- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- e2-1917-886/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15044-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- M. Z.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui M. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 199 Eur žalos atlyginimo arba atlyginti žalą natūra - pateikti tokios pačios rūšies ir kokybės batutą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus iki 160 Eur žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2016-05-08 įsigijo 199 Eur vertės batutą, tą pačią dieną jį surinko ir pastatė šalia tvoros, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Stiprus vėjo gūsis 2016-05-10 permetė batutą per tvorą į atsakovo žemės sklypą, batutas nebuvo stipriai apgadintas. Apie įvykį ieškovės sutuoktinį informavo kaimynas. Ieškovė grįžusi iš darbo ir prisiartinusi prie tvoros pamatė, kad atsakovas drasko batuto šokinėjamąją dalį, ardo spyruokles ir mėto jas į šalimais esantį žemės sklypą. Atsakovas nereagavo į ieškovės pastabas nustoti gadinti batutą, ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, kurie pamatė nepataisomai sugadintą batutą. Ieškovės teigimu, atsakovas savo tyčiniais veiksmais sugadino jos batutą, todėl privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Atsiliepimas
M. Z. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apie įvykį, kai stiprus vėjo gūsis pakėlė ieškovei priklausantį batutą ir permetė jį į atsakovo žemės sklypą, jam pranešė jo žmona M. Z., atsakovas tuo metu buvo darbe. Ieškovės sutuoktinis telefonu M. Z. pranešė, kad batutą iškels jo pažįstamas asmuo, nes jis pats buvo išvykęs. Atsakovas grįžęs iš darbo pamatė, kad batutas neiškeltas, batutas buvo padaręs nedidelę žalą tvorai, nulenkęs medelį, apgadinęs šiltnamio priekinę dalį, kad dėl kylančio vėjo batutas nepadarytų dar daugiau žalos, atsakovas nusprendė batutą išardyti pats. Atsakovas batutą išardė atsakingai, panaudodamas įrankius, pažymėjo, kad ardant batutą matėsi, kad nuo smūgio jis buvo pažeistas, turėjo deformaciją, vietomis buvo įplyšęs. Batutas buvo pakankamai sunkus, jo dalis atsakovas perkėlė už savo tvoros ribų. Atsakovo teigimu, ieškovė nebuvo ėmusis saugumą užtikrinančių priemonių batutui saugiai pritvirtinti prie žemės. Ieškovė būdama namuose ir matydama pablogėjusias oro sąlygas, turėjo imtis skubių veiksmų batuto išmontavimui arba sutvirtinimui, tačiau jų nesiėmė. Pažymėjo, kad ieškovės argumentai, kad atsakovas savo veiksmais sugadino batutą yra nepagrįsti, nes neaišku kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo suniokotas batutas. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Dublike nurodo, kad fotonuotraukose matyti, kad vėjo gūsis batutui nepadarė didelės žalos. Vėjo gūsis batutą permetė per tvorą apie 14-16 valandą, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių išmontuoti batutą arba jį sutvirtinti, nes tuo metu ieškovė buvo darbe, iš darbo ji grįžo apie 18 valandą. Pažymėjo, kad pagal sinoptikų duomenis nebuvo jokios grėsmės palikti batutą lauke, nes nebuvo prognozuojamas didelis vėjas. Vėjo gūsiui permetus batutą į atsakovo žemės sklypą, ieškovė dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio bijojo įžengti į atsakovo namų valdą, dėl to ji laukė kol atvyks policijos pareigūnai ir šeimos draugas E. V.. Atsakovo veiksmus draskant ir ardant batutą, mėtant jo dalis, matė kaimynai Arvydas ir O. D., kokios būklės buvo batutas po atsakovo veiksmų gali patvirtinti Kauno VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnas G. V. ir E. V..
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Triplike nurodo, kad ieškovė nesilaikė batuto naudojimo instrukcijos, tinkamai jo nepritvirtino ir neprižiūrėjo, ieškovė privalėjo numatyti, kad pakilus vėjui batutas gali būti sugadintas ir sukelti pavojų aplinkiniams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Faktinės aplinkybės.
