Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-620-649/2019

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-10-25
Bylos Nr.: 1-620-649/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54727-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Saulius Vanagas
Kaltinamasis: G. M., A. L.
Civilinis ieškovas: J. D., R. K., A. K., V. K.
Civilinis atsakovas: UAB „G.“
Advokatai: Antanas Cemnolonskas

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.13.1.1Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas (BK 176 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-620-649/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54727-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.2.13.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4; (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai, kaltinamajam G. M. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui, kaltinamajam A. L. ir jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. D., R. K., A. K., R. K., visų nukentėjusiųjų atstovui advokatui A. J., civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovui A. A., nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. (atstovavo adv. A. J.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB "G." direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalyje;

A. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: būdamas UAB „G.“ direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, nuo 2010 m. spalio 26 d. atestuotas darbų saugos srityje, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, 2018-10-12 netinkamai organizuodamas darbo procesą, neįvertindamas darbų atliekamų aukštyje profesinės rizikos, įmonės UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), mechaninėse patalpose nurodė mechanikui A. K. vykdyti dažymo patalpos, esančios 5,15 m aukščio, perdangos apšiltinimo darbus, neužtikrindamas saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų ir kontrolės, kad nukentėjusiajam A. K. prieš darbų pradžią aukštyje būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės – aptvarai, bei, kad nukentėjęs būtų aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis – apsauginiu šalmu ir saugos diržais, apsaugančiais nuo kritimo iš aukščio, numatant jų tvirtinimo būdus, dėl ko pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 21 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus - su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones“, ir 18 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus“, ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 37.2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“.

Taip pat jis neužtikrino ir nekontroliavo atsakingo už darbų saugą vyr. inžinieriaus A. L., kad šis užtikrintų nukentėjusiajam A. K. mokymus kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukštyje, žinių tikrinimą, dėl ko pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo A1-276.12 punkto nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 12 punktą, kuriame nurodyta, kad „Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis. Kai šiuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtą ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą profesinio mokymo programą. Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus“.

Taip dėl nusikalstamo pasitikėjimo ir nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003 m. liepos 1 d., 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, kuriuose nurodoma, kad „ 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas“,

ko pasekoje atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe su A. K., t. y. 2018 m. lapkričio 15 d., apie 16.15 val. UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dirbtuvėje, šaltkalvis A. K., atlikdamas dažymo patalpos stogo perdangos apšiltinimo darbus, dirbdamas 5,15 metrų aukštyje, nenaudodamas saugos diržo, apsauginio šalmo bei nesant darbo vietoje apsaugos priemonėms – aptvarams, judėdamas stogo danga ir užkliudęs koja, netekęs pusiausvyros, nukrito nuo pastato stogo ant betoninės dangos, dėl ko patyrė kūno sužalojimus - dešinės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to šonkaulių lūžius ir dešinio plaučio plyšimus, bei galvos sumušimą, pasireiškusį lūžus pakauškaliui ir dešiniam smilkinkauliui bei išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų skilvelius, nuo kurio mirė vietoje.

A. L. kaltinamas, kad jis, būdamas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, bei pagal 2005-09-05 patvirtintus direktoriaus pareiginius nuostatus įgaliotas atstovauti darbdavį darbų ir saugos darbų srityje, privalėdamas kontroliuoti ir atsakyti įmonėje už saugias gyvybei ir sveikatai darbo sąlygas, organizuoti darbuotojų mokymus, tikrinti, kad būtų tinkamai įrengtos visos darbo vietos ir jose sudarytos darbo sąlygos atitiktų saugos ir sveikatos taisyklių reikalavimus, drausti vykdyti darbus be saugos darbe priemonių, būdamas atestuotas kaip darbdavį atstovaujantis asmuo darbų saugos srityje, nuo 2018-10-12 tinkamai neįvertinęs darbų, atliekamų aukštyje keliamos profesinės rizikos, darbdaviui organizavus įmonėje UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), mechaninėse patalpose dažymo 5,15 m aukščio patalpos perdangos apšiltinimo darbus, neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų ir nekontroliavo, kad nukentėjusiajam A. K. prieš darbų pradžią aukštyje būtų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės - aptvarai, bei, kad nukentėjęs būtų aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis – apsauginiu šalmu ir saugos diržais, apsaugančiais nuo kritimo iš aukščio, numatant jų tvirtinimo būdus, tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 21 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus - su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones“, ir 18 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus“, ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 37.2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“. Be to jis, privalėdamas užtikrinti įmonės darbuotojų mokymą, žinių tikrinimą, neapmokydamas nukentėjusį A. K. kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukštyje, tuo pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo A1-276.12 punkto nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 12 punktą, kuriame nurodyta, kad „Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis. Kai šiuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtą ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą profesinio mokymo programą. Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus“.

Taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003 m. liepos 1 d., 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, kuriuose nurodoma, kad „ 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas“, ko pasekoje atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe su A. K., t. y. 2018 m. lapkričio 15 d., apie 16.15 val. UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dirbtuvėje, šaltkalvis A. K., atlikdamas dažymo patalpos stogo perdangos apšiltinimo darbus, dirbdamas 5,15 metrų aukštyje, nenaudodamas saugos diržo, apsauginio šalmo bei nesant darbo vietoje apsaugos priemonėms – aptvarams, judėdamas stogo danga ir užkliudęs koja, netekęs pusiausvyros, nukrito nuo pastato stogo ant betoninės dangos, dėl ko patyrė kūno sužalojimus - dešinės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to šonkaulių lūžius ir dešinio plaučio plyšimus, bei galvos sumušimą, pasireiškusį lūžus pakauškaliui ir dešiniam smilkinkauliui bei išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų skilvelius, nuo kurio mirė vietoje.

Kaltinamasis G. M. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus. Paaiškino, kad A. K. buvo gerbiamas įmonėje ir pradirbo 13 metų, buvo nagingas darbuotojas. Visiems darbams, kurie nesusiję su įmonės automobilių veikla, o susiję su įmonės funkcionavimu, tiesiogiai vadovaudavo jis. Nurodymą apšiltinti stogą A. K. davė tiesiogiai pats, viską apžiūrėjo vietoje, nurodė dirbti saugiai ir iš medienos, kuri bus naudojama stogo šiltinimui, pasidaryti atitvarus. Darbas buvo nesudėtingas, stogas plokščias, gal ir atsirado per didelis saugumo jausmas, A. K. nebeįvertino, kad dirba aukštyje. Nelaimingo atsitikimo metu A. K. nieko nenešė, tiesiog ėjo. Nesukontroliavo, kad prieš stogo šiltinimą A. K. su sūnumi nepasidarė atitvarų. Tokiems darbams aukštalipio pažymėjimo nereikėjo, tai buvo darbas aukštyje. Individualias darbo priemones -darbo kostiumus, batus, akinius- visi turėjo, taip pat ir A. K.. A. K. dirbo ir kitus darbus, tačiau specializavosi puspriekabių remonte. Turėjo stelažiukus ant ratukų su atitvarais, o puspriekabė yra 4 m aukščio. Jei pagal kraštą tereikia palipti, tai ant stelažiuko yra atitvaras, jokių prisirišimų nereikia, tereikia šalmą dėvėti. Šalmas vienas oficialiai padėtas tam, kad jį visi matytų, jei reikėdavo, daugiau šalmų buvo prieinami ir galima buvo juos paimti. Bet šaltkalvio visi darbai buvo dirbami nuo žemės, jei A. K. būtų bijojęs aukščio, niekas jam nebūtų siūlę apšiltinti stogą. Su A. K. dviese aptarė stogo šiltinimo klausimus po susirinkimo. A. K. norėdavo dirbti su sūnumi A., ir stogo šiltinimo darbus jis norėjo dirbti su sūnumi. Nurodymą apšiltinti stogą A. K. davė asmeniškai jis, tai buvo jo sumanymas ir tiesioginis vadovavimas, su A. K. jis tų klausimų neaptarinėjo, nes poroje A. buvo vadovas. A. K. buvo nagingas ir su gyvenimiška patirtimi, tai prašydavo atlikti ne tik šaltkalvio darbus, bet ir visus kitus nestandartinius darbus. A. K. buvo pavestas darbas 5 m aukštyje, jis su sūnumi A. buvo taisę pašiūrių stogus. Paskyra -leidimas nebuvo surašytas, jis A. K. buvo sakęs, kad atitvarus pasidarytų, tačiau tai nebuvo padaryta. Jis buvo užlipęs į darbų vietą vieną kartą, antroje darbo dienoje, panašiai trečdalis darbų buvo padaryta. Užlipęs matė, kad nėra apsauginės tvorelės, tačiau nesureagavo, kalbėjo daugiau apie darbą, kaip išdėstyti bruselius. A. K. dirbo be šalmų, tačiau jis neuždraudė dirbti ir nepaskatino K. imtis saugumo priemonių. Darbų saugos inžinieriui A. L. nepasakė, kad A. ir A. K. pavedė atlikti stogo šiltinimo darbus ir kad jiems vadovavo tiesiogiai. Žūties dieną A. L. darbe nebuvo, mano, kad darbų saugos inžinierius A. L. žinojo, kad stogo šiltinimo darbai vykdomi, koks darbas dirbamas, gal smulkmenų ir nežinojo. Su A. L. stogo šiltinimo darbų neaptarinėjo, jis darbų saugos inžinieriaus A. L. nebuvo prašęs, kad K. papildomai instruktuotų dėl stogo šiltinimo darbų. A. K. darbe niekada nebuvo susižeidęs. Dėl netinkamų darbo sąlygų ar per mažo atlyginimo A. K. niekada nereiškė pretenzijų, be to, į UAB „G.“ atsivedė dirbti sūnų A.. A. K. kartais atlikdavo suvirinimo darbus, nors jo suvirintojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs. Dėl stogo šiltinimo tai sandėlyje buvo pakankamai medžiagų, kad K. galėtų įsirengti apsauginę sienelę, ir jis buvo nurodęs tą sienelę įsirengti. Tačiau K. padarė tą pačią klaidą kaip ir jis -per daug pasitikėjo savimi.

Esąs vienintelis UAB „G.“ akcininkas ir žino įmonės finansinę padėtį, kuri yra prasta. Atlyginimus moka paskutinėmis mėnesio dienomis, Sodrai mokesčius vėluoja sumokėti, turi virš pusės milijono eurų kreditą ir virš 2,5 milijono eurų įsipareigojimų lizingo įmonėms. Balanse nurodytas pelnas skiriamas lizingo įsipareigojimams, lizingo bendrovėms per metus sumoka apie 0,5 milijono eurų. Jei būtų patenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai, įmonė, kurioje yra 130 darbuotojų, galėtų bankrutuoti. Pripažįsta, kad žuvusiojo artimieji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau ne tokio dydžio, kiek prašoma priteisti. Jis iš A. K. buvo girdėjęs, kad duktė D. reikalauja pinigų namo statybai, tai galėjo būti 2018 m. rugsėjį arba spalį.

Kaltinamasis A. L. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad UAB „G.“ dirbo inžinieriaus pareigose nuo 1995 m. vasario iki 2019 m. gegužės mėnesio, buvo paskirtas atsakingu už darbų saugą, priešgaisrinę saugą, aplinkosaugą, atliekų surinkimą ir pridavimą. Jis ruošdavo darbuotojų pareigines instrukcijas, darbo vietų instrukcijas, pravesdavo darbuotojams įvadinius, pakartotinius, papildomus instruktažus, pildė žurnalus. Dažnai būdavo, kad direktorius paimdavo darbuotojus savo žinion įvairiems ūkiniams darbams. Direktorius sakydavo, kad tie darbai jo reikalas, ir jis nesikišdavo ir nekreipdavo dėmesio. Jis matė, kad K. angare zeimeriavo medieną, tačiau nekreipė dėmesio, ką konkrečiai dirbo. Nelaimės dieną-lapkričio 15 d. - buvo išvažiavęs į Uteną ir grįžo jau po nelaimės. Žinojo, kad direktorius K. buvo pasiėmęs ūkiniams darbams, tačiau nežinojo, kokius darbus jie dirbs. Visus darbuotojus instruktuodavo kas metai, A. K. buvo instruktuotas 2018 m. lapkričio 14 d. Susirinkimuose rytais dalyvaudavo, kai nebūdavo išvykęs, tačiau kaip lapkričio 11 ar 12 dienomis direktorius davė nurodymą K. šiltinti stogą negirdėjo. Įmonės teritorijoje, kai nebūdavo išvykęs, kontroliuodavo darbuotojus – kad dirbtų saugiai, kad vilkėtų spec. rūbus. 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis matė K., dirbančius šalia angaro ir viduje, patalpoje pjaustančius medieną, tačiau kokiu tikslu pjaustė nežinojo. Suprato, kad direktorius buvo liepęs sutvarkyti medieną. K., užlipusių į aukštį ir dirbančių 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis, nematė.

