Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. gegužės 13 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

3. 2020 m. gruodžio 11 d. teisme gautas pareiškėjos (ieškovės) AB „Klaipėdos energija“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, juo pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nuo 2020 m. vasario mėnesio nebevykdo teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties, taip pat pareiškėjai nebemoka einamųjų mėnesinių mokesčių, teismo prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 552,17 Eur skolos ir 101,63 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės ieškovės naudai.

4. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) A. J. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsiliepimo priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

13. Atsakovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2021 m. sausio 4 d. atsiliepimo į prašymą išduoti vykdomąjį raštą nuorašą. Nurodo, kad atsiliepimas pirmosios instancijos teisme buvo užregistruotas po bylos išnagrinėjimo ir grąžintas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą gavimo ir atsiliepimo pirmosios instancijos teismui pateikimo, pagrindė šio atsiliepimo pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė kartu su atsiliepimu nepateikia jokių įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės A. J. pateiktą atsiliepimą į prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

15. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo. Teismas minėta nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (b. l. 47). Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ 2020 m. gruodžio 11 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (b. l. 57–58).

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, netinkamai vykdydama mokėjimus, pažeidė tarp šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, todėl, nesant duomenų apie tinkamą prievolės vykdymą, nusprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

18. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi teismas neteisingai išsprendė klausimą, nebuvo aktyvus ir neišsireikalavo papildomų duomenų, nesudarė galimybės atsakovei pateikti įrodymus, pažeidė nutarties priėmimo tvarką, todėl skundžiama nutartis naikintina.

19. CPK 646 straipsnyje nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, jo 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

20. 2013 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 343,14 Lt (1 547,48 Eur) skolą ir 350,90 Lt (101, 63 Eur) bylinėjimosi išlaidų per 36 mėnesių terminą, kas mėnesį mokėdama po 158,17 Lt (45,81 Eur) (b. l. 47). Skola susidarė už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. Ieškovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. sausio 5 d. sumokėjo 2 223,20 Eur. Dalis mokėjimų buvo įskaityti skolai dengti pagal 2013 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Kita dalis – einamiesiems mokėjimams. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad ieškovė atsakovės sumokėtas pinigines lėšas nurodo kitose mokėjimų eilutėse, skolos nemažina, o ją vis didina.

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės A. J. priteisė 2 481,57 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės A. J. priteisė 793,12 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn.

22. CK 6.55 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos. Skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Taigi, CK 6.55 straipsnis yra teisės norma, nustatanti kelių skolų mokėjimo tvarką. Ši norma įtvirtina galimybę skolininkui pasirinkti, kurią skolą mokėti, kai kelių skolų grąžinimas tam pačiam kreditoriui sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2006), tačiau, skolininkui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti jis skiria įmoką, kreditorius įgyja teisę įmoką įskaityti ankstesnėms skolininko skoloms padengti. Kartu pažymėtina, jog CK 6.55 straipsnio nuostatos nėra imperatyviosios, jos reglamentuoja įmokų paskirstymą tik nesant kitokio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

23. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog šalys nėra atskirai susitarusios dėl mokesčių mokėjimo ir skolų įskaitymo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Todėl ieškovės paaiškinimai, kad dalis atsakovės atliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. sausio 5 d. buvo įskaityti skolai dengti pagal 2013 m. gegužės 13 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kita dalis – einamiesiems mokėjimams, nepagrįsti ir prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui, nurodytam šios nutarties 20 punkte.

24. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. sausio 5 d. ieškovei sumokėjo 2 223,20 Eur. Šios aplinkybės neginčija, priešingai, nurodo savo procesiniuose dokumentuose ir ieškovė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 1 649,11 Eur.

25. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimo institutu, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis) ir tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Dėl to pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos (ieškovės) akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos (ieškovės) akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą netenkinti.

Grąžinti A. J. 2021 m. sausio 4 d. atsiliepimą į pareiškėjo prašymą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.