Ieškovė ir atsakovas yra kaimynai, besiribojančių žemės sklypų savininkai. Ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016-05-08 už 199 Eur įsigijo 4 metrų skersmens batutą, jį pastatė savo kieme prie tvoros, kuri yra priešingoje pusėje nuo tvoros, skiriančios ieškovės ir atsakovo sklypus. Po dviejų dienų, 2016-05-10 (pirmadienį), apie 14 val., kilus stipriam škvaliniam vėjui, ieškovei priklausantis 4 metrų skersmens batutas nuo stipraus vėjo pakilo nuo žemės paviršiaus, besivartydamas ir šokinėdamas ridenosi per visą ieškovės sklypo plotį (apie 33 metrus) iki tvoros su atsakovo sklypu, dviejose vietose atsitrenkė į atsakovo sklypą juosiančią tvorą, šokinėdamas persirito per tvorą ir užkrito ant medžio atsakovo sklype.
Tos pačios dienos vakarą atsakovas, grįžęs iš darbo apie 17.30 val., išardė batutą.
Ieškovė tą pačią dieną, 2017-05-10, dėl batuto suniokojimo pareiškimu kreipėsi į policiją.
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viešosios policijos skyriaus 2016-05-12 nutarimu (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-35126-16) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime, remiantis pareiškėjos V. J. paaiškinimais (kad M. Z., elgdamasis agresyviai, niokojo batutą, kurį išdraskė dalimis ir permetė visas detales per tvorą į nenaudojamą sklypą), aprašytos įvykio aplinkybės, pareiškėjai pasiūlyta dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
Ieškovė 2016-07-21 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 199 Eur žalos atlyginimo arba įpareigoti atsakovą atlyginti žalą natūra – pateikti ieškovei tokios pat kokybės daiktą.
Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalos dydį ir faktą, neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Ieškovė įrodymais pagrindė savo argumentus tik dėl sužaloto batuto, tačiau to nepakanka atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, nes neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išklausius ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, apžiūrėjus fotonuotraukas, išklausius liudytojų V. J. ir M. Z. paaiškinimų, ir ištyrus kitus rašytinius įrodymus, nepasitvirtino ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės.
Pirma, ieškinyje nurodyta, kad batutas buvo pastatytas prie tvoros, už kurios yra atsakovo sklypas, o vėjo gūsis tik permetė batutą į atsakovo sklypą, nepadarydamas jam žalos. Šios faktinės aplinkybės nurodytos neteisingai. Teismo posėdyje, 2017-02-22, iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad batutas stovėjo ne prie tvoros, skiriančios ieškovės ir atsakovo sklypą, bet priešingoje pusėje, prie labiau nuo atsakovo sklypo nutolusios tvoros. Ieškovė pripažino, kad kilus stipriam škvaliniam vėjui, batutas buvo ridenamas per visą ieškovės sklypo plotį iki atsakovo sklypo ir vėjo buvo nublokštas per tvorą, ant medžio atsakovo sklype (CPK 187 str.). Iš atsakovo pateiktos fotonuotraukos, kurioje iš interneto tinklalapio Google Maps atspausdintas ieškovės ir atsakovo žemės sklypų su gyvenamaisiais namais vaizdas (102 b. l.), matyti, kad atstumas nuo pradinės batuto stovėjimo vietos ieškovės sklype iki vietos atsakovo sklype, kurioje batutas užstrigo pakibęs ant medžio, yra apie 33 metrai. Ieškovė pripažino šias aplinkybes (CPK 187 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Antra, ieškovės