Jis buvo atsakingas už individualias apsaugos priemones. Vairuotojams iš šaltkalviams pagal sąrašą buvo išduodami kostiumai, pašiltintos striukės ir kelnės, batai, kepurės, akiniai. Pirštinės buvo keičiamos kai suplyšta, kiti rūbai kas dveji metai. Bendro naudojimo priemonės-šalmai ar diržai – buvo sandėlyje, vienas šalmas buvo mechaninių dirbtuvių zonoje, o kiti padėti ant lentynos. Jei darbuotojui reikėdavo, jis priėjęs galėdavo pasiimti šalmą ar prisirišimą, tokios priemonės darbui aukštyje virš 5 m įmonėje ir buvo. Virvės prisirišimui buvo sandėlyje padėtos. Puspriekabių remontui buvo padaryti stovai su apsauginėmis tvorelėmis. Jis A. K. klausė, kokiu tikslu pjausto medieną, buvo atsakyta, kad direktoriaus įsakymu. Buvo tokia praktika įmonėje, kad universalesnius darbuotojus direktorius imdavo įvairiems darbams, nors nedažnai. A. K. mokėjo visokius darbus dirbti, jis buvo prašomas dažniausiai.

Pagal darbo aukštyje rizikos vertinimą šaltkalviui turėjo būti išduoti šalmai, tačiau kiekvienam šaltkalviui nebuvo išduodami, nes darbų aukštyje nedaug buvo. A. ir A. K. konkrečiai šalmai nebuvo išduoti, bet jie šalmus galėjo pasiimti bet kada, šalmai buvo aiškioje matomoje vietoje. Jis nežino daugiau atvejų, kad K. anksčiau būtų dirbę aukštyje, tačiau jis kartais būdavo iš įmonės darbo reikalais išvažiavęs per savaitę 2-3 dienas. Įmonėje darbų aukštyje nebūdavo, jei reikėdavo pakeisti perdegusią lempą, iškviesdavo specialų bokštelį. Todėl atskiri darbuotojai nebuvo apmokyti dirbti aukštyje. 2018 m. lapkričio 15 d. rytiniame susirinkime nedalyvavo, lapkričio 14 d. su A. K. po pasitarimo bendravo, nes davė pasiskaityti instrukcijas. Tikrai nematė K. dirbant aukštyje ir nežinojo, kokiu tikslu jie pjaustė medieną.

Šalmai kiekvienam šaltkalviui nebuvo išduodami, nes nepriklausydavo, priklausydavo tik tiems, kurie dirbdavo aukštyje. Šiuo konkrečiu K. darbo aukštyje atveju paskyra darbui aukštyje nebuvo surašyta, nes direktorius nesuformino. Jis ne tik instruktuodavo dirbančiuosius, bet ir apeidamas teritoriją tikrindavo, ar darbuotojai saugiai dirba. A. K. kartais varžtą kokį privirindavo, jis žinojo, kad A. K. galiojančio suvirintojo pažymėjimo neturi, todėl perspėdavo. Per tas darbo dienas iki nelaimės A. K. pagal jo kreipimąsi buvo išduoti apsauginiai akiniai, išduoti šalmų ar diržų A. ir A. K. neprašė. Per rytinį pasitarimą, kai direktorius darbams pasiėmė K., jam apie pavedamą darbą niekas nesakė. Kai darbų saugos inspekcija atliko patikrinimą, visos instrukcijos atitiko reikalavimus ir jokie trūkumai nebuvo nurodyti. Su rizikos vertinimu atliekant šaltkalvio darbus A. K. buvo supažindintas 2018 m. lapkričio 14 d. – buvo išaiškinta, kad dirbant nuo kopėčių būtina užsidėti šalmą, dirbant kitoje vietoje būtina prisirišti arba įsirengti apsaugines tvoreles. Šaltkalvio pareigybinius nuostatus parengė jis, dėl darbo aukštyje buvo padaryti stelažiukai su apsaugine tvorele, o didesniame aukštyje šaltkalviai nedirbdavo. Apsauginės priemonės darbui didesniame aukštyje buvo sandėlyje, kam reikėjo galėjo pasiimti. Kai lapkričio 14 d. A. K. buvo instruktuotas, jis nepasisakė, kad dirba aukštyje, kalbėjo apie medienos pjaustymą. Paskutinio A. K. instruktažo apimtis buvo 5 instrukcijos, apimtis galėjo būti 25 lapai. Šalmų įmonėje yra daug, nes visi vairuotojai privalo turėti šalmus. Jei vairuotojas neturi šalmo, užsienyje jo automobilis nekraunamas. Kai reikia vairuotojams šalmų, jie ne iš laisvų ima, o kreipiasi į jį ir šalmas išduodamas įrašant į kortelę.

Nukentėjusysis A. K., mirusiojo A. K. sūnus, nurodė ikiteisminio tyrimo metu teikęs teisingus parodymus. Paaiškino, kad buvo penktadienis, kai direktorius pakalbėjo su jo tėvu ir pasakė, kad reikės pirmadienį pradėti šiltinti dažymo patalpą. Pirmadienį susipjaustė medį ir susikėlė į viršų su virvėm. Antradienį direktorius buvo užlipęs į viršų pasiteirauti kaip sekasi. Ten atitvarų net nebuvo galima pastatyti, nes kranbalkė važinėja, ir jų vieną kartą vos nenumušė. Dirbant nelaimės dieną buvo tamsu, todėl pasistatė šviestuvą. Tėvas ėjo pagal kraštą, apšvietimas į nugarą buvo, jam koja už bortelio užkliuvo ir tėvas žemyn nukrito. Nulipęs pripuolė prie tėvo, patikrino pulsą, bet kai atvažiavo greitoji buvo konstatuota mirtis. Tokiomis sąlygomis dirbo ne pirmi metai, tokių darbų niekas daugiau nedirbdavo. Jis pats yra statybininkas ir tėvas tokius darbus gerai suprato. Aukštyje dirbo nebe pirmą kartą, apie jokias saugos priemones jiems niekas nesakė. Tiek direktorius, tiek A. L. sakydavo, kad dirbtų atsargiai ir lėtai. Šalmai būdavo pas vairuotojus, pas juos būdavo tai, kas priklausydavo šaltkalviui-akiniai, pirštinės. Kai stogas būdavo šlaitinis, jis prisirišdavo ir tėvą laikydavo. Nelaimės dieną su tėvu šalmų ir diržų neturėjo, apsauginės tvorelės nebuvo pasistatę. Saugos priemonių iš direktoriaus ir inžinieriaus neprašė, tik sakė, kad nesaugiai jaučiasi. Jiems niekas nesakė, kad reikia apsauginę tvorelę pasistatyti, tai tvorelei pasistatyti ir laiko nebuvo. Nurodymus dėl darbo davė direktorius, A. L. tuo metu nebuvo. Mano, kad A. L. apie jiems pavestą stogo šiltinimo darbą žinojo, nes kai jie dirbdavo ant žemės praeidamas paklausdavo-kaip sekasi. Šaltkalvio saugos instrukciją buvo pasirašęs, tačiau skaitęs tik prieš pradedant dirbti įmonėje. Jo tėvas tą saugos instrukciją buvo skaitęs prieš 13 metų. Jo tėvas nukrito ketvirtą darbo dieną šiltinant stogą, apie pusę darbo jau buvo padarę. Stogas, ant kurio dirbo, buvo plokščias, nebuvo prie ko virvių prisirišt. Ant stogo 2018 metais yra ir daugiau dirbę, nes naują malkinę statė, tuo metu irgi dirbo be jokių apsaugos priemonių. Jie neprašė jokių saugos priemonių, bet galvojo, kad inžinierius geriau žino ir jiems patars. Kai pavedė stogo apšiltinimo darbą direktorius neinstruktavo, kaip dirbti, tik pasakė, kad dirbtų saugiai. Jokių saugos priemonių nereikalavo ir nesipyko su administracija, nes atlyginimą laiku mokėdavo, turėjo visas socialines garantijas. Šiuo metu UAB „G.“ nebedirba.

Aukštyje dirbti nebuvo apmokyti, A. L. juos instruktavo, kaip dirbti metro aukštyje. Dėl darbo didesniame aukštyje instruktažo nebuvo. Šalmai asmeniškai šaltkalviams nebuvo išduoti, specialių saugos diržų nebuvo, nebent iš virvės pats pasidarysi. Yra dirbę ir pavojingesnėmis sąlygomis, o šiuo metu stogas buvo plokščias ir neslidus, nejautė baimės, tai gal ir pražudė tėvą. Jei būtų išduoti saugos diržai, tai diržus tikrai būtų įsiūlę. Diržai, kuriuos anksčiau kartais prisirišdavo, nebuvo specialūs diržai dirbti aukštyje, tai buvo paprasta virvė. Jų niekas nemokė susikalti apsauginę tvorelę. Didžiausiame aukštyje kaip statybininkas įmonėje yra dirbęs apie 8 m, o šaltkalviu dirbant didžiausias aukštis buvo iki 2 metrų.

Palaikė ieškinį ir prašė iš įmonės priteisti 40000 € neturtinės žalos. Buvo persirgęs depresija, kankino nemiga, po nelaimės viskas atsinaujino. Jo santykiai su tėvu buvo geri, tėvas buvo draugiškas ir visiems padėdavo. Visi šeimos nariai susitikdavo per Kūčias, Kalėdas, Velykas. Matė tėvą, gulintį kraujo klane, iš galvos bėgantį kraują. Jaučiasi kaltas, kad tėvo nespėjo sugriebti, kad nereikalavo saugos priemonių, nors nežino, ar tai būtų padėję. Vaistus dabartiniu metu vartoja. Iš darbo UAB „G.“ išėjo, nes nebegalėjo matyti tėvo žūties vietos. Jo tėvas buvo baigęs vidurinę mokyklą, buvo stalius, o priimtas dirbti buvo kaip šaltkalvis. Tėvas buvo geros sveikatos, pastaruoju metu-4-5 metus - gyveno vienas, 2018 m. Velykas praleido pas brolį R., nebuvo tik V..

Jam iki tėvo mirties buvo diagnozuota liga – nemigos sindromas. Mėnesį pragulėjo ligoninėje Panevėžyje, po to gydėsi ambulatoriškai. Po tėvo mirties turtą paveldėjo sesuo J. D.. Žmogaus gyvybei įvertinti 40000 € nėra per daug, taip pat pripažįsta, kad ir jo su tėvu yra kaltės, tačiau įmonės kaltė didesnė. Po tėvo mirties jam viskas nebeįdomu pasidarė. Galėjo nueiti šalmų į sandėliuką pasiimti, gal ten ir būtų atradę šalmus. Su šaltkalvio pareigybiniais nuostatais yra susipažinęs, bet darbdavys turi aprūpinti darbo ir apsaugos priemonėmis. Darbui aukštyje buvo tik keli vežimėliai su tvorelėmis, jis pats atitvaro 5 m aukštyje nesugebėtų pasidaryti. Medžiagų konkrečiai atitvarams pasidaryti nebuvo, tas medžiagas reikėjo išsipjauti iš senesnių brusų. Direktorius jų nesaugų darbą matė, A. L. turėjo žinoti, nors ir nebuvo užlipęs. Jei būtų pastatyti atitvarai, kranbalkė būtų negalėjusi važiuoti. Patikslino, kad jų, dirbančių aukštyje, A. L. negalėjo matyti, nes stogas plokščias, kol neprieisi prie krašto niekas nepamatys. Jam atrodo, kad A. L. žinojo, jog jis su tėvu dirbo aukštyje, bet patvirtinti aiškiai to negali. Jei būtų paprašę šalmų, tai šalmus tikrai būtų davę. Galimybę pasiimti šalmus turėjo, tačiau specialių apsauginių diržų nėra matęs, būdavo tik pakavimo diržai.

