- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1650-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15044-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- M. Z.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1917-886/2017 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui M. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 199,00 Eur žalos atlyginimo arba atlyginti žalą natūra – pateikti tokios pačios rūšies ir kokybės daiktą –batutą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus iki 160,00 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 8 d. įsigijo 199,00 Eur vertės batutą, kuris tą pačią dieną buvo surinktas ir pastatytas jai priklausančiame kieme. Dėl stipraus vėjo gūsio 2016 m. gegužės 10 d. batutas buvo permestas per tvorą į atsakovo žemės sklypą, kurį (batutą) ardydamas atsakovas nepataisomai sugadino. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad būtent dėl atsakovo tyčinių veiksmų išardant batutą, jis buvo sugadintas, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. Z. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, teigė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovo naudai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų duotus paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas išardydamas batutą, ėmėsi būtinų priemonių savo turtui apsaugoti: siekdamas išvengti galimos žalos jis taip pat negalėjo prognozuoti oro sąlygų ir negalėjo numatyti, kad stiprus vėjas jau visiškai nurimęs, kad jis nepasikartos ir vėl nenublokš batuto į kitą vietą.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės patirtą žalą sąlygojo ne atsakovo veiksmai, bet pačios ieškovės neatidumas ir neapdairumas, todėl pati ieškovė turi priimti neigiamas pasekmės, kilusias dėl jos pačios neapdairumo ir neatidumo, bet ne siekti atlyginimo iš kito asmens. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų užfiksuoti tyčiniai atsakovo veiksmai niokojant ieškovei priklausantį batutą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų jam išardant batutą ir kilusios žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus A. ir O. D., G. V. ir E. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai konstatuojant faktines bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklės. Byloje esantys įrodymai įvertinti selektyviai, nepagrįstai prioritetas suteiktas atsakovo pozicijai, kuris akivaizdžiai siekė išvengti atsakomybės už savo veiksmais sukeltą žalą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė bylos nagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo principus – nebuvo apklausti ieškovės kviesti liudytojai byloje.
1.3. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nebuvo jokios būtinybės, nesulaukus ieškovės atvykimo ar gavus jos leidimą ardyti (gadinti) svetimą turtą – batutą. Atsakovas pats asmeniškai nusprendė batutą išmontuoti ir išardytas dalis perkelti per tvorą, todėl būtent jis pats prisiėmė atsakomybę už batutui padarytus pažeidimus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas M. Z. atsiliepimu į ieškovės V. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės apeliaciniame skunde pateiktos aplinkybės yra prieštaringos jau išdėstytai ieškovės pozicijai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris visus byloje esančius duomenis išsamiai ir visapusiškai ištyrė, o ieškovė naujų faktinių įrodymų, kurie nebūtų ištirti ar būtų be jokio teisinio pagrindo atsisakyta juos priimti, nepateikė. Tuo tarpu, batutas buvo išmontuotas atsakingai, siekiant eliminuoti ateityje dėl kilusio stipraus vėjo galinčią kilti dar didesnę žalą. Priešingai nei įrodinėja ieškovė, batuto pažeidimai atsirado tik dėl stipraus vėjo gūsio, kuris pakėlė batutą į orą, krito ir vartėsi ant žemės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalies, 329 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, atsakovui ieškinys pareikštas CK 6.245-6.249, 6.263 straipsnių pagrindu, t. y. dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.
11. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 10 d. kilus stipriam vėjui ieškovei priklausantis batutas, kurį ji 2016 m. gegužės 8 d. įsigijo už 199,00 Eur, buvo nublokštas per visą ieškovės žemės sklypą (apie 33 metrus) ir keletą kartų atsitrenkęs į atsakovo tvorą pervirto per ją bei užvirto ant atsakovo žemės sklype augančio medžio. Atsakovas byloje neginčija, kad grįžęs po darbo, tos pačios dienos vakarą išardė batutą ir jo dalis permetė per tvorą į kitą žemės sklypą. Batuto išardymą argumentavo tuo, jog nukelti nuo medžio neišardžius batuto nebuvo galimybės, be to batuto išardymu buvo siekiama apsisaugoti nuo tolimesnių padarinių, kurie galėjo atsirasti jei vėjas vėl būtų pakilęs.
13. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažeidė šių teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovės teigimu įrodinėjamą aplinkybę, jog žalą padarė atsakovas M. Z., kadangi batutą išardė pažeisdamas batuto pagrindines konstrukcijas, suplėšydamas jo medžiagines dalis bei išmėtęs pagrindines konstrukcijas patvirtina rašytiniai įrodymai – ieškovės pranešimas policijai apie įvykį, 2016 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės policijos komisariato VP skyriaus pareigūno nutarime Nr. 20-S-77589 užfiksuota informacija, byloje pateiktos fotonuotraukos bei liudytojų, kurie nebuvo apklausti byloje, parodymai.
16. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, įvykio dieną ieškovei priklausantis batutas buvo vėjo blaškomas, persirito per ieškovės ir atsakovo namų valdą skiriančią tvorą bei užvirto ant atsakovo žemės sklype augančio medžio. Ieškovė pripažino, kad batutas iš dalies galėjo būti apgadintas jo nubloškimo ir užvirtimo ant medžio metu, tačiau, kaip jau minėta, įrodinėja, kad jo išmontavimo metu buvo pažeista batuto konstrukcinė bei medžiaginė dalys.
17. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuotose rašytiniuose įrodymuose yra nurodyta pačios ieškovės policijos pareigūnams pateikta informacija apie batuto patekimo į atsakovo namų valdą aplinkybes, batuto apgadinimai, tačiau policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai apgadintą turtą, netyrė ir nenustatinėjo batuto apgadinimo priežasčių, t. y. nebuvo nustatinėjama dėl ko buvo suplėšyta batuto medžiaginė dalis ir ar pažeista konstrukcinė dalis: ar dėl vėjo poveikio, ar dėl netinkamo batuto išmontavimo. Byloje pateiktoje batuto naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad „didelis vėjas gali nupūsti batutą. Jei yra prognozuojamas stiprus vėjas, patartina batutą išardyti ir patalpinti pastogėje. Jei nusprendžiama laikyti lauke, jo apatinę dalį galite pritvirtinti prie žemės virvėmis ir kuoliukais. Šiam atvejui būtina jį įtempti bent trijose vietose. Batuto kojelės taip pat gali išsimauti iš rėmo, jas taip pat patariama pritvirtinti“. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovė pripažino, kad nebuvo pritvirtinusi prie žemės, nes nesitikėjo tokių oro sąlygų. Taigi, batuto konstrukcijos pažeidimai galimi ir vėjo poveikyje.
18. Minėta, kad ieškovė iš dalies pripažino, kad batutas galėjo būti apgadintas ir jo blaškymo ar užvirtimo ant medžio metu, tai, kad užvirtimo ant medžio metu buvo pažeista medžiaginė batuto dalis užfiksuota ir šalių pateiktuose fotonuotraukose. Byloje nesurinkta įrodymų, šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir ieškovė, kad batutas tapo netinkamas naudoti dėl netinkamo jo išmontavimo pažeidus konstrukcines dalis ar, kad išties buvo pažeista batuto konstrukcinė dalis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vėjui nubloškus batutą į atsakovo namų valdą nebuvo išėjusi į kiemą bei nebuvo priėjusi prie tvoros, o atsakovą matė tik per langą, bei nematė, kad būtų draskoma šokinėjamoji batuto dalis. Pažymėtina, kad ieškovei pripažinus, kad po įvykio surinkti batuto nebandė, yra pagrindas spręsti, kad byloje neįrodyta ir aplinkybė kad batutas yra netinkamas naudoti.
19. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo įrodytinumo, negali remtis prielaidomis, kad galbūt atsakovas išardydamas batutą nesilaikė jo surinkimo (išardymo) instrukcijos ir yra atsakingas už batuto tiek konstrukcinės dalies, tiek už medžiaginės dalies sugadinimus, todėl teisingai sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, tinkamai aiškinant CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama šių nuostatų taikymo bei aiškinimo praktika.
20. Apeliantės apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė apklausti jos prašomus apklausti liudytojus, tokiu būdu užkirsdamas ieškovei galimybę įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.
22. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis nacionalinių proceso teisės normų, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų ir tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų. Turi būti įvertinta, ar vienai ginčo šaliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi šalys savo poziciją byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar teismai iš esmės išnagrinėjo šalių pateiktus prašymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ginčas dėl to, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti visi apeliantės prašomi liudytojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu netenkintas apeliantės atstovės prašymas apklausti jos prašomus apklausti liudytojus. Teismo posėdžio metu apeliantė laikėsi pozicijos, kad jos nurodyti liudytojai gali patvirtinti aplinkybes apie jos-ieškovės ir atsakovo santykius bei apie batuto būklę po jo išardymo.
24. Kasacinio teismo nurodyta, kad įrodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka keturis požymius: pirma, įrodymas turi būti tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; antra, įrodymas turi turėti ryšį su byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką (įrodymų sąsajumas); trečia, įrodymas turi būti gautas, pateiktas, surinktas, ištirtas ir įvertintas tik įstatyme nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi būti gauti tik iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal N. C. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-439/2008). Nors teismo posėdžio protokole nenurodyti išsamūs argumentai, kurių pagrindu netenkintas prašymas apklausti liudytojus, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies spręstina, kad teismas nustatęs įvykio aplinkybes sprendė, kad ieškovės atstovės nurodyti liudytojai nematę tiesiogiai batuto išmontavimo momento negalės nurodyti ir aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai). Pažymėtina, kad kita įrodinėtina liudytojų pagalba aplinkybė apie ginčo šalių konfliktinius santykius nors ir nėra ginčijama, tačiau vien santykių pobūdis nėra pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Šios byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia atsisakymą priimti pateiktas įrodinėjimo priemones, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti CPK 181 straipsnio pažeidimą bei tenkinti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodinėdama savo ieškinio reikalavimus, ieškovė galėjo teikti visas įrodinėjimo priemones dėl batuto apgadinimų priežasties, teikti paaiškinimus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai), dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrino šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kitus teisingo proceso principus, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas netinkamai vertino apeliantės pateiktus teisinius argumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su atsiradusia žala, bei kaltės.
26. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo sprendimas 2017 m. kovo 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovo naudai jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro 500,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7., 8.10 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, atsakovo yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.