Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 5 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. 16;

- įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją pareiškėjos D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė) civilinės būklės akto įraše įrašytą pavardę V. pakeisti pavarde W.;

- priteisti iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. V. palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Pareiškėjos reikalavimai grindžiami šiais pareiškime nurodytais argumentais, papildytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu:

- pareiškėja D. V. yra sudariusi santuoką su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiu L. A. W.. Pareiškėja, siekdama pasikeisti savo turimą pavardę iš V. į W., kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, kad pavardė būtų pakeista. Tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 5 d. atsisakė tenkinti prašymą, kadangi asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, t. y. lietuviškais rašmenimis. Ši nuostata taikoma visiems be išimties Lietuvos Respublikos piliečiams, o priebalsė „w“ sulietuvintai yra „v“;

- pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje. Dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio pavardės nesutapimo jai kyla dideli nepatogumai. Pareiškėja su sutuoktiniu nori įsivaikinti, tačiau skirtinga pavardė trukdo įvaikinimo dokumentų tvarkymui. Skirtinga pavardė sukelia pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nesklandumų pašto skyriuose atsiimant vienas kito laiškus, siuntinius ar kitą korespondenciją. Skirtinga pavardė sukelia nesklandumų pas gydytojus, gaunant leidimą lankyti vienas kitą ligoninėje ir net gaunant informaciją apie sutuoktinio sveikatą. Kelionių metu asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose skirtinga pavardė sukelia daug nepatogumų dėl papildomu dokumentų pateikimo ir santuokos ryšio įrodinėjimo oro uostuose ir viešbučiuose. Norint gauti ir apmokėti visas komunalines sąskaitas, visoms bendrovėms reikia įrodinėti pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoką. Pareiškėja su savo sutuoktiniu negali sklandžiai atsidaryti bendros sąskaitos banke ta pačia pavarde, nes reikia įrodinėti, kodėl pavardės nesutampa, o tai užtrunka daug laiko ir reikalauja dokumentų paruošimo. Akivaizdu, kad dėl pavardžių nesutapimo, ateityje reikės įrodinėti pareiškėjos ir jos sutuoktinio ryšį tvarkant pensijų fondus, jeigu vienam iš sutuoktinių kas nors atsitiktų. Taip pat pareiškėjai arba jos sutuoktiniui kiltų problemų paveldėjimo teisiniuose santykiuose įrodinėjant giminystės ryšį;

- nesutikdama su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 5 d. išvada, pareiškėja nurodo, kad jos teisė į pavardę W. garantuoja teisė į privatų gyvenimą. Teisė į tokią pavardę gali būti ribojama tik tuo atveju, jei toks ribojimas būtų būtinas apsaugoti atitinkamą vertybę ir būtų užtikrintas sąžiningas balansas tarp šios vertybės ir privataus intereso. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai, kuriuos asmuo pasirinko, ir ši registracija nesukėlė neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti naują tokį patį vardą. Nacionalinių teismų gausioje praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, ar pavardžių su atitinkama ne lietuviška raide, t. y. nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių, registravimas Lietuvoje yra taikomas. Jei pavardės su tokiomis raidėmis jau yra registruotos, tai draudimas įregistruoti pavardę su šia raide yra neproporcinga ir net nereikalinga asmens privataus gyvenimo ribojimo priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą. Teismų praktikoje pažymima, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, yra registruota Gyventojų registre. Taigi, pavardės su raide „w“ registracija yra paplitusi ir jau nacionalinių teismų įvertinta, kaip nesukelianti jokių praktinių neigiamų pasekmių kultūrai, kalbai ar kitoms vertybėms. Nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pavardės W. registravimas sukeltų neigiamų pasekmių, dėl kurių, pareiškėjos teisės į šią pavardę ribojimas būtų laikomas proporcingu. Be to, atsisakymas įregistruoti naują pavardę su tokia pačia raide „w“, kokia jau yra registruojama, iš esmės pažeistų Lietuvos Respublikos patvirtintus ir ratifikuotus tarptautinės teisės aktus, nustatančius visų asmenų lygiateisiškumą ir uždraudžiančius įvairių formų diskriminaciją;

- ribojant pareiškėjos teisę į pavardę W., yra nepagrįstai ribojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pripažinta asmenų judėjimo laisvė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Sutuoktinių skirtingų pavardžių rašymo dokumentuose faktas jau pats savaime sukelia administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų užsienio valstybėse keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis susilaukus vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Taigi, jau pats pareiškėjos ir jos sutuoktinio skirtingų pavardžių faktas dokumentuose savaime patvirtina akivaizdų pagrindą pripažinti pareiškėjai galinčius kilti neleistinus nepatogumus. Jungtinėje Karalystėje dėl dabartinės pareiškėjos dokumentuose nurodytos pavardės V., ji gali patirti ir patiria įvairių socialinių, profesinių ir administracinių nepatogumų kasdien bendraujant su asmenimis, įvairiose įstaigose, darbe, keliaujant bei kitose įvairiose gyvenimo srityse;

- pareiškėja taip pat tvirtina, kad pareiškėjos teisės pasikeisti pavardę ribojimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Jei būtų laikoma, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ pareiškėjai draudžia pakeisti savo pavardę į W., tai reikštų, kad toks šių teisės aktų taikymas pareiškėjos situacijoje būtų nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu. Nurodytas 1991 m. sausio 31 d. nutarimas nėra taikomas situacijose, kai asmuo po santuokos su užsienio piliečiu prašo įregistruoti sutuoktinio pavardę su ne lietuviškomis raidėmis. Pareiškėjos pavardė, jai pageidaujant, turi būtų pakeista į W., nepaisant to, ar nacionaliniai teisės aktai tokią teisę numato ar ne;

- be to, pareiškėja prašo iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos priteisti jos patirtas 950,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, ką sudaro 907,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 43,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, kad suinteresuotas asmuo turi materialinį teisinį suinteresuotumą, jo interesai yra priešingi pareiškėjos interesams, kadangi suinteresuotas asmuo būtent neleido pakeisti pareiškėjos pavardės.

Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog, įvertinus visas aplinkybes ir nustačius pagrindą, būtų patenkintas pareiškėjos D. V. prašymas. Atsiliepimas motyvuojamas šiais argumentais:

- šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti įrašant nelietuviškus rašmenis. Priebalsės „w“ nėra lietuviškame raidyne, todėl dokumentuose rašoma „w“ raidės sulietuvinta forma (pagal tarimą) – „v“. Todėl, civilinės metrikacijos skyrius išvadoje atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti pareiškėjos pavardę iš V. į W.;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos gyventojų registro Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 6 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punktu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba. Dėl šių teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, civilinės metrikacijos skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą pakeisti pavardę iš V. į W., negalėjo nepaisyti galiojančio teisinio reglamentavimo ir priimti priešingą teisės aktams išvadą;

- pažymėta, kad ir civilinės metrikacijos skyrius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus individualius teismų sprendimus. Būtent dėl tos priežasties, vykdant teismų sprendimus, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus su minėtomis raidėmis. Tol kol nėra pakeistas teisinis reglamentavimas, tik teismas, konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą, gali priimti sprendimą ir įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos civilinės būklės akto įrašą;

- suinteresuotas asmuo, būdamas viešojo administravimo subjektu ir vadovaudamasis pirmiau paminėtais teisės aktais, turėjo pareigą civilinės būklės akto įraše įrašyti tik tokį vardą ir (ar) pavardę, kuris neprieštarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui. Todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija negali atsakyti už tai, juo labiau, jai negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad įstatymų leidėjas nepriima atitinkamų teisės aktų pakeitimų ir dėl to asmenys priversti savo teises ginti teismuose. Savivaldybės administracija neturi priešingo pareiškėjai teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Išvadą teikiant institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. išvadą, kurioje nurodė, kad prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, tačiau taip pat nurodoma, kad sprendimas šioje civilinėje byloje priimtinas teismo nuožiūra. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Kalbos komisija taip pat paminėjo, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimus kai kurios išimtys, pavyzdžiui, su užsieniečiais santuoką sudariusių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat pareiškėjos D. V. duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje susituokė su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė piliečiu L. A. W.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įraše nurodoma, kad po santuokos sudarymo D. G. pavardė tampa V.. Gyventojų registro duomenimis pareiškėja 2011 m. gegužės 19 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, kur šiuo metu gyvena su sutuoktiniu.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos pavardę V. į W.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. spalio 5 d. pateikė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. 16, kurioje nurodė, kad prašymas netenkintinas, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta, kad asmenvardžiai rašomi tik lietuviškais rašmenimis, valstybine kalba. Priebalsės „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“.

Nesutikdama su pateikta išvada, pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti šią išvadą, kuri prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui, pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pripažintą asmenų judėjimo laisvę ir proporcingumo principą, ir dėl kurios, pareiškėjos dokumentuose esant su sutuoktinio W. pavarde nesutampančiai pavardei V., pareiškėja patiria įvairių socialinių, profesinių ir administracinių nepatogumų kasdien bendraujant su asmenimis, įvairiose įstaigose, darbe, keliaujant bei kitose įvairiose gyvenimo srityse.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi ir atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis pripažintina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Paminėtina, kad įstatymų leidėjas 2022 m. sausio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2022 m. gegužės 1 d., kuriuo nustatyta galimybė rašyti asmens vardą ir pavardė lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jei asmuo pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę (šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau šis įstatymas įsigalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d., todėl teismas tiesiogiai taikyti tokio akto negali, tačiau atsižvelgia į įstatymo leidėjo besikeičiančią poziciją.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09) konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10‑14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. V. sudarė santuoką su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė piliečiu L. A. W. ir pasirinko sutuoktinio pavardę W.. Tačiau registruojant santuoką Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, pavardė santuokos sudarymo įraše buvo sulietuvinta įrašant V.. Pagal šį įrašą buvo pakeistas ir pareiškėjos pasas. Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pripažintina, jog toks atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę į pareiškėjos pasirinktą pavardę W., sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, bei patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pavardę su „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patiria dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis). Teismų praktikoje ne karta nurodyta, kad „w“ raidžių rašymas varduose ir pavardėse negalėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams bei sudarytų sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškėja D. V. taip pat prašė priteisti iš suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos patirtas 950,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 907,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 43,00 Eur žyminis mokestis.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, bylą nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis – tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog suinteresuoto asmens ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas, kadangi iš esmės nebuvo reiškiami prieštaravimai dėl pareikšto pareiškimo. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pagrįstai pažymėjo, kad civilinės metrikacijos skyrius turi teisę civilinės būklės akto įraše įrašyti tik tokį vardą ir (ar) pavardę, kuris neprieštarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui, jis taip pat neturi teisės šį reglamentavimą keisti ar nustatyti naujas asmenų vardų ir pavardžių rašymo taisykles, kadangi tai yra išimtinė įstatymo leidėjo kompetencija. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos prašymas dėl 950,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai iš suinteresuoto asmens atmestinas kaip nepagrįstas. Paminėtina, kad tokios pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo analogiškose bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-728-565/2020 ir kitos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr.16 ir įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) – vietoje pavardės V. įrašyti pavardę į W..

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.