Liudytojas S. V. paaiškino, kad buvo nelaimingo atsitikimo liudytojas. Su A. M. dirbo netoliese, kai išgirdo dūžtantį stiklą ir smūgį į žemę, atsisukę pamatė ant žemės gulintį žmogų. Matydavo, kad K. pjaustė įvairias lentas, kokiu tikslui tai darė nesidomėjo. Matydavo, kad K. dirbdavo ir prie puspriekabių, ir prie statybų. K. buvo šaltkalviai, matė, kad K. šiltino patalpos stogą. Nežino, kieno pavedimu K. šiltino stogą, mano, kad direktoriaus. Jis su A. M. esą šaltkalviai ir remontuoja automobilius bei priekabas. Dirbdami naudoja akinius, yra šalmai. Akiniai būdavo pas kiekvieną, šalmas būdavo pakabintas garaže visą laiką, naudodavo pagal būtinumą. Dėl apsauginių virvių neturi informacijos, nes aukštyje nėra dirbęs. Ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus ir buvo nurodęs, kad nelaimės dieną K. dirbo be apsaugos priemonių. Šaltkalviams vadovauja garažo viršininkas, kartais nurodymus duodavo ir direktorius. Jis yra dirbęs didžiausiame aukštyje virš 2 metrų. Dirbdavo su šalmu ir naudodavosi stelažu, kuris yra kaip stalas, apie kurį aptverta tvorelė. Šalmas visada kabodavo ceche ant sienos ir kiekvienas galėjo jį pasiimti. Daugiau šalmų būdavo sandėlyje, į sandėlį galėjo patekti laisvai. Jo niekas nemokė kaip įsirengti apsauginę tvorelę, apie apsaugines virves taip pat nieko negirdėjęs. Be šalmų iš apsauginių priemonių įmonėje buvo akiniai, respiratoriai, pirštinės, apranga, batai.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad tą dieną su S. V. dirbo prie puspriekabių. Matė, kad ant stogo dirbo Andrius ir A. K., ką dirbo konkrečiai nesidomėjo. Darbo pabaigoje išgirdo garsą ir atsisukę pamatė, kad žmogus nukritęs nuo pastato. Nematė, ar dirbdami K. naudojosi apsaugos priemonėmis. K. į aukštį užlipdavo metalinėmis prie sienos pritvirtintomis kopėčiomis. Apšvietimas, kur dirbo K., buvo normalus. Jis yra šaltkalvis ir dirba neseniai, buvo instruktuotas ir kartais gaudavo perspėjimų dėl nesaugaus darbo iš A. L.. Darbe naudoja įmonės išduotus akinius, pirštines, aprangą, batus, šalmą naudojo vieną kartą. Vienas šalmas kaba garaže, kiti šalmai sandėlyje. Yra dirbęs aukščiausiai 2 m aukštyje, apsaugai naudodavo stelažą su tvorele ir šalmą. Aukštis būdavo toks, kad galėdavai pasiekti puspriekabės bortą, stelažas būdavo panešamas.

Liudytojas M. A. paaiškino, kad įvykio nematė, UAB „G.“ dirba devinti metai šaltkalvio pareigose, tą dieną buvo išvykęs. Šaltkalvių įmonėje yra apie dešimt, daugiausiai jis dirba su automobilių remontu, tenka dirbti ir kitus darbus, nes pareigybinėje instrukcijoje yra punktas- ir kiti paskirti darbai. Jam buvo žinoma, jog K. pavesta apšiltinti stogą. Su A. K. pakalbėdavo apie santykius su artimaisiais. A. jam sakė, kad su šeimos nariais gerai sutaria. Preliminariai prieš 2 mėnesius iki nelaimingo įvykio A. jam prasitarė, jog duktė, vardo nepasakė, reikalauja iš jo pinigų neva už namo dalį. Darbo vietoje yra galimybė pasiimti šalmą, daugiau šalmų yra sandėlyje, kuris būna atrakintas. Mano, kad nurodymą apšiltinti pastato stogą K. davė direktorius. Prieš darbo pradžią kiekvieną dieną būna pasitarimai, A. L. pasitarimuose dalyvaudavo. Jis aukštyje nėra dirbęs, įmonėje buvo instruktuotas prieš darbo pradžią ir vėliau kartas nuo karto pravesdavo instruktažą. Šaltkalviams išduotos apsauginės priemonės-batai, rūbai, akiniai, kepurės, pirštinės, šalmai neišduoti, bet pagal poreikį gali pasiimti.

Prieš nelaimingą įvykį buvo instruktuotas prieš kelias dienas ar savaites. Davė paskaityti instrukcijas ir klausinėjo, kas neaišku. Dirbant aukštyje nuo 1,4 m būtinas šalmas, nuo 5 m aukščio reikalinga aukštalipio kategorija. Jo niekas nemokė įsirengti aptvarą, aukštyje nėra dirbęs.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo nematė, esąs suvirintojas, tą dieną dirbo kitame garaže. Žinojo, kad K. dirbo viršuje ir suko bruselius. Pasitarimai rytais būdavo kiekvieną dieną, dalyvaudavo direktorius ir saugos inžinierius, darbus paskirstydavo mechanikai. Su A. K. išdirbo 14 metų, A. skųsdavosi, kad vaikai neatvažiuoja. Apie buvusią sutuoktinę R. K. A. nekalbėdavo. A. gyveno vienas, jis nežino apie jo ir sūnaus A. santykius. Jam dirbant naudojamos tokios saugos priemonės – palipimas, akiniai, šalmas, kiti šalmai sandėlyje buvo padėti, kad nesimėtytų. Jam, kaip suvirintojui, buvo išduoti batai, akiniai, skydelis, pirštinės, pošalmis ir suvirintojo kostiumas. Jei reikėdavo lipti aukščiau, yra tiltelis su atitvaru. Virvės būdavo sandėlyje padėtos, kad kiekvienas galėtų pasiimti prireikus. Jam aukštyje tekę dirbti, dėl darbo aukštyje buvo specialūs kursai. Šalmą yra dėvėjęs, kai reikėdavo dirbti aukščiau. A. K. yra atlikęs suvirinimo darbus, jį išleisdavo atostogų.

Iš 2018-11-16/2018-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. A. K. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus pakauškauliui ir dešiniam smilkinkauliui bei išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.

2. A. K. mirtis galėjo įvykti 12-24 val. iki lavono tyrimo pradžios 2018-11-16.

3. A. K. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:

a) Galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, pakauškaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.

b) Dešinės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio plyšimas.

Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai.

4. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, nukritus nuo aukštumos ir atsitrenkus į kietą pagrindą bei ant jo buvusius daiktus ar nelygumus. Tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija.

5. A. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 11-15).

Iš 2018-11-15 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2018-11-15 16:15 val. GMP gavus kvietimą atvyko 16:20 val. į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur 16:21 val. apžiūrėjus pacientą neaptikta vyriškio pulso, širdies ritmo ir kvėpavimo. Kvietėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomos informacijos skyriuje yra įrašas „Užkliuvus kojai nugriuvo nuo daugiau kaip 4 m aukščio ant betoninių grindų. Rastas be gyvybės požymių, iš burnos dar bėgo kraujas. Netikėta mirtis" (1 t., b. l. 21-22).

Iš 2018-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), UAB "G." priklausančioje teritorijoje. Mechaninių dirbtuvių pastate koridoriaus vidurinėje dalyje yra duobė 14 metrų ilgio, vieno metro pločio, 1,5 m gylio. Koridoriaus kairėje pusėje yra plovykla iš baltų plytų. Patalpos sienoje yra keturi langai. Plovyklos patalpa yra 4,5 m metrų aukščio. Ketvirto nuo įėjimo lango, pirmosios apatinės dalies stiklas išdaužtas. Ant žemės mėtosi stiklo šukės. Ties šiuo langu, ant betoninių grindų, ant nugaros guli A. K. lavonas. Lavonas per liemenį truputėlį palinkęs į kairę, kairioji ranka guli prigludusi prie kūno, dešinioji ištiesta į šoną. Ant dešiniosios rankos yra pirštinė. Lavono galva pasisukusi į dešinę. Prie lavono galvos yra raudona dėmė, panaši į kraują, kuri tęsiasi iki duobės. Duobėje taip pat yra raudona dėmė, panaši į kraują. Ant lavono galvos yra mėlynos spalvos kepurė. Už lavono kojų, ant grindų guli batai, pirštinė ir mėlynos spalvos striukė, prie striukės dvi pirštinės. Plovyklos galinėje dalyje yra durys į plovyklą. Durų dešinėje pusėje yra metalinės kopėčios, pritvirtintos prie sienos. Kopėčios tęsiasi iki plovyklos stogo. Ant žemės stovi kitos metalinės kopėčios, atremtos į šias kopėčias. Plovyklos stogas yra plokščias 6 m pločio, 20 m ilgio. Vidurinėje dalyje yra ventiliatorius. Pirminėje dalyje, pagal plovyklos stogo kraštą yra medinis šešių metrų ilgio karkasas. Šio karkaso vidurinėje dalyje yra 0,5 m ilgio bruselis. Ties šiuo bruseliu prie sienos yra pritvirtintas stovas, ant kurio yra pritvirtintas šviestuvas. Stovas palinkęs į apačią. Plovyklos stogo priekinė dalis padengta baltos spalvos plokštėmis. Vidurinėje dalyje yra iš medinių bruselių, keturkampiais sudėtas karkasas, lentos, pjūklas, grąžtas (2 t., b. l. 1-12).

Iš 2018-11-23 Bendros pagalbos centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-02-04 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad Bendros pagalbos centre 2018-11-15 užfiksuoti pranešimai - 16:15:36 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. A., ir 16:25:21 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. M. (2 t., b. l. 25, 26-30).

Iš 2018-12-06 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto 2018-12-04 nelaimingo atsitikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriant nelaimingą atsitikimą, kuris įvyko 2018-11-15 16:15 val., UAB „G.“, (duomenys neskelbtini), nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės- pagal UAB „G." direktoriaus G. M. žodinį nurodymą šaltkalviams A. K. ir A. K. buvo liepta iš išorės apšiltinti įmonės mechaninėse patalpose esančių dažymo patalpų perdangą. Patalpų aukštis 5,15 m. Minėti darbai pagal LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1386, patvirtinto 2002-09-03 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, 3.3 punktą priskiriami prie pavojingų darbų. Šiltinimo darbus darbuotojai pradėjo vykdyti 2018-11-12, pirmadienį. Apsauginiai aptvarai nebuvo įrengti. Kitomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis: apsaugos diržais, apsauginiais šalmais darbuotojai prieš darbų pradžią nebuvo aprūpinti. Darbuotojai pasiruošė medžiagas, įrankius. Juos virvės pagalba užsikėlė ant perdangos. Pagal A. K. paaiškinimą perdangos šiltinimo darbus dirbdavę kiekvieną dieną iki 17 val. Antradienį (2018-11-13) po pietų ant perdangos buvo užlipęs direktorius. Darbuotojai buvo informuoti, kad dirbtų atsargiai. Apie kokias nors papildomas saugos priemones dirbant aukštyje nebuvo užsiminta. 2018-11-15 apie 16:15 val. A. K. bedirbant prie perdangos krašto, jis koja užkliuvo už kraštinio tašelio ir praradęs pusiausvyrą krito iš 5,15 m aukščio ant betoninių grindų. A. K. paaiškino „Šaltkalvio pareiginių nuostatų neatsimena, nes juos skaitė tik įsidarbinus, t. y. prieš 4,5 metų, o tėvas dar seniau. O kasmet liepdavo pasirašyti už saugumą. Kadangi tokie darbai vykdavo ne dažnai, tai ir nežinodavo. Ir prieš tokius darbus būtina pravesti instruktažus“. Pagal įmonės direktoriaus raštišką paaiškinimą perdangos apšiltinimo darbų pobūdis su šaltkalviais A. ir A. K. buvo aptartas žodžiu. Paskyra - leidimas nebuvo išrašytas. Dėl darbų paprastumo projekto ir brėžinių nebuvo. Nurodymą atlikti šiltinimo darbus davęs asmeniškai. Pagal direktoriaus paaiškinimą A. K. buvo liepta įrengti apsauginį atitvarą. Jis pagal šaltkalvio pareiginių nuostatų 3.1 punktą dirbant aukštyje, didesniame negu 1,3 m, privalėjo naudoti individualias apsaugos priemones, 3.2 p. nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių ir pagal 3.3 nuostatų punktą privalėjo įsitikinti, ar yra įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Pagal 3.4 punktą, nesant įrengtų atitvarų, darbuotojas privalo juos įrengti naudojant kokybiškas medžiagas ir prisilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų nepradėti darbų nesant įrengtų atitvarų. Pagal direktoriaus paaiškinimą, dvi dienas šaltkalviai ruošė medžiagas ir sakę, kad užbaigę statys atitvarus, o po to dirbs. Kaip šaltkalviai dirbo nekontroliavęs. Įmonės vyr. inžinierius, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas A. L. raštiškai paaiškino, kad atšalus orams buvo nutarta apšiltinti dažymo patalpos perdangą įmonės darbuotojų jėgomis. Jokie rašytiniai dokumentai nebuvo išrašyti. Darbams vadovavo įmonės direktorius. Ar buvo padarytas projektas apšiltinimo darbams jis nežinąs, nes darbams vadovavo direktorius. Apšiltinimo darbus atliko šaltkalviai A. K. ir A. K., kurie pasirašytinai buvo supažindinti su šaltkalvio pareiginiais nuostatais, kad pradedant darbus aukštyje virš 1,3 m naudoti individualias apsaugos priemones, šalmą, savęs tvirtinimo diržą ir įsirengti aptvarus, ne žemesnius kaip 1,1 m aukščio su porankiu. Į statybos įmonę nesikreipę, nes pagal A. L. paaiškinimą, darbai buvo paprasti ir atliekami savo jėgomis. Lapkričio mėn. 15 d. jis darbo reikalais buvęs išvykęs į Uteną ir į įmonę grįžo tik darbo pabaigoje. Atsakingu už darbų saugą yra paskirtas UAB „G." direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1995-05-02.

