- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1115-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02516-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Pareiškėjas
- L. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-313-652/2016 pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai): UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, (duomenys neskelbtini) ,,Daugiabučio namo savininkų bendrija“, AB ,,Kauno energija“, AB ,,Lesto“, AB ,,Citadele“ bankas, Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija, ,,Swedbank lizingas“ UAB, A. B., antstolis M. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjai L. D. iškelta bankroto byla. 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjos bankroto administratorius M. S. su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti bankrutuojančios L. D. 2016 m. sausio 4 d. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, jog pirmasis bankrutuojančios L. D. kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. gruodžio 23 d. Susirinkimo metu nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, todėl 2016 m. sausio 8 d. sušauktas antrasis kreditorių susirinkimas dėl mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo. Antrajame kreditorių susirinkime buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, todėl jis buvo teikiamas teismui tvirtinti. Jame dalyvavo 78,02 % visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos kreditoriai: AB „Citadele“ bankas 48,44 %, AB „Kauno energija“ 0,66 %, UAB „Būsto paskolų draudimas“ 28,03 %, Kauno rajono savivaldybės administracija 0,20 %, VMI prie LR FM 0,69 %. Už mokumo atkūrimo plano patvirtinimą balsavo kreditorius AB „Citadele“ bankas ir VMI prie LR FM - viso 49,13 %. Prieš balsavo AB „Kauno energija“, UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kauno rajono savivaldybės administracija pastabų dėl mokumo atkūrimo plano nepateikė. Balsavusiam prieš mokumo atkūrimo planą kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš esmės nekilo klausimų dėl procedūrinių pažeidimų (planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytų formos reikalavimų). Pastabas ir pasiūlymus kreditorius pateikė dėl plane nurodytų punktų, t. y. būtinųjų poreikių, administravimo išlaidų, turto pardavimo tvarkos.
Nurodė, kad planas buvo tikslinamas, atsižvelgiant į kreditorių reikalavimus, kad buvo sumažintos išlaidos bankroto administratoriui nuo 50 eurų iki 28 eurų kas mėnesį, sutikta dėl turto pardavimo procedūros. Prašė patvirtinti didesnę sumą nei jos pajamos, kadangi ateityje tikisi gauti didesnes darbines pajamas, o šiuo metu gauna minimalų darbo užmokestį. Nurodė, kad jos nepilnametis sūnus D. B. turi specialių poreikių, kad išlaikymą D. teikia Vaikų išlaikymo fondas, o ne A. B.. Paaiškino, kad teismo nustatytų 297 eurų administravimo išlaidų iki plano patvirtinimo ji neturi, todėl yra skolinga bankroto administratoriui, kad ši skola bankroto administratoriui bus išskaičiuota, pardavus turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir nutarė patvirtinti 2016 m. sausio 4 d. bankrutuojančios L. D. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Teismas nustatęs, jog kreditorių AB „Kauno energija“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutikimai dėl plano dalies, kurioje nurodytos konkrečios sumos mokėtinos už šildymą, norint, kad būtų mokama pagal faktinę situaciją bei nesutinkant su numatytomis šeimos išlaidomis, kurios yra didesnės nei pareiškėjos gaunamos pajamos, su kas mėnesį skiriamomis išlaidomis bankroto procedūroms atlikti bei nesant numatyta jokių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, manė, kad kreditorių nesutikimai nėra esminiai ir pagrįsti. Nurodė, kad pareiškėja iš anksto negali žinoti šilumos energijos faktinio sunaudojimo, todėl plane nurodo konkrečią, manytiną, protingą sumą. Teismas nustatė, kad nors pareiškėja nurodė didesnius būtinuosius šeimos poreikius nei jos gaunamos pajamos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jai išlaikyti vaikus padeda jos tėvai, sprendė, kad nurodyti faktiniai poreikiai neprieštarauja FABĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatai. Pasisakydamas dėl 297 Eur nustatytos sumos bankroto procedūroms atlikti iki plano patvirtinimo išskaitymo iš parduoto turto, nustatė, kad ši plano dalis neprieštarauja bendrai pareiškėjos skolų išieškojimo tvarkai