ieškinyje nurodyta, kad 2017-05-10, grįžusi iš darbo, ieškovė prisiartino prie tvoros, kur turėjo būti batutas, ir pamatė, kad atsakovas drasko batuto šokinėjamąją dalį, perplėšdamas ją išilgai per visą skersmenį. Šios aplinkybės, teismo posėdyje ištyrus kitus įrodymus, nepasitvirtino. Teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus įrodymus, nustatyta, kad batutas stovėjo prie kitos tvoros, kuri yra toliau nuo atsakovo sklypo, todėl ieškovė, norėdama aiškiau pamatyti atsakovą, jos teigimu, draskantį batutą, turėjo prieiti prie kitos tvoros, kuri skiria ieškovės ir atsakovo sklypus. Teismo posėdyje ieškovė pripažino aplinkybes, kad ji nebuvo išėjusi į kiemą prie tvoros, o atsakovą matė per langą, su juo nekalbėjo. Teigė, mačiusi, kad atsakovas nusiteikęs agresyviai, todėl bijojo išeiti į kiemą. Siekiant išsiaiškinti, iš kokių požymių ieškovė sprendė, kad atsakovas nusiteikęs agresyviai, matydama atsakovą tik per langą, ieškovė paaiškino, kad atsakovas visada buvo agresyvus, jų santykiai yra konfliktiniai, nuolat reikia kviesti policiją, atsakovas nesutaria su kitais kaimynais, yra baustas administracine tvarka dėl apgadintos tvoros ir vejos, dėl to priimtas Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-09-23 nutarimas (55 b.l.). Be to, ieškovės sutuoktinis V. J. apklaustas liudytoju, paaiškino, kad batuto šokinėjamoji dalis nebuvo perplėšta pusiau, tik vietomis buvo įtrūkusi nuo išimtų spyruoklių. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad atsakovės kaimynai D. matė, kaip atsakovas 14 val. draskė batuto šokinėjamąją dalį. Teismas pažymi, kad iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas dirba iki 17 val., paėmęs sūnų iš darželio grįžo namo apie 17.30 val., ir tik tada pradėjo ardyti batutą, pakibusį ant medžio šakų. Ieškovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovo paaiškinimų nepaneigė. Iš Google Maps fotonuotraukos (102 b. l.) matyti, kad ieškovės nurodytų kaimynų Drumstų gyvenamasis namas (adresas (duomenys neskelbtini),) yra kitoje kelio pusėje, už ieškovės namo, atstumas nuo kaimynų Drumstų gyvenamojo namo langų iki batuto įstrigimo vietos medžių šakose atsakovo sklype yra apie 50-60 metrų, todėl ieškovės kaimynai negalėjo matyti, ar atsakovas išardo batutą, ar drasko jo šokinėjamąją dalį; iš tokio atstumo negalėjo matyti atsakovo emocinės būsenos, ar jis nusiteikęs agresyviai. Be to, neatitinka aplinkybės dėl batuto ardymo laiko: ieškovės teigimu, kaimynai D. matė atsakovą ardant batutą apie 14 val., o remiantis atsakovo paaiškinimais, jis grįžo į namus ne anksčiau kaip 17.30 val. Teismas pažymi, kad ieškovė 2016-05-10 dėl atsakovo veiksmų niokojant batutą kreipėsi į policiją, pareigūnai atvyko į įvykio vietą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2016-05-10 buvo sudraskyta batuto šokinėjamoji dalis: nepateikta nei policijos pareigūnų darytų fotonuotraukų, kuriose matytųsi perplėšta batuto šokinėjamoji dalis, nei šį faktą galintis patvirtinanti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi, ieškinyje neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas draskė batuto šokinėjamąją dalį, ir šį faktą matė ieškovė ir jos kaimynai D. Ieškovė ne tik neįrodė, kad atsakovas draskė batuto šokinėjamąją dalį (CPK 178 str.), bet ir pati teismo posėdyje pripažino, kad tokio fakto nematė.