Nelaimingo atsitikimo priežastys:

- Tinkamai neidentifikavęs darbų atliekamų aukštyje keliamos profesinės rizikos, darbdavys organizavo dažymo patalpos, kurios aukštis 5,15 m, perdangos apšiltinimo darbus. Prieš darbų pradžią nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės - aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio. Neįrengus aptvarų, darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis - saugos diržais, numatant jų tvirtinimo būdus, neišduoti apsauginiai šalmai. Pažeista Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 21 punktas (Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus - su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones) ir 18 punktas (Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus), ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 4 priedo 37.2 punktas (Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai).

- Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, nebuvo tinkamai instruktuoti ir apmokyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tiriant mirtiną nelaimingą atsitikimą nustatyta, kad darbuotojai, prieš pradedant darbus aukštyje, nebuvo instruktuoti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus. Pažeistas UAB „G." direktoriaus įsakymo Nr. 159 „Dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarkos", patvirtintos 2010-10-29, 7 punktas (Papildomi ir specialūs darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais nustatomi atskiru direktoriaus įsakymu).

- Darbuotojai neapmokyti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus (darbai aukštyje). Įmonėje nėra parengtos darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarkos. Pažeistas Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 12 punktas (Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis. Kai šiuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtą ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą profesinio mokymo programą. Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus).

Pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003-07-01, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas (2 t., b. l. 38-117).

Iš 2018-11-16 LR Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. įvykio vietos apžiūros akto matyti, kad UAB „G.“, (duomenys neskelbtini), mechaninėse dirbtuvėse viduje esančios dažymo patalpos ilgis 16,5 m, plotis 6,55 m, aukštis 5,15 m. Dirbtuvių grindys betoninės. Dažymo patalpos viršus apšviestas kilnojamu šviestuvu. Ant perdangos matyti nebaigti šiltinimo darbai. Matyti kvadratiniu būdu sukloti mediniai tašeliai. Dalis jų uždengta plokšte. Kraštinė juosta prie perdangos krašto dar tik pradėta montuoti (2 t., b. l. 46-51).

Iš 2014-10-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. K. sudarė darbo sutartį su UAB „G.“ atstovu G. M., įdarbintas šaltkalviu (2 t., b. l. 57-58).

Iš 2017-12-20 UAB „G.“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB "G." direktoriaus 2017-12-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad IV skyriuje dėl darbuotojų saugos ir sveikatos nurodyta: 47 punkte: „Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose“; 48 punkte: „Darbo vietoje privaloma laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas supažindina kiekvieną darbuotoją su šiais reikalavimais prieš jam pradedant dirbti pasirašytinai“; 51 punkte: „Darbuotojams, dirbantiems veikiant profesinės rizikos veiksniams, išduodamos asmeninės apsauginės priemonės“ (2 t., b. l. 59-71).

Iš 2014-11-03 UAB „G.“ darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. buvo išduoti darbiniai drabužiai, avalynė, kepurė, pirštinės, apsauginiai akiniai ir respiratorius (2 t., b. l. 72).

Iš 2010-10-29 UAB „G.“ direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarkos" matyti, kad 7 punkte nurodyta - „Kiti papildomi ir specialūs darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais nustatomi atskiru direktoriaus įsakymu; 8 punkte - „Pavedu vyr. inžinieriui A. L. užtikrinti ir kontroliuoti šio įsakymo vykdymą“ (2 t., b. l. 73, 74).

Iš 2015-10-02 UAB „G.“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopijos matyti, kad 2018-11-14 A. K. buvo instruktuotas vyr. inžinieriaus A. L. pagal instrukcijas Nr. 4, 5, 6, 7, 9, 25, periodiškai (2 t., b. l. 77-79).

Iš 2005-09-05 UAB „G.“ automobilius remontuojančio šaltkalvio pareiginių nuostatų Nr. 2 (patvirtintų 2005-09-05 direktoriaus įsakymu Nr. 85) matyti, kad 1 skyriuje „Pareigos“ nurodyta:

2. Automobilius remontuojantis šaltkalvis turi mokėti:

2. 8. atlikti kitus darbus, nesusijusius su automobilių remontu, šaltkalvio pareigybinėse instrukcijoje, darbo sutartyje nurodytais darbais, jei juos pavedė tiesioginis vadovas;

3. Šaltkalvis privalo:

3.1. dirbant aukštyje, didesniame nei 1,3 m, naudoti individualias apsaugos priemones - šalmą, asmens tvirtinimo diržus, spec. drabužius, spec. avalynę. Draudžiama pradėti dirbti be paminėtų individualių apsaugos priemonių;

3.2. nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių, kaip to reikalauja darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai;

3.3. dirbant aukštyje virš 1,3 m įsitikinti ar yra įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės -aptvarai, ne žemesni kaip 1,1 m su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje esančiu viduriniu tašeliu. Draudžiama pradėti darbus, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės;

3.4. nesant įrengtų atitvarų darbuotojas privalo juos įsirengti naudojant kokybiškas medžiagas ir prisilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų ir nepradėti darbų nesant įrengtų atitvarų (2 t., b. l.81- 85).

Iš 2010-10-26 darbų saugos pažymėjimo B Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. M. mokėsi pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto programą (2 t., b. l. 103).

Iš 1995-05-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad UAB „G.“ direktoriaus G. M. įsakymu vyr. inžinierius A. L. paskirtas už įmonės darbų saugą ir priešgaisrinę apsaugą (2 t., b. l. 104).

Iš 2014-10-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. L. pasirašė darbo sutartį su UAB „G.“ įgaliotu atstovu G. M. vyr. inžinieriaus pareigoms (2 t., b. l. 105-106).

Iš 2005-09-05 UAB „G.“ darbų saugos specialisto pareigybinių nuostatų, direktoriaus patvirtintų 2005-09-05, matyti, kad darbų specialisto pareigos yra:

1. tikrinti, ar įmonės projektuojamos darbo priemonės, tech. procesai, darbo vietos, gamybinės buities patalpos atitinka darbe saugos norminių aktų nuostatus;

2. tikrinti kaip laikomasi darbe taisyklių, kenksmingų medžiagų laikymo, pavojingų medžiagų laikymo, pavojingų įrenginių eksploatavimo taisyklių;

4. atlikti naujai priimamų darbuotojų įvadinį instruktavimą, tvarkyti ir saugoti įvadinį žurnalą;

5. kartu su įmonės specialistais rengti darbe saugaus darbo instrukcijas, pateikti jas darbdaviui tvirtinti ir tikrinti kaip jų yra laikomasi;

6. tikrinti, ar laiku atliekamas esamų instrukcijų papildymas, pakeitimas;

8. drausti vykdyti darbus be saugos darbe priemonių;

9. kontroliuoti kaip įmonėje organizuojama darbo drabužių, darbo avalynės ir saugos priemonių apskaita.

Atsakomybė:

1. siekti nepažeidinėti saugos darbe norminių aktų;

2. neaplaidžiai tvarkyti saugos darbe dokumentaciją ir ją saugoti.

Už saugą darbe atsako darbdavys. Rengdamas ir tvirtindamas instrukcijas savo darbuotojams jis perduoda dalį savo teisių ir pareigų darbų saugos specialistui, darbų ir saugos darbe klausimais. Darbdavio teisių perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbuotojo nuo atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje (2 t., b. l. 107- 108).

Iš 2010-10-26 darbų saugos pažymėjimo B Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. mokėsi pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto programą (2 t., b. l. 109).

Iš 2015-10-26 konsultacijų kompanijos „SDG“ rašto matyti, kad A. L. UAB „SDG" Panevėžio skyriuje 2015-10-15 - 2015-10-26 dienomis lankė kvalifikacijos tobulinimo kursus ir išklausė visą 60 val. „Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse" mokymo programos, valstybinis kodas 560086209, kursą, bei atliko individualias praktines užduotis: profesinės rizikos vertinimo ir nelaimingo atsitikimo darbe atvejo tyrimo (2 t., b. l. 110).

Iš 1995-01-14 UAB „G.“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad nutarta patvirtinti UAB „G.“ direktoriumi G. M. (3 t., b. l. 9).

Iš 2003-08-20 UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2003-08-20 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad:

II skyrius. Direktoriaus pareigos:

2. 7. Informuoti darbuotojus, pakitus darbo pobūdžiui, apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai;

III skyrius. Direktoriaus teisės:

3.2. Reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos norminių aktų reikalavimų;

3. 3. Dalį teisių ir pareigų saugos ir sveikatos, elektrosaugos klausimais perduoti kompetentingam įmonės darbuotojui. (Darbdavio teisių ir pareigų saugos ir sveikatos klausimais perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje, darbo vietose);

3.4. Sustabdyti darbus, kurie kelia grėsmę darbuotojų sveikatai ar gyvybei;

V skyrius. Direktoriaus atsakomybė:

5.1.2. atsako už saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos organizavimą įmonėje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą, atestavimą ir instruktavimą;

5. 3. direktorius asmeniškai atsako už priimtus sprendimus ir jų pasekmes, už darbuotojams jo duotų įpareigojimų vykdymą (3 t., b. l. 10-13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). BPK 305 str. 3 dalyje nurodyti reikalavimai išteisinamajam nuosprendžiui.

Kaltinamiesiems G. M. ir A. L. pateikti kaltinimai pagal BK 176 str. 1 d. G. M. yra UAB „G.“ direktorius, A. L. nelaimingo atsitikimo metu buvo UAB „G.“ atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, šiuo metu UAB „G.“ nebedirba.

Vadovaujantis BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. ...... būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017).

BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbdavys -kaip nustatyta Darbo kodekso 21 str. 3 dalyje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. BK 176 str. prasme kaip darbdavys atsako darbdaviui atstovaujantis fizinis asmuo (juridinio asmens vadovas arba darbdavys fizinis asmuo).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016).

Dėl kaltinimo G. M. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas daro išvadą, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos (tarp jų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo A. K. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolų, specialisto išvados mirties priežasčiai nustatyti, Nelaimingo atsitikimo darbe akto, kitų bylos dokumentų) nustatyta, kad darbo metu, 2018-11-15 apie 16.15 val., A. K., atlikdamas dažymo patalpos stogo perdangos apšiltinimo darbus, judėdamas stogo danga 5,15 m aukštyje, neteko pusiausvyros ir nukrito nuo pastato stogo ant betoninės dangos, dėl ko patyrė kūno sužalojimus - dešinės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to šonkaulių lūžius ir dešinio plaučio plyšimus, bei galvos sumušimą, pasireiškusį lūžus pakauškaliui ir dešiniam smilkinkauliui bei išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų skilveliais.

Nuo patirtų sužalojimų A. K. įvykio vietoje mirė, ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis G. M., UAB „G.“ direktorius, kaltę dėl pateikto kaltinimo tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 46-49, 55-59), tiek teikdamas parodymus teismo posėdyje, pripažino pilnai. Paaiškino, kad šaltkalvį A. K. kaltinamasis vertino kaip nagingą darbuotoją ir jam pavesdavo nestandartinius įvairius darbus, nors A. K. buvo įdarbintas šaltkalviu. A. K. dirbo poroje su sūnumi A., tačiau G. M. nurodymą dėl stogo apšiltinimo davė asmeniškai A. K., pagalbininku paskyrė sūnų A. K.. Apie tokį nurodymą G. M. neinformavo atsakingo už darbuotojų saugą įmonėje A. L.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. K. buvo nurodęs įsirengti atitvarus ir naudoti šalmus, tačiau A. K. parodė, kad direktorius pavestą darbą liepė dirbti lėtai ir atsargiai bei kitų nurodymų nebuvo.

Kaltinamieji ir nukentėjusysis A. K. bei apklausti liudytojai patvirtino, kad įmonėje (UAB „G.“) nagingiausiems darbuotojams buvo pavedami atlikti įvairūs darbai, kurie nenurodyti pareigybinėje instrukcijoje. Toks darbuotojas buvo A. K., kuriam su sūnumi ir buvo pavesta atlikti stogo šiltinimo darbą. Šaltkalvio pareigybinėje instrukcijoje nurodytos šaltkalvio pareigos (darbai), susijusios su automobilių gedimų šalinimu ir jų remontu, tačiau 2.8 punkte nurodyta, kad šaltkalvis turi atlikti ir kitus darbus, nesusijusius su automobilių remontu ir pareigybinėje instrukcijoje nurodytais darbais, jei darbus pavedė tiesioginis vadovas (2 t., b. l. 82). Tokiu būdu įmonės direktorius G. M. turėjo teisę A. K. pavesti atlikti kitą darbą. Tačiau, teismo manymu, šaltkalviui, remiantis jo pareigybinių nuostatų 2.8 punktu, be papildomo instruktažo ir mokymų negalima pavesti atlikti kito, už pagrindinį sudėtingesnio darbo, tuo labiau darbo, kuris įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo G. M. ir jo gynėjo paaiškinimus, jog A. ir A. K., vadovaujantis šaltkalvio pareiginių nuostatų 3 punktu, dirbant aukštyje virš 1,3 m, privalėjo naudoti šalmus, asmens tvirtinimo diržus, nepradėti dirbti, jei neįrengti aptvarai. Kaltinamasis nurodė, kad įmonėje yra stelažiukai ant ratukų su atitvarais, ant kurių šaltkalviai palipa norėdami remontuoti automobilių kabinas ar puspriekabes. Liudytojas šaltkalvis M. A. nurodė, kad jis aukštyje nedirbęs, jo atitvarų niekas nemokė įsirengti, dirbant aukštyje nuo 1,4 m šalmas turi būti. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad dideliame aukštyje dirbo ne pirmą kartą, tačiau jo niekas nemokė atitvarų pasidaryti ir dėl darbo dideliame aukštyje neinstruktavo. A. K. nurodė, kad didžiausias aukštis, kuriame dirbo šaltkalvio darbus, buvo iki 2 m aukščio, tuo metu naudojo stelažiukus (vežimėlius) su atitvarais. Liudytojai šaltkalviai S. V. ir A. M. patvirtino, kad dirbę didžiausiame aukštyje yra iki 2 metrų, ir apsaugai nuo nukritimo naudodavo stelažiukus su atitvarais, pasidaryti atitvarus jų niekas nemokė. Liudytojas suvirintojas K. M. nurodė, kad dėl darbo aukštyje jam buvo specialūs kursai Panevėžyje, buvo mokomas įsirengti aukštyje darbo vietą.