bei atsižvelgiant į tai, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia (FABĮ 22 straipsnis), sprendė, kad plane numatyta turto pardavimo tvarka atitinka CPK 664 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisės ir teisėti interesai plane nėra pažeisti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatavo, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus, jis gali būti įgyvendintas, juo iš principo yra pasiektas bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių kompromisas, todėl jį tvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016 m. kovo 2 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį ir, kadangi pareiškėjos L. D. bankroto byloje vyko du kreditorių susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiamas plano tvirtinimo klausimas, bet teismui vis tiek buvo pateiktas tvirtinti kreditorių interesus pažeidžiantis planas, L. D. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės – plano netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, jog pateiktas tvirtinti planas atitinka fizinio asmens ir kreditorių teises ir teisėtus interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad bankroto proceso metu siekiama tik nurašyti pareiškėjos skolas, pačiai pareiškėjai neatlikus jokių aktyvių mokumo atkūrimo veiksmų. Vertindamas pateiktą tvirtinti planą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad plano turinys formaliai atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, tačiau visiškai nevertino ar planas nepažeidžia kreditorių reikalavimų. Nurodo, kad nors plano 14 puslapyje buvo pateiktas formalus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, tačiau jame nėra numatyta jokių mokėjimų kreditoriams iš skolininkės gaunamų pajamų dėl ko ši plano dalis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Laiko, jog situacija, kai viso plano įgyvendinimo metu nėra numatoma atlikti mokėjimų kreditoriams iš skolininkės gaunamų pajamų, nesudaro galimybių užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į išdėstytą laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas plano tvirtinimo klausimą priėmė kreditorių interesus pažeidžiančią nutartį. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas planas, kuris iš esmės yra skolų nurašymo planas, kadangi pareiškėja iš gaunamų pajamų nenumato atlikti jokių mokėjimų kreditoriams, visos kreditoriams skiriamos lėšos bus gautos pardavus hipoteka įkeistą turtą, o tam bankroto procesas nėra būtinas.
2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ar pateiktame tvirtinti plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti yra pagrįstos, bus iš tiesų patirtos, dėl ko priėmė kreditorių interesus pažeidžiančią nutartį (sumažinus pareiškėjos mokėtinas sumas bankroto administratoriui atsirastų lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino planą, kuriame pareiškėja kas mėnesį išlaidoms bankroto procedūroms atlikti numato skirti iki 28 Eur iš gaunamų pajamų, kai tuo tarpu, 9 kreditorių reikalavimų tenkinimui nenumato skirti nei euro. Situacija, kai bankroto proceso metu pareiškėja numato atsiskaityti išimtinai tik su bankroto administratoriumi, neabejotinai pažeidžia kreditorių interesus, tačiau teismas visiškai nevertino ar plane esančios bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos. Taip pat nurodo, kad į išlaidas bankroto procedūroms atlikti yra įtraukta 79,42 Eur išlaidų, atliekant privalomuosius mokėjimus, nors pagal plano nuostatas, jokių mokėjimų kreditoriams, neskaitant lėšų, gautų už turto pardavimą, nėra numatoma atlikti.
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino planą, kuriame numatytos 297 Eur dydžio išlaidos bankroto procedūroms atlikti už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo apmokėti iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjai priklausantį turtą ir laikė, jog toks išlaidų apmokėjimas nepažeidžia kreditorių interesų. Nurodo, kad situacija, kai kreditoriai turi apmokėti už pačios pareiškėjos inicijuotą bankroto procesą, pažeidžia kreditorių interesus, kadangi, FABĮ nuostatos bankroto administravimo išlaidų sumą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo įpareigoja sumokėti bankrutuojantį asmenį. Jeigu ši suma administratoriui nebuvo sumokėta, tai turėjo būti traktuojama kaip bankrutuojančios asmens pareigų nevykdymas, tačiau šis mokėjimas negali būti perkeltas kreditoriams.
