Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-3646-2025 (ROIK 25287330689).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. (toliau – ir pareiškėjas) valstybės įmonės Registrų centro (toliau –Institucija, VĮ Registrų centras) 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-3646-2025 (ROIK 25287330689) (toliau – nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 625 eurų dydžio bauda.

Nutarime konstatuota, kad M. K., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrija) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje.

Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, M. K. pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos nutarimu paskirtą 625 eurų dydžio baudą sumažinti iki 300 eurų dydžio baudos arba panaikinti Institucijos nutarimu paskirtą piniginę baudą ir taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas faktinių aplinkybių neginčija, paaiškina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. ir 2024 m. faktiškai nevykdė jokios ūkinės-komercinės veiklos: nebuvo gaunama pajamų, nebuvo patiriama išlaidų, nebuvo sudaroma sandorių, nebuvo samdomų darbuotojų. Finansinių ataskaitų nepateikimas laiku įvyko dėl techninio aplaidumo, o ne siekio nuslėpti informaciją ar gauti neteisėtą naudą. Pažeidimas pašalintas savanoriškai ir nedelsiant – 2023 m. ir 2024 m. finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti 2025 m. gruodžio 16 d., t. y. dar iki skundo pateikimo teismui. Asmuo anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidimas yra formalus, tačiau tai savaime nepaneigia pareigos individualizuoti administracinę nuobaudą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir proporcingumo principą. Administracinio nurodymo tvarka buvo svarstoma reikšmingai mažesnė bauda, galutinė bauda padidėjo iki 625 eurų, toks sankcijos dydžio pokytis laikytinas neproporcingu, neatitinkančiu teisingumo ir protingumo principų, ypač atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo realiai veiklos nevykdė, o pats pažeidimas buvo pašalintas.

VĮ Registrų centro įgaliotas atstovas atsiliepimo į M. K. pateiktą skundą atsiliepimo nepateikė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. M. K. e. paštu informavo teismą, kad į posėdį neatvyks. Institucijos atstovas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai. Administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Institucijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1 450 eurų.

Pareiškėjas, skunde teismui neginčija padaręs administracinį nusižengimą ir iš esmės kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, o nuobauda parinkta tinkamai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Bendrija 2023 m. ir 2024 m. jokios veiklos faktiškai nevykdė, tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė, kad Bendrija nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, kad ir Bendrijos vadovas gali nevykdyti Bendrijos vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, šiuo aspektu teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad sustabdžius Bendrijos veiklą ar jai faktiškai jokios veiklos nevykdant, pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta. Taip pat pastebėtina, jog byloje esantis Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad M. K. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas užima nuo 2024 m. sausio 22 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. net ir Bendrijai faktiškai nevykdant veiklos iš užimamų Bendrijos vadovo pareigų nėra pasitraukęs, visą laiką atstovavo ir iki šiol atstovauja Bendrijos interesams. Taigi, pareiškėjas, pradėdamas eiti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas bei toliau jas eidamas, prisiėmė su tuo galinčias kilti rizikas, atsakomybes ir įsipareigojo laikytis įstatymuose numatytų Bendrijos vadovo pareigų.

Teismų praktikoje nurodyta, kad vadovas turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir šios bendrijos vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais bei tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-885/2023).

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis, Bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Skunde M. K. nurodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. ir 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė 2025 m. gruodžio 16 d., t. y. jau po Institucijos priimto nutarimo priėmimo. Teismo vertinimu, pavėluotas finansinių dokumentų pateikimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo atsakomybę švelninanti ar netgi ją šalinanti aplinkybė. Priešingai, M. K., kaip Bendrijos vadovas, turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui Juridinių asmenų registro tvarkytojui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų.

Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimo neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Skunde M. K. savo poziciją dėl, jo įsitikinimu, per griežtos administracinės nuobaudos paskyrimo grindžia ir tuo, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl techninio aplaidumo, o ne siekio nuslėpti informaciją ar gauti neteisėtą naudą. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Aptartos aplinkybės parodo, jog M. K. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, vykdydamas savo kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas metinės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo, tvirtinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui procese, nebuvo pakankamai aktyvus, kad 2024 m. Bendrijos finansinės ataskaitos rinkinys būtų pateiktas Juridinių asmenų registrui, suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, t. y. suprato tai, kad dėl jo neveikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t. y. nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo). Aplinkybė, jog pareiškėjas veikė neatsargiai, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir nesudaro pagrindo traktuoti jo padarytą administracinį nusižengimą, kaip mažesnio pavojingumo bei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Sutiktina, kad neatsargus nusižengimas yra mažiau pavojingas nei tyčinis, tačiau tai nereiškia, kad nusižengimas yra mažareikšmis, savaime tai nelemia švelnesnės, nei įstatyme numatytos, administracinės nuobaudos taikymo. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti įstatymuose nurodytus veiksmus, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais, todėl teismas iš esmės neturi pagrindo M. K. padaryto administracinio nusižengimo vertinti kaip mažareikšmio.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 625 eurų baudą - yra pagrindas sumažinti iki administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodytu nurodytos sumos – 300 eurų arba vietoje Institucijos nutarimu skirtos baudos paskirti įspėjimą. Teismas pažymi, kad sumokėti 300 eurų dydžio baudą M. K. turėjo galimybę, kai jam buvo surašytas minėtas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjas per administracinio nusižengimo protokole nustatytą terminą to nepadarius, Institucija teisėtai ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą baudą. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, kurios būtų trukdžiusios Bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti laiku ar įvykdyti administracinį nurodymą. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai individualizavo M. K. skirtą administracinę nuobaudą ir paskyrė artimą minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui. Nors pats M. K. teigė, kad nėra baustas už analogiškų nusižengimų padarymą, teismas pažymi, kad Bendrijos dokumentai už 2024 m. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti tik Institucijai priėmus skundžiamą nutarimą, t. y. 2025 m. gruodžio 16 d., kas šiuo atveju parodo M. K., kaip juridinio asmens vadovo, atsainų požiūrį į užimamas pareigas ir iš to kylančias pareigas. Pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Teismas daro išvadą, kad M. K. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, šioje byloje nenustatyta. VĮ Registrų centro 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-3646-2025 (ROIK 25287330689) yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl M. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

netenkinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo.

Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-3646-2025 (ROIK 25287330689) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.