Daroma išvada, kad UAB „G.“ kiti šaltkalviai, išskyrus A. ir A. K., savo darbus yra atlikę didžiausiame aukštyje iki 2 metrų, tas darbas buvo susijęs su vilkikų ar puspriekabių remontu, ir tokiam darbui naudojo stelažiukus su atitvarais. UAB „G.“ darbuotojai, taip pat ir K., nebuvo apmokyti atlikti aukštyje darbus, nesusijusius su automobilių remontu.

Kaltinamasis G. M. asmeniškai A. ir A. K. pavedė atlikti statybininko darbą aukštyje papildomai jų neapmokius ir neinstruktavus. Ir nors šaltkalvio pareiginiuose nuostatuose buvo nurodyta naudoti atitvarus ir kitas apsaugines priemones dirbant virš aukštyje virš 1,3 m, galima teigti, kad šaltkalvio nuostatai iš esmės pritaikyti darbams tik tokiame aukštyje, kuriuos šaltkalviai gali atlikti stovėdami ant santykinai neaukštų stelažiukų su atitvarais. Nei A. ir A. K., nei kiti šaltkalviai nebuvo apmokyti ir instruktuoti dirbti 5 m ir didesniame aukštyje, nebuvo apmokyti pasidaryti atitvarus.

Nagrinėjamu atveju A. ir A. K. buvo pavestas darbas, įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą, nors šaltkalvystės darbai patys savaime nėra pavojingi. A. ir A. K. stogo šiltinimo darbus dirbo 5,15 m aukštyje, dėl saugaus darbo aukštyje nebuvo papildomai apmokyti ir instruktuoti, o kaltinamasis G. M., antrą po darbų pradžios dieną užlipęs pas K. ir matydamas, kad neįrengti atitvarai ir K. nenaudoja šalmų, darbų nesustabdė, neuždraudė dirbti iki bus įrengti atitvarai ir nepavedė A. L. prakontroliuoti, kad būtų įrengta saugi darbo vieta. Š. A. ir A. K. galėjo naudoti, jei patys būtų to norėję, tačiau šalmas nebūtų užkirtęs kelio kritimui, tik gal būtų sušvelninęs kritimo pasekmes. Kaip nurodė kaltinamasis G. M., į apsaugos priemones tiek jis, tiek K. pažiūrėjo neatsakingai ir prarado budrumą dėl to, kadangi šiltinamas stogas buvo plokščias ir jo plotas nemažas.

Pavojingų darbų sąrašo (patv. 2002-09-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1386) 3 punkte nurodyta, kad prie pavojingų darbų priskiriama darbai, atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto ..... (3.4.7 p.). Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų (patv. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymu Nr. A1-276) 12 p. nurodyta, kad darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, ................jei jiems darbdavio sprendimu neužtenka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 str. 2 d. 5p., 13 str. 10 d., 27 str. 1, 4 ir 5 d.

Kaip minėta, A. ir A. K. prieš pradėdami dirbti jiems pavestą darbą, įtrauktą į pavojingų darbų sąrašą, nebuvo mokomi ir instruktuojami bei jų žinios nebuvo patikrintos. Daroma išvada, kad kaltinamasis G. M. neužtikrino, kad nukentėjusiajam A. K. būtų pravesti mokymai kaip saugiai atlikti darbus aukštyje, taip pat neinformavo atsakingo už darbų saugą A. L., kad būtina A. K. pravesti tokius mokymus, tokiu būdu pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų 12 punkto reikalavimus.

Kaltinamasis G. M., duodamas nurodymą A. ir A. K. apšiltinti dažymo patalpos perdangą 5,15 metro aukštyje, iš esmės pavedė jiems atlikti statybos darbą. Pavesdamas šaltkalviams atlikti statybos darbą G. M. pats privalėjo užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas arba pavesti tai padaryti A. L.. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patv. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346) 21 punkte nurodyta, kad aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus -su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones. Taisyklių DT 5-00 18 punkte nurodyta, kad visi asmenys esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patv. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34) 4 priedo 37.2 punktas nurodo, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

Aukščiau paminėtų ir kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimai nebuvo įgyvendinti ir privalomos apsaugos priemonės nebuvo naudojamos, todėl atsakomybę turėtų prisiimti įmonės direktorius G. M., kuris pagal galiojančią įmonėje praktiką nagingiausiems darbuotojams asmeniškai pavesdavo įvairius darbus, šiuo konkrečiu atveju neinformavo darbų saugos inžinieriaus A. L. ir jo neįpareigojo, kad A. ir A. K. pravestų mokymus kaip saugiai atlikti darbus aukštyje. Darbdavys privalo darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, ir tokių sąlygų sudarymui nepakanka nurodymo dirbti „lėtai ir atsargiai“. Nors šalmus A. ir A. K. turėjo galimybę pasiimti ir naudoti, ši aplinkybė nešalina G. M. atsakomybės. Nurodymas šaltkalvio pareiginiuose nuostatuose imtis saugumo priemonių dirbant 1,3 m aukštyje iš esmės yra pritaikytas šaltkalvio atliekamiems darbams remontuojant vilkikus ir jų priekabas, ir remiantis šiais nuostatais šaltkalviams be papildomų mokymų negali būti pavedami pavojingi darbai aukštyje. Priešingu atveju galima manyti, kad šaltkalviams, remiantis jų pareiginiais nuostatais, galima pavesti bet kokius pavojingus darbus, taip pat ir dar didesniame aukštyje – apšildyti gamybinių ar administracinių pastatų sienas ar stogus, dirbti ant pastolių ir panašiai – tačiau tokiu atveju darbuotojams nebus užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad kaltinamas G. M., būdamas UAB „G.“ direktoriumi ir turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą ir atestuotu darbų saugos srityje, turėdamas realias galimybes numatyti nelaimingų padarinių atsiradimą ir užkirsti galimybę tiems padariniams atsirasti, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti darbuotojus bei jų sveikatą ir užkirsti kelią nelaimingų padarinių atsiradimui, pažeidė kaltinamajame akte nurodytų teisės aktų reikalavimus, ko pasėkoje dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe žuvo darbuotojas A. K., t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ir nerūpestingumo padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. G. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 d., įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinimo A. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo manymu, A. L. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., todėl jis išteisinamas. Nors A. L. nelaimingo atsitikimo metu UAB „G.“ ėjo vyr. inžinieriaus pareigas ir buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, tarp jo veiksmų vykdant pareigas ir nelaimingo atsitikimo nėra priežastinio ryšio.

Taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminius aktus tas asmuo pažeidė ir kad būtent šie pažeidimai yra būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis padariniams kilti.

Kaltinimai, pateikti G. M. ir A. L., praktiškai identiški. Skirtumas toks, kad G. M. neužtikrino ir nekontroliavo atsakingo už darbų saugą inžinieriaus A. L., kas šis užtikrintų nukentėjusiajam mokymus kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukštyje, žinių tikrinimą, dėl ko pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo nuostatų Nr. A1-276 12 -tą punktą......., o A. L. kaltinamas, kad privalėdamas užtikrinti įmonės darbuotojų mokymą, žinių tikrinimą, neapmokydamas nukentėjusiojo A. K. kaip saugiai kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukštyje, tuo pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo nuostatų Nr. A1-276 12 -tą punktą.......

Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdamas parodymus teisme nuosekliai neigė kaltę nurodydamas, kad apie direktoriaus pavedimą K. apšiltinti patalpos perdangą nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 89-92, 98-101) A. L. nurodė, kad jis apie G. M. nurodymą A. ir A. K. nebuvo informuotas, todėl ir nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrinta darbų sauga dirbant aukštyje. Nežino, nuo kokios dienos A. ir A. K. pradėjo dirbti aukštyje, matė juos dirbant ant žemės ir pjaustant medieną, o dirbant aukštyje jų nematė ir nežinojo apie direktoriaus pavedimą A. ir A. K..

Posėdžio metu A. L. nurodė, kad įmonėje buvo praktika, kad direktorius dažnai pasiimdavo nagingiausius darbuotojus savo žinion ir jiems pavesdavo atlikti įvairius ūkinius nestandartinius darbus. Jis nesidomėdavo, kokius darbus dirba darbuotojai pagal direktoriaus pavestas užduotis. A. ir A. K. dirbdavo ūkinius darbus pagal direktoriaus pavedimą, ir jis dėl nagrinėjamo atvejo žinojo, kad A. ir A. K. direktorius pasiėmė savo žinion, tačiau nežinojo, kokį darbą jie dirbs konkrečiai. Negirdėjo, kaip direktorius lapkričio 11 ar 12 d. davė nurodymą K. šiltinti stogą, matė, kad K. 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis dirbo angare ir pjaustė medieną. Jam nežinoma, kokiu tikslu K. pjaustė medieną, manė, kad tą medieną tiesiog reikia sutvarkyti. Lapkričio 12-14 dienomis K., dirbančių aukštyje, nematė, užlipęs į K. darbo vietą nebuvo. Pripažino, kad, pagal profesinės rizikos nustatymo kortelę šaltkalvio darbo vietai (2 t., b. l. 156-167), šaltkalviui, dirbančiam didesniame kaip 1,3 m aukštyje, turėjo būti išduotas apsauginis šalmas, tačiau K. asmeniškai šalmai nebuvo išduoti, nes nebuvo poreikio ir nebuvo jiems kaip šaltkalviams darbų aukštyje. Paskyra darbams aukštyje nebuvo surašyta, nes direktorius nesuformino, ir jis nežinojo apie A. ir A. K. darbą aukštyje šiltinant patalpos perdangą, tačiau K. šalmus ir apsaugines virves galėjo bet kada paimti, nes apsaugos priemonės buvo sandėlyje laisvai prieinamos. Įmonėje nė vienas darbuotojas nebuvo apmokytas dirbti aukštyje, nes nebuvo poreikio, apie ankstesnius A. K. darbus aukštyje jis neturi informacijos.

Kaltinamojo G. M. parodymai apie A. L. žinojimą ar nežinojimą dėl K. pavestų darbų prieštaringi.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. buvo nurodęs, kad jis A. L. neinformavo apie tai, jog A. ir A. K. nuo 2018-11-12 pavedė atlikti plovyklos stogo perdangos šiltinimo darbus.

Posėdžio metu G. M. ne vieną kartą patvirtino, kad nurodymą K. apšiltinti plovyklos stogą davė asmeniškai jis ir tiesiogiai darbui vadovavo, nurodymą dėl darbo K. davė ne per rytinį pasitarimą, kuriame dauguma darbuotojų, įskaitant ir A. L., dalyvaudavo. Inžinieriui A. L. apie K.. pavestą darbą neminėjo ir jam neaiškino, ką dirbs K.. Tačiau taip pat G. M. nurodė, jog A. L., nors ir ne iki smulkmenų, žinojo apie įmonėje atliekamą K. darbą. G. M. neprašė A. L., kad K. prainstruktuotų dėl darbo aukštyje.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta neginčijamų duomenų, jog A. L. žinojo apie G. M. pavedimą K. dėl plovyklos perdangos šiltinimo. A. L. neneigia matęs Andrių ir A. K. ruošiant medieną ant žemės, tačiau nepaneigti jo parodymai, kad nežinojo apie tos medienos panaudojimą ir K. darbą aukštyje. Visos abejonės paprastai vertinamos apkaltintojo asmens naudai. Nėra jokių duomenų, kad A. L. būtų užlipęs į aukštį ir matęs ten dirbančius K.. Vien kito kaltinamojo G. M. prieštaringi parodymai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad A. L. žinojo visą informaciją apie pavedimą K. ir kad nesiėmė priemonių apmokyti K. saugiai atlikti pavojingus darbus.