Atsiliepimas
Pareiškėjos L. D. bankroto administratorius 2016 m. kovo 21 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su suinteresuoto asmens teigimu, jog bankrutuojančios L. D. mokumo atkūrimo planas pažeidžia jos kreditorių interesus dėl to, jog jame nėra nurodyta periodinių įmokų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Mano, kad vien tik mokumo atkūrimo plano pateikimo dienai sudarytame mokumo atkūrimo plano projekte nenurodytos kreditoriams periodiškai skirtinos sumos, nesudaro pagrindo teigti, kad ateityje kreditoriams nebus skiriamos periodinės lėšos ir tokia situacija neatitinka FABĮ ar kreditorių interesų. Taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens teiginiu, kad situacija, kai bankrutuojančio asmens išlaidos viršija jo gaunamas pajamas, nesudaro galimybių įgyvendinti FABĮ paskirtį. Mano, kad jeigu fizinis asmuo neturi pakankamai lėšų net jo būtiniesiems poreikiams, tai neturi lėšų ir kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tačiau atsiradus lėšų būtų tenkinami ir bankrutuojančio asmens poreikiai, išsaugant jo orumą, ir kreditorių reikalavimai. Priešingas aiškinimas neleistų bankrutuoti asmenims, kurie neturi net galimybių sumokėti bankroto administratoriui už bankroto procedūros vykdymą. Nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad bankrutuojanti L. D. mokumo atkūrimo planą paruošė tik tam, kad nurašytų skolas, kadangi mokumo atkūrimo plano projekte ji nurodė, jog patvirtinus planą bus vykdoma neįkeisto žemės sklypo pardavimo procedūra, o iš jos gautomis lėšomis bus tenkinami kreditorių reikalavimai proporcingai ir mokamas atlyginimas bankroto administratoriui. Be to, bankrutuojantis asmuo turi skolininką, iš kurio gautos lėšos taip pat bus skiriamos kreditorių reikalavimų tenkinimui. Dėl bankrutuojančio asmens aktyvumo ieškant būdų ir priemonių mokumui atkurti, nurodo, kad patvirtinus planą, tik bankrutuojantis asmuo savo iniciatyva, tiek bankroto administratoriaus skatinamas, būtų priverstas nuolatos domėtis naujomis darbo galimybėmis ir galimybe gauti didesnį darbo užmokestį. Laiko, jog kitų priemonių, kuriomis bankrutuojantis asmuo galėtų atkurti savo mokumą nei kiti kreditoriai, nei suinteresuotas asmuo nepasiūlė. Atsižvelgiant į tai, kad tiek kreditoriams, tiek bankroto administratoriui yra skirtinos sumos reikalavimų tenkinimui, mano, kad suinteresuoto asmens teigimas apie kreditorių interesų pažeidimą yra nepagrįstas. Nesutikdamas su suinteresuoto asmens teigimu dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, nurodo, kad administravimo išlaidų dydžiai ir rūšys yra pagrįstos, kadangi kiekvienai išlaidai patirti yra atliekamas veiksmas, kuriam atlikti reikalingi ne tik žmogiškieji, tačiau ir laiko ištekliai, kurių suinteresuotas asmuo nevertino. Taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens teiginiu dėl administravimo išlaidų sumos, nustatytos iki plano pateikimo dienos, kuriuo jis teigia, kad FABĮ šią sumą įpareigoja sumokėti iki plano pateikimo tvirtinimui, o priešingas aiškinimas pažeidžia kreditorių interesus. Nurodo, kad FABĮ 22 straipsnyje nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų. Todėl laiko, jog 297 Eur suma, šiuo metu yra įsiskolinimas bankroto administratoriui ir sudaro bankroto administravimo išlaidas, kurios gali būti atlygintos iš fizinio asmens gaunamų pajamų, pardavus turtą, kurios bus skiriamos tiek kreditoriams, tiek bankroto administravimui apmokėti.