Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei S. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ir atsakovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir abiejų proceso šalių prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (e. b. l . 83, 85).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 25 d. 20 val. 48 min. Kaune, Rasytės g. 6, S. B., vairuodama automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nesutarusi su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir apie eismo įvykį nepranešusi policijai su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.20-ANR_N-8653-2018 S. B. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, už minėtų administracinių nusižengimų padarymą atsakovei skirta 600,00 Eur administracinė bauda (e. b. l. 33–38). Eismo įvykio metu transporto priemonės VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (e. b. l. 22, 28). Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovę (e. b. l. 29). ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, išmokėdamas 175,11 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 30–32, 45). Ieškovė 2018 m. lapkričio 27 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos draudimo išmokos sumokėjimo (e. b. l. 44). Atsakovė gera valia ieškovei žalos neatlygino.

Ginčo teisiniams santykiams aktualios Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos. Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011), kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas (TPVCAPDĮ 12 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo” (toliau Taisyklės) 59.4 ir 60.1 punktai), t. y. apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Šioje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą grąžinti jos išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalėjo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą ir faktą, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju anksčiau minėtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.20-ANR_N-8653-2018 S. B. pripažinta kalta, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, t. y., be kita ko, nubausta už tai, jog, būdama atsakinga už eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Minėto fakto atsakovė neginčijo, duomenų, jog nutarimas būtų panaikintas taip pat nepateikė. Todėl darytina išvada, jog byloje yra įrodyta, jog atsakovė S. B., 2018 m. vasario 25 d., Kaune, Rasytės g. 6, vairuodama transporto priemonę VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Faktinę aplinkybę, jog ieškovė nukentėjusiajam atlygino eismo įvykio metu patirtą žalą, patvirtina 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas (e. b.l. 45), todėl ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę dėl 175,11 Eur priteisimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė ieškinio reikalavimo nepagrįstumą, grindžia vieninteliu argumentu – teigia, jog ieškovė teismą klaidina, kad ši su atsakove buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kadangi tokios sutarties teismui nepateikė. Tačiau teismas su tokiais atsakovės paaiškinimais sutikti neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Visų pirma, pastebėtina, jog pateikdama ieškinį teismui, ieškovė kartu pridėjo ir 2017 m. liepos 18 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AMA 8008977, iš kurio, kaip jau minėta, matyti, jog draudėja S. B. apdraudė transporto priemonę VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Tai reiškia, jog eismo įvykio padarymo metu 2018 m. vasario 25 d. atsakovė turėjo galiojantį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (e. b. l. 28). Be to, nors atsakovė neigia sudariusi sutartį su ieškove, tačiau teismui pateiktas draudimo liudijimas paneigia tokį atsakovės tvirtinimą, nes pagal CK 6.989 straipsnio 2 dalį draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Tai reiškia, kad minėtas dokumentas laikomas draudimo sutartimi.

Vadovaudamasi išdėstytu, ieškovė, atlyginusi žalą eismo įvykio metu dėl automobilio apgadinimo nukentėjusiam asmeniui įgijo 175,11 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, todėl išmokėta draudimo išmoka priteistina iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų metines palūkanas, o jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų palūkanas. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 5, 20). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės S. B. ieškovei priteistinos jos turėtos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteisiamos 8,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,11 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 11 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 175,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2019 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,69 Eur (aštuonių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.