Labai svarbūs nukentėjusiojo A. K. paaiškinimai, kad jo su tėvu A. K., dirbančių aukštyje, A. L. negalėjo matyti, galėjo matyti tik kaip jie kilnojo pagalius ant žemės. Negalėjo matyti todėl, kad stogas buvo plokščias ir dirbantysis galėjo pasimatyti tik kai jis prieidavo prie krašto (5 t., b. l. 72). A. K. nurodė, kad, jo nuomone, A. L. turėjo žinoti apie darbus aukštyje, nes „jis su tėvu dažnai pasikalbėdavo, jie gerai sueidavo“. Tačiau taip pat A. K. nurodė, jog negali patvirtinti, kad A. L. tikrai žinojo, jog jis su tėvu dirba aukštyje. Daroma išvada, kad A. K. manymas, jog A. L. galėjo žinoti apie pavestą darbą aukštyje, pagrįstas numanomais A. K. pokalbiais su A. L. 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis, ir tokie parodymai negali būti laikomi neginčijamu įrodymu, nes taip pat galima manyti, kad tokių pokalbių nebuvo iš viso.

Tokiu būdu nėra neginčijamų duomenų, jog A. L. žinojo apie direktoriaus G. M. pavedimą K. atlikti darbus aukštyje, todėl jis negali būti atsakingas dėl to, kad neužtikrino A. K. saugių gyvybei ir sveikatai darbo sąlygų bei nepravedė instruktažo dėl darbų aukštyje. A. L., neturėdamas informacijos apie asmeninį direktoriaus pavedimą K. dėl darbų aukštyje, nepažeidė jokio norminio akto, reglamentuojančio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Nors A. K. nurodė, kad ant stogo (aukščio nuo žemės paviršiaus nenurodė) su tėvu dirbo ne pirmą kartą ir jiems šalmai ir apsauginės virvės nebuvo išduodami visais atvejais, ši aplinkybė neturi reikšmės, nes byla nagrinėjama pateikto kaltinimo ribose.

Nelaimingo atsitikimo 2018-12-04 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys buvo (2 t., b. l 41) - tinkamai neidentifikavęs darbų atliekamų aukštyje keliamos profesinės rizikos, darbdavys organizavo dažymo patalpos, kurios aukštis 5,15 m, perdangos apšiltinimo darbus. Prieš darbų pradžią nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės - aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio. Neįrengus aptvarų, darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis - saugos diržais, numatant jų tvirtinimo būdus, neišduoti apsauginiai šalmai. Pažeista Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 21 punktas (Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus - su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones) ir 18 punktas (Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus) ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 4 priedo 37.2 punktas (Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai); - darbuotojai prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, nebuvo tinkamai instruktuoti ir apmokyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tiriant mirtiną nelaimingą atsitikimą, nustatyta, kad darbuotojai, prieš pradedant darbus aukštyje, nebuvo instruktuoti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus. Pažeistas UAB „G." direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarkos", patvirtintos 2010-10-29, 7 punktas (Papildomi ir specialūs darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais nustatomi atskiru direktoriaus įsakymu); -Darbuotojai neapmokyti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus (darbus aukštyje). Įmonėje nėra parengtos darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarkos. Pažeista Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 12 punktas (Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis. Kai šiuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtą ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą profesinio mokymo programą. Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo manymu, pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – A. ir A. K. nebuvo apmokyti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus (darbai aukštyje virš 5 m), nebuvo apmokyti pasidaryti atitvarus ir jų nepasidarė. Kadangi pavedimo atlikti tokius mokymus A. L. negavo, apie asmeninį G. M. pavedimą K. neturėjo informacijos, todėl tarp A. L. veiksmų vykdant darbų saugos inžinieriaus pareigas (būnant atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą) ir nelaimingo atsitikimo nėra priežastinio ryšio.

Pastebėtina, jog aplinkybės prieš nelaimingą atsitikimą susiklostė taip, jog išvakarėse – 2018-11-14- A. K. buvo periodiškai instruktuotas pagal visas UAB „G.“ patvirtintas instrukcijas dėl saugaus darbo (2 t., b. l. 77-79). Dėl darbų aukštyje A. K. nebuvo instruktuotas, tačiau A. L. kaltės dėl to nėra, nes nei pavedimo iš direktoriaus G. M. dėl papildomo instruktažo pravedimo, nei informacijos apie atliekamus darbus aukštyje A. L. neturėjo.

A. L. išteisinamas pagal BK 176 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmės G. M..

G. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis G. M. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą, dėl ko buvo sukeltos negrįžtamos sunkios pasekmės- žuvo UAB „G.“ darbuotojas A. K.. G. M. yra dirbantis UAB „G.“ direktoriumi (3 t., b. l. 62), neteistas (3 t., b. l. 69), iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka (daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, 3 t., b. l. 63-68).

BK 55 str. nurodo, kad -asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 176 str. 1 d. sankcijoje nurodytos tokios bausmės – bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

G. M. skiriama bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį. G. M. stengėsi, kad A. ir A. K. dirbtų saugiai (liepė dirbti saugiai ir lėtai), tačiau toks darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas nėra pakankamas. Pažymėtina, kad nors ir nebuvo A. ir A. K. apmokyti įsirengti aptvarus darbui aukštyje, jie turėjo galimybę iš darbdavio gauti šalmus, o pagal šaltkalvio pareiginius nuostatus šalmus privalėjo naudoti. Atsižvelgiama, kad stogas, nuo kurio nukrito A. K., buvo plokščias, todėl didelę reikšmę nelaimingo atsitikimo įvykimui turėjo aplinkybių sutapimas (užkliuvimas koja už „bruselio“) ir didelis nukentėjusiojo A. K. neatsargumas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turėtų būti skiriama bauda, skirtą bausmę individualizavus pagal bylos aplinkybes, G. M. skiriamos bausmės dydis nustatomas artimesnis minimaliam (BK 61 str.). Bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti nustačius savanorišką 4 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusieji šioje byloje civiliniai ieškovai J. D. (žuvusiojo duktė), V. K. (žuvusiojo duktė), A. K. (žuvusiojo sūnus), R. K. (žuvusiojo sūnus), R. K. (žuvusiojo buvusi sutuoktinė) pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 40-83), bylos eigoje ieškinį tikslino (4 t., b. l. 76-97; 5 t., 5 t., b. l. 62-64) ir galutiniu reikalavimu prašė:

1) J. D. iš civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 4460,00 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos atlyginimą;

2) V. K. iš civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 1220,43 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos atlyginimą;

3) A. K. iš civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 40000,00 € neturtinės žalos atlyginimą;

4) R. K. iš civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 15000,00 € neturtinės žalos atlyginimą;

5) R. K. iš civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 3279,15 € turtinės ir 5000,00 € neturtinės žalos atlyginimą;

Visus nukentėjusiuosius atstovavo advokatas A. J., nukentėjusieji baigiant procesą (nukentėjusiųjų vardu atstovas advokatas A. J.) prašė priteisti J. D. naudai 4849,87 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. D. ieškinyje nurodė, kad ieškinio turtinę reikalavimo dalį – 4460 € - sudaro: tėčio A. K. laidojimo išlaidos – 2090 € (1 t., b. l. 48, 49); būsimos išlaidos A. K. kapavietės priežiūrai – 2000 €; A. K. kapavietės sutvarkymo išlaidos – 3370 € (5 t., b. l. 64). Ieškovė nurodo patyrusi (patirsianti) 7460 € žalą, kadangi UAB „G.“ 3000 € sumokėjo vienkartinę išmoką laidotuvių išlaidoms kompensuoti (1 t., b. l. 75), mažina reikalavimą ir iš UAB „G.“ prašo priteisti 4460 € turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos ieškinyje J. D. nurodė, kad ji patyrė gilius išgyvenimus, po tėčio žūties teko guosti kitus šeimos narius ir dalintis jų patiriamu stresu bei išgyvenimais. Jai teko kuruoti laidotuvių procesą, šį procesą skaudžiai išgyveno, nes tėtis svečiavosi pas ją prieš pat mirtį-2018-11-10. Po laidotuvių jai pablogėjo sveikata, 2018-12-27 ji kreipėsi dėl sveikatos būklės nustatymo, sveikatai negerėjant 2019 m. pradžioje pradėjo lankyti jogos kursus.

Posėdžio metu J. D. paaiškino, kad nuo tėvų atsiskyrė kai pradėjo mokytis universitete 2001 metais, tačiau išliko artimi ir vieną kartą per mėnesį pasimatydavo, taip pat susitikdavo per Kalėdas, Velykas, keisdavosi dovanomis. Palaiko reikalavimą priteisti 15000 € neturtinę žalą, tačiau nežino kaip tą skausmą būtų galima įvertinti. Po tėčio mirties paveldėjo turtą viena, kartu paveldėjo ir tėčio šunį. Mamos nedidelė pensija, todėl visi vaikai mamą paremdavo finansiškai. Po santuokos nutraukimo tėtis mamai neatleido, bet turėjo viltį, kad sugrįš. Dėl prašomų priteisti būsimų kapavietės išlaidų – 2000 € - nurodė, kad tos išlaidos bus už gėles, už kapavietės priežiūrą, nes pasamdys prižiūrintį asmenį. Gali būti, kad jos turtinis reikalavimas nesumažintas valstybės išmokėtų laidojimo pašalpų dydžiu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. ieškinyje nurodė, kad ieškinio turtinę reikalavimo dalį – 1220,43 € - sudaro: lėktuvo bilietai grįžimui į laidotuves Lietuvoje ir atgal į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė) 367,45 € (1 t., b. l. 65-68); automobilio nuoma Lietuvoje – 201,47 € (1 t., b. l. 69); negautas atlygis iš darbdavio dėl dienų, skirtų laidotuvėms, už 3 dienas-387,42 € (1 t., b. l. 70-73; 4 t., b. l. 84); lėktuvo bilietai 2019-02-14 grįžimui į apklausą Panevėžio AVPK ir atgal į (duomenys neskelbtini)-88,09 € (4 t., b. l. 85); negautas atlygis iš darbdavio dėl dienos, sugaištos 2019-02-14 vykstant į apklausą, už 1 dieną-129,14 € (4 t., b. l. 84); automobilio nuoma Lietuvoje 2019-02-14 – 46,86 € (4 t., b. l. 86).

Dėl neturtinės žalos ieškinyje V. K. nurodė, kad ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje Britanijoje, po laidotuvių privalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) ir netekties skausmą kęsti svetimoje šalyje. Netekusi tėvo, patyrė gilius išgyvenimus, buvo sutrikęs miegas, virškinimas, padarinius sveikatai jaučia iki šiol.

Posėdžio metu V. K. atstovas advokatas A. J. palaikė ieškinį ir paaiškino, kad V. K. yra jauniausia šeimos narė ir būnant užsienyje neteko tėčio, gedėti teko be artimųjų paramos. Mano, kad V. K. reikalavimas priteisti 15000 € neturtinę žalą atitinka bylos aplinkybes ir teismų praktiką.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. ieškinyje prašė priteisti 40000 € neturtinę žalą ir nurodė, kad jo ir tėčio A. K. buvo daugiau nei giminystės ryšys, tai ir artima draugystė. A. K. su tėčiu dirbo komandoje pastaruosius penkerius metus ir 2018-11-15 matė nelaimingą atsitikimą – dar kalbino tėtį, kvietė greitąją med. pagalbą. Nelaimės matymas stipriai sukrėtė A. K. ir darbas tapo nepakeliama emocine našta, todėl 2018-11-16 išėjo iš darbo UAB „G.“. Dėl patirto streso A. K. buvo skirti vaistai nuo depresinių sutrikimų, gydymas ir šiuo metu tęsiamas.

Posėdžio metu A. K. paaiškino, kad nelaimės dieną tėčiui koja už 10 cm aukščio bortelio užkliuvo ir jis tespėjo krisdamas tik sušukti – ai, ai. Kai nulipo į apačią tėtis gulėjo kraujo klane be gyvybės ženklų. Buvo šoko būsenoje, bandė žiūrėti pulsą, tačiau atvykę medikai pareiškė užuojautą. Nurodo patyręs 40000 € neturtinę žalą, kartu pripažino, kad dėl neatsargaus darbo yra dalis ir jo su tėčiu kaltės. Nors tėtis gyveno vienas, didžiąsias šventes visi praleisdavo kartu. Psichinių sveikatos problemų turėjo ir iki tėčio žūties, jam buvo diagnozuotas nemigos sindromas (depresija). Mėnesį gulėjo Panevėžio ligoninėje, vėliau gydėsi ambulatoriškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. ieškinyje prašė priteisti 15000 € neturtinę žalą ir nurodė, kad su tėčiu A. palaikė artimą santykį, lankydavosi kiekvieną šeštadienį ir darbo dienomis po darbo – tėčio gyvenamoji vieta jam buvo pakeliui iš darbo į gyvenamąją vietą. Dėl tėčio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia nerimą ir neigiamus nervinės įtampos padarinius sveikatai.