Ieškovė teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad batutas, vartydamasis ir ridendamasis 33 metrų atstumu nuo pradinės jo pastatymo vietos iki jo įstrigimo vietos medžio šakose atsakovo sklype, buvo pažeistas, dėl to 2017-03-03 pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo (DOK-7923), kuriuo iš atsakovo prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą sumažino iki 160 Eur (114 b.l.). Atsakovės sutuoktinis V. J., apklausiamas 2017-02-22 teismo posėdyje liudytoju, ir susipažinęs su atsakovo pateiktomis batuto fotonuotraukomis (104, 105, 33, 34, 35 b.l.), patvirtino, kad pagal šiose fotonuotraukose užfiksuotą batuto padėtį ir jo būklę, akivaizdu, kad jis buvo pažeistas: ant medžio šakų užkritusio batuto suplyšęs apsauginis tinklas; batuto apsauginis tinklas ir perlpyšęs, ir atitrūkęs nuo metalinio rėmo, kuriame spyruoklėmis įtvirtinta batuto šokinėjamoji dalis; batuto pagrindas - šokinėjamosios dalies metalinis korpusas deformuotas; batuto metalinės kojos sulinkusios. Liudytojas nurodė, kad tokios būklės batuto nebūtų naudojęs pagal tiesioginę paskirtį ir nebūtų leidęs vaikams ant jo šokinėti, nes būtų nesaugu. Liudytojas paaiškino, kad įvykio dieną, 2016-05-10 (pirmadienį), buvo išvykęs į komandiruotę, grįžo po penkių dienų (penktadienį), sugadinto batuto nuotraukos darytos jam sugrįžus, t.y. praėjus ne mažiau kaip penkioms dienoms po įvykio. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, liudytojas, patvirtino, kad išardyto batuto dalių nemėgino sukomplektuoti ir batutą surinkti. Liudytojas paaiškino, kad iš atsakovo fotonuotraukų pamatęs ant medžio šakų užkritusio batuto vaizdą (t.y. batuto padėtį iki jo išardymo), nurodė, kad batuto neįmanoma nukelti nuo medžio šakų, jo neišardžius. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, kokių veiksmų būtų ėmęsis pats tokioje situacijoje, liudytojas paaiškino, kad vienintelis įmanomas būdas batutą iškelti iš atsakovo sklypo – batutą išardyti. Liudytojas V. J. paaiškino, kad būtų ardęs batutą pagal instrukciją, t.y. ta pačia tvarka, kaip nurodė, ir atsakovas: pirmiausia būtų atlaisvinęs metalinį korpusą laikančius varžtus, kad būtų atlaisvinta nuo įtempimo šokinėjimoji dalis; po to būtų išiminėjęs spyruokles, kuriomis batuto šokinėjamoji dalis pritvirtinta prie metalinio korpuso; po to būtų nuėmęs apsauginį tinklą laikančias konstrukcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, 2017-02-22, apklausta liudytoja M. Z. papasakojo, kad tuo metu, kai kilo škvalinis vėjas, ji buvo savo kieme ir matė, kaip 4 metrų skersmens batutas, šokinėdamas ir vartydamasis, atsitrenkė į jų sklypo tvorą, po to trenkėsi į kitą tvoros vietą, nuo jos atšokęs užvirto ant medžio. Liudytoja paaiškino, kad į jų sklypą skriejantis batutas kėlė grėsmę jų turtui: buvo aplaužytos ir sulankstytos medžių šakos, apgadinta tvora, šalia stovintis šiltnamis galėjo būti sugriautas, batutas galėjo atsitrenkti į jų gyvenamąjį namą, išdaužyti langų stiklus. Batuto tinklas buvo apgaubęs medžio šakas, kurios buvo įsitempusios, galėjo lūžti. Liudytoja, siekdama išlaisvinti sulinkusias medžio šakas iš batuto tinklo, bandė savo rankomis batutą pajudinti, tačiau jis buvo per didelis ir per sunkus, neišardžius batuto, jo nuimti nebuvo galima.
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad išmontavo batutą, laikydamasis batuto surinkimo ir išardymo instrukcijos (40-43 b.l.): atlaisvino apsauginį rėmą laikančius varžtus, po to išėmė spyruokles laikančias batuto šokinėjamąją dalį prie rėmo, išardė metalinio rėmo konstrukciją, nuėmė apsauginį tinklą, visas batuto dalis perkėlė už tvoros į nenaudojamą žemės sklypą. Atsikirsdamas į ieškovės argumentus, kodėl batuto dalių neperkėlė už tvoros į ieškovės žemės sklypą, atsakovas paaiškino, kad prieš porą metų, kilus ginčui su ieškove dėl jų žemės sklypų ribų, išėmė ieškovės sudėtas betonines dalis ir perkėlė ant ieškovės vejos, tačiau ieškovės iniciatyva buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad užteršė ieškovės veją. Atsakovas paaiškino, kad siekdamas išvengti konflikto su ieškove, išardyto batuto dalis perkėlė už tvoros ne į ieškovės sklypą, bet į šalia esantį nenaudojamą žemės sklypą, kuris nuo ieškovės sklypo nėra aptvertas.