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens L. D. mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2016 m. sausio 8 d. bankrutuojančios pareiškėjos kreditorių susirinkime nutarta netvirtinti 2016 m. sausio 4 d. patikslinto pareiškėjos mokumo atkūrimo plano. Balsuodama „prieš“ ginčo plano patvirtinimą, pareiškėjos kreditorė – UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinti 28,03 procentus teismo pavirtinų kreditinių reikalavimų, motyvavo, jog ji balsuoja „prieš“ pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą ir reikalauja, kad bankrutuojanti L. D. patikslintų mokumo atkūrimo planą, kuriame turėtų būti numatyti periodiniai mokėjimai kreditoriams, nurodytos realios mokumo atkūrimo priemonės, kurių pagrindų būtų galima spręsti, jog pareiškėja gaus didesnes pajamas nei kad išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, sumažinta nepagrįstai padidinta išlaidų bankroto procedūroms atlikti suma bei nustatyta kitokia turto pardavimo tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas iš 2016 m. sausio 4 d. patikslinto pareiškėjos mokumo atkūrimo plano turinio nustatė, jog pareiškėja nurodydama kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, nurodė, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami tik iš lėšų gautų pardavus įkeistą turtą, kadangi šiuo metu kiekvieno mėnesio pastovios pajamos sudaro 325 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų, o vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga lėšų suma sudaro 488,12 Eur. Pareiškėja nurodė, jog pagerėjus finansinei situacijai kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas bus konkretizuojamas. Pareiškėja, atsižvelgdama į kreditorių reikalavimus, patikslino mokumo atkūrimo planą, kuriuo sumažino išlaidas bankroto administratoriui nuo 50 Eur iki 28 Eur kas mėnesį bei sutiko dėl kreditoriaus siūlytos turto pardavimo procedūros. Tačiau, nors ankstesniame mokumo atkūrimo plane pareiškėja iš kiekvieno mėnesio pastovios pajamų sumos būtų skyrusi bankroto administravimo išlaidų dengimui po 50 Eur, patikslinus mokumo atkūrimo planą, jas sumažinus iki 28 Eur, nenurodė, jog likusius 22 Eur ji gali skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Kompleksiškai įvertinęs nurodytus duomenis, remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja mokumo atkūrimo plane nenumatė periodinių mokėjimų kreditoriams bei nesant konkrečių duomenų apie tai, iš kokių lėšų bus mokamas atlygis administratoriui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčo planas negali būti vertinamas kaip teisingas bei atitinkantis šios bankroto procedūros tikslus ir paskirtį, todėl laiko jį neatitinkančiu FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimų, kadangi neaišku kokios lėšos per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui bus mokamos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomų kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku pažeidžiamas skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros principas bei bendrieji protingumo ir sąžiningumo principai.
Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pagerėjus pareiškėjos finansinei situacijai, radus geriau apmokamą darbą ar padidėjus esamam darbo užmokesčiui, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas bus konkretizuotas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodytas priemones mokumui atkurti, laiko jas deklaratyviomis ir nekonkrečiomis.
Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji ketina imtis kažkokių veiksmų savo mokumui atkurti. Pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai išvengti skolų ir neskatina pareiškėjos dėti visų įmanomų pastangų siekiant gauti daugiau pajamų ir patenkinti bent dalį kreditorių reikalavimų, kurie laikytini dideliais. Plane turi būti numatyta, iš kokių esamų ar realiai atsirasiančių pajamų šaltinių ir kokiomis sumomis bus dengiami kreditorių reikalavimai, asmuo turi dėti visas įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti. Pasikeitus pajamoms planas gali būti keičiamas ar tikslinamas.
Be to, priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano tvirtinimą, dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – administratoriaus prašymas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis).
Kadangi bankroto bylos nutraukimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams, nespręstinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos L. D. bankroto administratoriaus M. S. prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą atmesti.