Posėdžio metu R. K. paaiškino, kad apie nelaimę sužinojo būdamas darbe, jam paskambino brolis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tėčio labai trūksta, nes su juo susitikdavo kiekvieną šeštadienį, taip pat šeima susitikdavo per šventes, savaitgaliais. Jis yra nevedęs, gyvena su motina, netekties skausmą mažino bendraudamas su šeimos nariais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. ieškinyje nurodė, kad ieškinio turtinę reikalavimo dalį – 3279,15 € - sudaro: išlaidos išlaikyti šunį, kuriuo rūpinosi A. K.. Išlaidos per metus šuniui išlaikyti sudaro 655,83 €, kadangi šuo apytiksliai gyvens 5 metus, viso išlaidos sudarys 3279,15 € (1 t., b. l. 77-83; 4 t., b. l. 87-97). Santuokoje su A. K. išgyveno 32 metus, santuoka nutraukta 2007-08-21, tačiau palaikė šiltus santykius ir šeimos šventes švęsdavo kartu. Jai A. K. padėdavo prie ūkio darbų, teikdavo materialinę paramą, patirtą neturinę žalą vertina 5000 € ir tai yra protingo dydžio kompensacija.

Posėdžio metu R. K. paaiškino, kad santuokoje su A. K. išgyveno 36 metus, santuoką nutraukė 2007 metais, po santuokos nutraukimo dar 4 metus gyveno kartu. Iš darbo A. grįždavo pavargęs, apsibardavo, todėl nutarė gyventi atskirai. A. K. ir toliau pas ją atvažiuodavo, padėdavo ūkyje. Nutraukiant santuoką duktė buvo nepilnametė, tačiau išlaikymą A. K. teikė gera valia. Ji išėjo gyventi ne pas kitą vyrą, o pas sūnų. A. K. buvo nusipirkęs namą (duomenys neskelbtini), tai jai tą namą perrašė, o ji su sūnumi R. tame name ir gyveno. A. K. atvažiuodavo ne tik per šventes, bet ir savaitgaliais. Santuoką nutraukė, nes ji susirgo depresija ir kildavo barniai, todėl nusprendė išeiti. Jai A. K. kas mėnesį duodavo po 100 Lt grynais, po to po 100 €, nes jos pensija nedidelė, didesnės nesukaupė, nes nėjo į darbą ir visą dėmesį skyrė vaikų auginimui. Visą turtą nutraukiant santuoką buvo pasidalinę po ½ dalį. A. K. turtą paveldėjo J. D., tačiau šunį, kuris buvo mirusiojo nuosavybė, iš karto prižiūrėti ir auginti pasiėmė ji. Šuns išlaikymo išlaidas prašo priteisti, nes negali šuns užmigdyti, išlaikymas kainuoja po 50 € per mėnesį.

Civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovas A. A. posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiesiems sutinka atlyginti neturtinę žalą, kuri nurodyta įmonės rašytiniame paaiškinime, turtinės žalos atlyginti nesutinka. Nors UAB „G.“ turtas virš 3 milijonų eurų, yra dideli įsipareigojimai kreditoriams.

Civilinis atsakovas atsikirtime dėl pareikšto ieškinio nurodė (4 t., b. l. 101-104), kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į CK 6.250 ir 6.282 straipsnių nuostatas, taip pat atsižvelgti į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl tokios žalos įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Apskaičiuojant neturtinę žalą privaloma atsižvelgti ne tik į įstatyme nurodytus reikalavimus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Civilinis atsakovas sutiko visiems civiliniams ieškovams atlyginti po 2000 € neturtinės žalos (viso 10000 €), nesutiko J. D. atlyginti turtinės žalos, nes bendrovė jau išmokėjo 3000 € laidotuvių išlaidoms kompensuoti, taip pat nesutiko atlyginti turtinės žalos V. K. ir R. K..

Iš pridėtų civilinio atsakovo dokumentų matyti (4 t., b. l. 105-174), kad UAB „G.“ dirba 118 darbuotojų, nors įmonė dirba pelningai ir turi turto daugiau nei už 3,6 milijono eurų, taip pat įmonė turi daug įsipareigojimų kreditoriams – bankams, akcininkui ir pagal lizingo sutartis.

Teismas pasisako dėl visų ieškovų reikalavimų.

Visi nukentėjusieji pateikė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, trys nukentėjusieji- J. D., R. K. ir V. K. – taip pat ir dėl turtinės žalos atlyginimo. Paprastai turtinis reikalavimas turi būti pagrįstas pridėtais rašytiniais įrodymais, neturtinė žala – tai moralinė žala, pergyvenimai, patirti dėl nusikalstamos veikos.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į nusikaltimo pobūdį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kiekvienas nukentėjusysis panašaus pobūdžio bylose, kai žūva artimas asmuo, neturtinę žalą vertina atskirai ir skirtingomis sumomis, taip pat ir neturtinė žala dėl įvairių nusikalstamų veikų teismų praktikoje vertinama skirtingai. Kiekvienas nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, iš esmės laisvai ir savarankiškai gali nustatyti neturtinės žalos dydį pateikdamas ieškinį teismui, ir teismas pateiktą reikalavimą vertina bei nagrinėja. Didesnėmis sumomis neturtinė žala vertinama, jei ta žala padaryta tyčiniais veiksmais asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Dažniausiai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt.

J. D. reikalavimas priteisti 4460,00 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Iš civilinio atsakovo J. D. priteisiamos A. K. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, tas išlaidas sumažinant civilinio atsakovo išmokėta suma (3000 €, jau ieškinyje reikalavimas sumažintas nurodyta suma) bei valstybės išmokėtomis sumomis- 614,68 € (5 t., b. l. 4, 5). Laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos pagrįstos pridėtais dokumantais. Nepriteisiamos iš civilinio atsakovo J. D. būsimos A. K. kapavietės priežiūros 2000 € dydžio išlaidos, nes tų išlaidų J. D. nepatyrė, tos išlaidos hipotetinės, daugiau spėjamojo pobūdžio. Tokių išlaidų J. D. gali iš viso nepatirti, arba patirti ateityje minimalias, nes A. K. kapas pilnai sutvarkytas – pastatytas paminklas, įrengta tvorelė ir uždėta plokštė. Neaišku, dėl ko konkrečiai susidarys tos būsimos išlaidos – kaip nurodė ieškovė, už gėles bei samdys asmenį kapui prižiūrėti. Tačiau gėlių padėjimo dažnumas ant kapo ir švaros palaikymas kapavietės vietoje nėra reglamentuoti, tai tiesiog giminaičių susitarimo reikalas, todėl neaišku, kodėl ieškovė tas išlaidas vertina 2000 €, o ne 4000 € ar 1000 €. Be to, iš ieškinio negalima daryti išvados, kad visi bendraieškiai J. D. vienai būtų pavedę prisiimti būsimas kapavietės priežiūros išlaidas. Vertinant reikalavimus priteisti būsimą turtinę žalą atsižvelgiama į išlaidų būtinumą, loginį pagrįstumą, realumą. A. K. palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Nors A. K. sūnūs ir buvusi sutuoktinė gyvena Kupiškio rajone, reikalavimą dėl būsimų kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo pateikė ir įsipareigojimą prižiūrėti kapavietę prisiėmė J. D., gyvenanti Jonavoje, tai yra tolokai nuo Kupiškio rajono. Atmetant reikalavimą dėl būsimų kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo J. D. informuojama, kad patyrus realias kapavietės priežiūros išlaidas ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl tų išlaidų priteisimo.

J. D. iš civilinio atsakovo priteisiamas 1845,32 € turtinės žalos atlyginimas (4460-2000-614,68 = 1845,32).

J. D. reikalavimas priteisti 15000 € neturtinę žalą tenkinamas iš dalies. Vertinant visų ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo atsižvelgiama, kad nusikaltimas yra neatsargus, taip pat atsižvelgiama į paties nukentėjusiojo A. K. didelį neatsargumą. Neatsargumą pripažino ir nukentėjusysis A. K., nurodęs, kad jei būtų reikalavę apsaugos priemonių, tai jas ir būtų gavę. Tačiau nukentėjusiojo neatsargumas neatleidžia civilinio atsakovo nuo žalos atlyginimo, į neatsargumą atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Visų ieškovų reikalavimas yra dėl neturtinės žalos priteisimo yra 90000 € dydžio, teismui privaloma atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose.

Iš pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 52, 53; 5 t., b. l. 34-48) matyti, kad A. K. vaikai su juo bendraudavo, kartu būdavo ir sutuoktinė R. K., su kuria santuoka nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-08-21 sprendimu (3 t., b. l. 145). Galima daryti išvadą – nors A. K. gyveno vienas, jis nebuvo vienišas. Mirus tėčiui vaikai patyrė neturtinę žalą, tačiau kaip minėta, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes tiksliai neįmanoma įvertinti asmens patirto dvasinio skausmo ir pergyvenimų.

Pripažinus, kad nukentėjusioji J. D. patyrė neturtinę žalą, teismas konstatuoja, jog ši neturtinė žala negali būti įvertinta ieškinyje nurodytu dydžiu – 15000 eurų. Reikalavimas atlyginti 15000 € neturtinės žalos dėl neatsargaus nusikaltimo, kai pats nukentėjusysis elgėsi neatsargiai, yra per didelis ir pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Iš ieškinio ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad J. D. labiausiai teko rūpintis tėčio laidotuvėmis, po to kapavietės sutvarkymu. Iš pridėtų J. D. sveikatos būklę apibūdinančių dokumentų (1 t., b. l. 56-61) matyti, kad nukentėjusiajai 2019-01-05 diagnozuotas ūminis žandinis sinusitas, tačiau duomenų apie tai, kad šis ir kiti nukentėjusiosios negalavimai būtų susiję su tėčio žūtimi, nepateikta.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą bei į priteisiamą turtinę žalą, sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 15000 € iki 5000 €. Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamą elgesį.

V. K. reikalavimas priteisti 1220,43 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Iš civilinio atsakovo V. K. priteisiamos jos turėtos išlaidos, susijusios su atvykimu į tėčio laidotuves iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal, automobilio nuomos išlaidos bei negauto uždarbio suma už tris dienas, kurias nedirbo dėl laidotuvių – šios išlaidos pagrįstos pridėtais dokumentais (1 t., b. l. 65-68, 69, 70-73; 4 t., b. l. 84). V. K. iš civilinio atsakovo priteisiama 956,34 € dydžio turtinė žala.

Atmetamas V. K. prašymas priteisti išlaidas, susijusias su jos atvykimu į apklausą 2019-02-14 ikiteisminio tyrimo institucijoje. BPK 103 str. nurodyta, kas laikoma proceso išlaidomis (be kitų išlaidų, tokiomis išlaidomis laikomos ir nukentėjusiojo iškvietimo į procesinį veiksmą išlaidos). BPK 104 str. nurodo, kad proceso išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Tokiu būdu V. K. dėl išlaidų kompensavimo turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, nes jos prašymu buvo kviečiama į apklausą.

V. K. reikalavimas priteisti 15000 € neturtinę žalą tenkinamas iš dalies. Teismas nebekartoja aukščiau išdėstytų argumentų ir aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas laiko, kad V. K., nors ir yra jauniausia šeimos narė, pastaruoju laikmečiu turėjo silpniausią realų ryšį su tėčiu, nes yra išvykusi dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę. Suprantama, kad iš esmės vaikų moralinis skausmas ir netekties jausmo pergyvenimas netekus tėčio yra vienodas ir neturėtų būti lyginamas ar vertinamas skirtingai. Tačiau neturtinės žalos kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio ir teismas įpareigotas, ypač esant ne vienam civiliniam ieškovui, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo vertybėms patirtą žalą, tai yra įvertinti kiekvieno asmens patirtą neturtinę žalą pinigais.

R. K. teismo posėdyje nurodė, kad jos duktė V. K. J. Karalystėje gyvena apie dvejus metus, ten gyvena su sužadėtiniu, todėl tiek ją, tiek tėtį lankydavo retai. Teismas daro išvadą, kad V. K. akivaizdūs susitikimai pastaruoju laikotarpiu su tėčiu vykdavo retokai, daugiau buvo bendraujama elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismo manymu, neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad V. K. gyvena užsienyje, nes kiekvienas asmuo savanoriškai renkasi gyvenamąją vietą ir pasirinkus gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, natūraliai akivaizdžių susitikimų su šeimos nariais sumažėja.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą bei į priteisiamą turtinę žalą, sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 15000 € iki 3000 €.