Teismas, įvertinęs atsakovo ir jo sutuoktinės liudytojos M. Z. paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovas, išardydamas batutą, ėmėsi būtinų priemonių savo turtui apsaugoti. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (104 b.l.) matyti, kad atsakovo sklype, šalia ant medžio užvirtusio batuto stovi šiltnamis, kurio aukštis žymiai mažesnis, nei ant medžio užvirtusio batuto aukštis. Liudytoja paaiškino, kad batutas į jų sklypą įlėkė, šokinėdamas nuo škvalinio vėjo, nebuvo galima numatyti, į kurią pusę batutas bus nublokštas, jis galėjo atsitrenkti į gyvenamąjį namą, išdaužyti langus. Šių liudytojos parodymų ieškovė nepaneigė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Iš kitų atsakovo pateiktų fotonuotraukų (103, 104, 105 b.l.) matyti dangus yra apsiniaukęs, debesuotas, nuo vėjo palinkę medžių šakos. Teismas atmeta ieškovės ir jos atstovės argumentus, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2016-05-10, apie 18 val. buvo škvalinis vėjas. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad batuto nepritvirtino prie žemės, nes negalėjo tikėtis permainingų oro sąlygų, ir negalėjo numatyti galinčio kilti škvalinio vėjo, kuris gali pakelti batutą ir nublokšti į kitą vietą. Teismas daro išvadą, kad atsakovas, išardydamas batutą, ėmėsi būtinų priemonių savo turtui apsaugoti: siekdamas išvengti galimos žalos atsakovas taip pat negalėjo prognozuoti oro sąlygų ir negalėjo numatyti, kad škvalinis vėjas jau visiškai nurimęs, kad jis nepasikartos ir vėl nenublokš batuto į kitą vietą.
Atikus aukščiau aptartų įrodymų įvertinimą, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str., CPK 178 str.).
Ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str., CPK 178 str.). Remiantis aukščiau aptartu įrodymu vertinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės patirtą žalą sąlygojo ne atsakovo veiksmai, bet pačios ieškovės neatidumas ir neapdairumas. Ieškovė pripažino, kad batutas iš dalies buvo apgadintas tuo metu, kol jis nuo škvalinio vėjo besivartydamas ir šokinėdamas ridenosi per visą ieškovės sklypą ir buvo nublokštas ant medžio atsakovo sklype. Ieškovė pripažino, kad palikdama prie žemės nepritvirtintą batutą, negalėjo numatyti kilsiančio škvalo. Teismas sutinka su šiais ieškovės teiginiais, tačiau ieškovė pati turi prisiimti neigiamas pasekmes, kilusias dėl jos neapdairumo ir neatidumo, bet ne siekti nuostolių atlyginimo iš kito asmens. Atsakovo veiksmus išardant batutą teismas vertina kaip būtinus, siekiant išvengti didesnės žalos atsakovo turtui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų užfiksuoti tyčiniai atsakovo veiksmai niokojant ieškovei priklausantį batutą. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos darytos, praėjus mažiausiai penkioms dienoms po įvykio. Įvertinus konfliktinius ieškovės ir atsakovo santykius ir praėjusį keleto dienų laikotarpį nuo įvykio iki padarytos fotonuotraukos, ieškovės pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad atsakovas tyčiniais veiksmais sudraskė porolonines dalis, į kurias įmaunami apsauginį tinklą laikantys metaliniai strypai.
Ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų jam išardant batutą ir kilusios žalos, ieškinys atmestinas (CPK 178 str., CK 6.246 str., CK 6.247 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovę teisme atstovavo advokato padėjėja A. B. pagal 2016-07-14 atstovavimo sutartį (25 b.l.). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (6 b.l.) ir 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias pagrindžia teisinių paslaugų ataskaita ir 2017-02-22 pinigų priėmimo kvitas (115-116 b.l.).
Atsakovą teisme atstovavo advokatas G. U. pagal 2016-08-17 atstovavimo sutartį (83 b.l.). Atsakovas patyrė 320 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurios pagrįstos trimis, 2016-08-10, 2016-10-03 ir 2017-03-06 pinigų priėmimo kvitais (118-120 b.l.). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 320 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
V. C. proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 320 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.