsakovui 2011 m. vasario 2 d. laidavimo draudimą, galiojantį nuo vasario 4 d. (t. 1, b. l. 139). Iš perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, protokolo (t. 1, b. l. 114) turinio spręstina, kad kito konkurso dalyvio kvietimą sudaryti sutartį atsakovas grindė ieškovo neatvykimu ir nesirėmė sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimu. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, atsakovas negali gintis ieškovo pareigos nustatytu terminu pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą netinkamu vykdymu.
Remdamasi tuo kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė objektyviais bylos duomenis pagrįstas faktines aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl bylos šalių veiksmų ir jų padarinių teisinio vertinimo. Bylos duomenys duoda pagrindo spręsti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas, būdami ne naujokai viešųjų pirkimų srityje ir turėdami pareigą laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų bei žinodami jų pažeidimo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes, tinkamai nebedradarbiavo sutarties sąlygų derinimo etape, nesielgė taip, kad būtų užtikrintas teisėtos sutarties sudarymas laiku. Vienok, ieškovo bendradarbiavimo stoka nepaneigia atsakovo veiksmų vertinimo ir jo pagrindu padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sutarties pasirašymo dieną atsakovas buvo pasirengęs sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui svarbias materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.