A. K. reikalavimas priteisti 40000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir dėmesį skiria asmens, prašančio neturtinės žalos, bei žuvusiojo ryšiui. Teismo manymu, A. K. ir A. K. siejo glaudus ne tik giminystės (sūnus ir tėvas) ryšys, bet ir darbinis ryšys, ir tas ryšys buvo glaudžiausias iš visų šeimos narių. Kaip nurodė nukentėjusysis A. K., tėtis A. K. UAB „G.“ pradirbo 13 metų, jis pats dirbo trečią kartą ir pastaruosius penkerius metus. A. ir A. K. buvo šaltkalviai, dirbo kartu ir praktiškai kiekvieną darbo dieną matydavosi. „Mes pastoviai buvom visur kartu“ – taip apibūdino savo ir tėčio darbinius santykius A. K.. Ir kitus nestandartinius darbus, kuriuos pavesdavo įmonės vadovas, K. atlikdavo kartu. Ypač skausminga aplinkybė A. K. buvo tai, kad jis matė tėvo kritimą ir mirtį. Kaip nurodė A. K., jis dar bandė sugriebti krentantį tėtį, tačiau nepavyko, laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos, tikrino pulsą ir matė didėjančią kraujo dėmę prie tėčio kūno, sulaukė atvykusių medicinos darbuotojų konstatavimo, kad tėtis mirė. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų matyti, kad A. K. su tėčiu bendraudavo ir per šventes.

Tačiau prašymas priteisti iš civilinio atsakovo 40000,00 € neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelis, panašaus dydžio reikalavimai teikiami sunkių ir labai sunkių tyčinių nusikaltimų (nužudymų ir pan.) bylose. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neatsargi ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Nors A. ir A. K. nebuvo tinkamai instruktuoti ir apmokyti atlikti darbus aukštyje, bent šalmus tai tikrai dirbdami galėjo naudoti. A. K. posėdžio metu nurodė, kodėl dirbant susilpnėjo budrumas ir savisauga- „nekilo mintis panaudoti paprasčiausią virvę tą kartą, kai dirbom, kadangi stogas buvo plokščias, o jie esą dirbę ir pavojingesnėms sąlygom. Jie nejautė tokios baimės, nes tas stogas buvo kaip grindys, vaikštai ir viskas. Jis nebuvo nei slidus, nei ką, viskas tvarkoj buvo. Tai buvo ne šlaitinis stogas, todėl tokios baimės nebuvo, gal todėl taip ir įvyko viskas“ (5 t., b. l. 20).

Teismas išreikalavo medicininius dokumentus apie A. K. sveikatą (5 t., b. l. 29, 30, 31), nes nukentėjusysis nurodė, kad po tėčio mirties jis vėl susirgo depresija. Išanalizavęs išrašą iš asmens sveikatos istorijos, teismas nesieja ligos paūmėjimų konkrečiai su tėčio A. K. mirtimi, tačiau nervinis sukrėtimas netekus tėčio galėjo turėti įtakos psichinės sveikatos pablogėjimui. A. K. pirmasis psichinės sveikatos sutrikimas diagnozuotas 2016-05-31- nustatyti miego sutrikimai. 2017-06-01 diagnozuota samatoforminė autonominė disfunkcija, kuri gydoma antidepresantais ir trankviliantais. 2017-07-10 A. K. diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos sindromas ir galima manyti, kad tai ligos pikas, nes nukreiptas stacionariniam gydymui. Po to 2018-04-12, 2018-06-06, 2018-08-21 A. K. diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos sindromas, 2018-12-18 vėl diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos sindromas. Daroma išvada, kad A. K. apie dvejus metus iki tėčio mirties (2018-11-15) sirgo depresija, paminėta liga tęsėsi ir po tėčio mirties, tačiau nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad A. K., jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, būtų pasveikęs.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 40000 € iki 8000 €.

R. K. reikalavimas priteisti 15000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir dėmesį skiria asmens, prašančio neturtinės žalos, ir žuvusiojo ryšiui. Teismo manymu, R. K. ir tėtį siejo gana šiltas glaudus ryšys. Abu gyveno Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaimas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo yra nedideliu atstumu (~ 15 km atstumas), teismas neturi pagrindo netikėti R. teiginiais, kad su tėčiu susitikdavo šeštadieniais, švęsdavo šventes, tai patvirtina nukentėjusiųjų pateiktos nuotraukos. Tačiau reikalavimas priteisti 15000,00 € yra per didelis ir tokia suma neturtinė žala negali būti vertinama. Tenkinant tokį reikalavimą būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 15000 € iki 4000 €.

R. K. reikalavimas priteisti 3279,15 € turtinės ir 5000,00 € neturtinės žalos netenkinamas.

R. K. yra buvusi A. K. sutuoktinė, santuoka nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-08-21 sprendimu (3 t., b. l. 145-147). R. K. po santuokos nutraukimo nebuvo A. K. išlaikoma ir buvę sutuoktiniai kartu negyveno. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad tarp R. K. ir A. K. buvo sudaryta bažnytinė santuoka (5 t., b. l. 11), ši santuoka nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, todėl ji nesukelia teisinių pasekmių (CK 3.24 str.).

R. K. ieškinio turtinis reikalavimas susijęs su A. K. turėto šuns išlaikymu (1 t., b. l. 77-83). R. K. nurodė, kad visą turtą po A. K. mirties paveldėjo duktė J. D., tačiau ji pasiėmė prižiūrėti šunį. Teismo manymu, A. K. šunį, kaip ir visą turtą, paveldėjo J. D., nes neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su išlyga. Tai, kad šunį išlaikyti apsiėmė R. K., nesuteikia jai teisės reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo. R. K. neturėjo ir neturi pareigos išlaikyti šunį, palikimo priėmimas yra universalus mirusio asmens teisių perėmimas, tai yra perėmęs visą turtą įpėdinis atsako ir už palikėjo skolas bei prisiima pareigą rūpintis paveldėtu turtu. Be to, įpėdiniui tenka ir paveldėto turto išlaikymo išlaidos. Po palikėjo mirties gali likti ir daugiau turto, kuriam išlaikyti reikalingos išlaidos, todėl įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimą. Tačiau priėmus palikimą negalima reikalauti paveldėto turto išlaikymo išlaidų iš asmens, dėl kurio kaltės mirė palikėjas. Nagrinėjamu atveju šunį paveldėjusi J. D. jį išlaikyti perdavė R. K., tačiau neskyrė lėšų išlaikymui. Advokatas A. J. baigiamosiose kalbose nurodė, kad jei nebus R. K. priteistos šuns išlaikymo išlaidos, tas išlaidas prašo priteisti J. D.. Teismo manymu, baigiamųjų kalbų metu toks ieškinio dalyko keitimas negalimas, tai nėra ieškinio tikslinimas, ką nukentėjusiųjų atstovas bylos nagrinėjimo metu darė ne vieną kartą. Teismas R. K. ieškinio turtinės dalies reikalavimą atmeta remdamasis aplinkybe, jog R. K. nepaveldėjo jokio A. K. turto, tame tarpe ir šuns, tačiau, kaip minėta, toks reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, jei jis ir būtų pateiktas teisėto įpėdinio.

R. K. reikalavimas priteisti 5000 € neturtinę žalą netenkinamas.

Teismo manymu, buvusi sutuoktinė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes ji nebuvo A. K. išlaikoma ir neturėjo teisės į išlaikymą buvusio sutuoktinio mirties dieną, po santuokos nutraukimo nebuvo tarp buvusių sutuoktinių artimų santykių, kuriems esant R. K. galėtų pretenduoti į neturtinę žalą. Teismas kritiškai vertina R. K. parodymus, jog po santuokos nutraukimo ketverius metus su A. K. gyveno kartu, ir kiekvieną mėnesį grynais A. K. jai duodavo po 100 litų, vėliau po 100 eurų. J. D. teismo posėdyje nurodė, kad visi vaikai kolektyviai išlaiko mamą, nes maža jos pensija, kadangi auginant vaikus nebuvo sukauptas pakankamas darbo stažas. Taip pat J. D. nurodė, kad tėtis niekada neatleido mamai, kad ji išėjo. Nors R. K. nurodė, kad iki 2011 m. gyveno kartu su A. K., J. D. patvirtino, kad jos tėvai nuo 2008 metų gyveno atskirai ir tėtis du kartus bandė turėti santykių su kitomis moterimis (5 t., b. l. 23). Aplinkybę, kad tarp R. K. ir A. K. santykiai buvo atšalę, patvirtina jų abiejų pasirašytas pareiškimas, pateiktas teismui norint nutraukti santuoką (3 t., b. l. 146). 2007-07-12 rašytame pareiškime teismui R. K. ir A. K. nurodė – „Pagrindinė šeimos iširimo priežastis mūsų gyvenimas skyrium. Jau daugiau kaipo 2 metai gyvename atskirai. Nutrūko mūsų tarpusavio santykiai, jie mūsų neberiša, atšalo meilės ryšiai. ......Kiekvienas gyvename atskirus gyvenimus....“. Teismas pripažįsta, kad A. K. ir R. K. susitikdavo šeimos šventėse pas vaikus (tą patvirtina pateiktos nuotraukos), tačiau apsilankymai pas vaikus nepatvirtina sutuoktinių šiltų santykių ir nuolatinio bendravimo, o patvirtina tik tai, kad tėvai lankydavo vaikus ir su jais turėjo gana gerus santykius. Juk nėra pateikta nuotraukų, kuriose R. K. ir A. K. būtų nufotografuoti dviese, ar būdami pas vaikus ar kitur. Pastebėtina, kad nuo santuokos nutraukimo iki A. K. žūties praėjo virš 11 metų, ir bažnytinės santuokos galiojimas neturi lemiamos reikšmės. R. K. ieškinyje nurodė, kad A. K. periodiškai lankydavosi jos gyvenamojoje vietoje ir padėdavo prie ūkio darbų, tačiau R. K., pas kurį gyveno R. K., nenurodė, kad tėvas padėdavo atlikti ūkio darbus. R. K. nurodė palaikęs su tėvu draugiškus santykius ir dažnai užvažiuodavo, nes A. K. gyvenamoji vieta buvo R. pakeliui grįžtant iš darbo į savo gyvenamąją vietą.

BPK 28 str. nurodo, kad nukentėjusysis yra nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis. R. K. neatitinka A. K. šeimos nario ar artimo giminaičio statuso, nes santuokos nutraukimas keičia sutuoktinių teisinę ir faktinę padėtį iš esmės, tačiau pats statusas nėra kliūtis reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nes pagrindas neturtinei žalai reikalauti yra nukentėjusiojo artimas ryšys su mirusiuoju. Nagrinėjamu atveju R. K. neįrodė jos ir buvusio sutuoktinio bendro gyvenimo po santuokos nutraukimo ar artimų, pasitikėjimu grįstų santykių, santuoka nutraukta prieš daugiau kaip 11 metų iki nelaimingo atsitikimo, buvusių sutuoktinių bendri susitikimai lankant vaikus nesuteikia pagrindo teigti, kad R. K. turėjo šiltus santykius su A. K.. Teismas pripažįsta, kad R. K. dėl žinios apie bendrų vaikų tėvo mirtį nelaimingo atsitikimo metu patyrė emocinį sukrėtimą, tačiau dvasinis ryšys tarp R. K. ir A. K. nagrinėjamos bylos kontekste buvo pernelyg tolimas. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad R. K. nepatyrė neturtinės žalos.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiuosius J. D., V. K., A. K., R. K. ir R. K. atstovavo atstovas advokatas A. J. (1 t., b. l. 87). Advokatas A. J. dalyvavo penkiuose posėdžiuose – 2019-05-14, 2019-06-03, 2019-06-21, 2019-09-03, 2019-10-01, už teikiamas teisines paslaugas mokėjo nukentėjusioji J. D.. Iš viso už teikiamas paslaugas J. D. sumokėjo 4849,87 €.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. J. D. sumokėtas lėšas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo G. M. jas faktiškai sumokėjusiai nukentėjusiajai. Tačiau teismas priteisiamas išlaidas sumažina 1/5 dalimi, nes R. K. ieškinys pilnai atmestas. 1/5 dalis proceso išlaidų sudaro 969,97 €, tokia dalimi sumažinamos iš G. M. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Iš viso J. D. iš kaltinamojo G. M. priteisiamos 3879,90 € išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL dydžio, t. y. 3750,00 € (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Išaiškinti G. M., jog baudą jis privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą rekomenduojama pateikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų tarnautojui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal BK 176 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. D. civilinį ieškinį dėl 15000,00 € neturtinės ir 4460,00 € turtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1845,32 € turtinei žalai atlyginti ir 5000 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje J. D. ieškinį atmesti.

V. K. civilinį ieškinį dėl 15000,00 € neturtinės ir 1220,43 € turtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 956,34 € turtinei žalai atlyginti ir 3000 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje V. K. ieškinį atmesti.

A. K. civilinį ieškinį dėl 40000,00 € neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 8000 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. K. ieškinį atmesti.

R. K. civilinį ieškinį dėl 15000,00 € neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 4000 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje R. K. ieškinį atmesti.

R. K. civilinį ieškinį dėl 5000,00 € neturtinės ir 3279,15 € turtinės žalos priteisimo iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiosios J. D. naudai 3879,90 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Saulius Vanagas