Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. G., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimu už ATPK 57 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 1250 Lt dydžio bauda palikta galioti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2014-01-24, atlikus K. G. prekybos įmonėje neplaninį patikrinimą, nustatyta, jog K. G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo žemės gelmių išteklių (mineralinio vandens) gavybai iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) , įrengto (duomenys neskelbtini), išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo 3078 kubinius metrus neištirtų ir neaprobuotų žemės gelmių išteklių – mineralinio vandens. K. G., būdamas įmonės savininku, neužtikrino, kad žemės gelmių ištekliai – mineralinis vanduo – būtų išgaunamas turint Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą išteklių gavybai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimą K. G. apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-07-14 nutartimi K. G. skundo netenkino, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos teismui K. G. teigia, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir kitų su mineralinio vandens gręžinio žvalgyba, naudojimu, mineralinio vandens išteklių žvalgyba, gavyba ir naudojimu susijusių teisės aktų, todėl netinkamai K. G. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 57 straipsnį, be to, netinkamai nustatė asmenį, kuris yra atsakingas už šios individualios įmonės veiklą, netinkamai aiškino byloje surinktus rašytinius įrodymus, netinkamai vertino negaliojančius institucijos 2014-01-24 ir 2014-06-02 patikrinimo aktus, kurie nebuvo patvirtinti atskiru kompetentingo institucijos pareigūno sprendimu, nepaisė byloje rungimosi principo, kadangi be teisėto pagrindo atmetė K. G. prašymą pareikalauti iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros rašytinių įrodymų, kurių K. G. prekybos įmonės patikrinimo metu pareigūnė S. P. savavališkai nepridėjo prie 2014-06-02 patikrinimo akto. Šiuose rašytiniuose įrodymuose buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad, K. G. prekybos įmonėje atliekant atitinkamas vandens procedūras, yra naudojamas gėlas vanduo, ir tokie duomenys paneigia institucijos ir konkrečiai inspektorės S. P. spėjimus apie tai, kad K. G. prekybos įmonė ūkinėje komercinėje veikloje naudojo mineralinį vandenį iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio. Taip pat apeliantas pažymi, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. laikotarpiu atliko K. G. prekybos įmonės patikrinimą dėl žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio naudojimo ir tokio patikrinimo metu pareigūnai jokių teisės pažeidimų nenustatė, nors šio patikrinimo metu apie tai, kad mineralinis vanduo buvo išleidžiamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamus centralizuotus Palangos miesto nuotekų tinklus, institucijai buvo žinoma.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįžvelgė šiurkštaus įrodymų teikimo pažeidimo, t. y., kad rašytinius įrodymus tariamo pažeidimo pagrindimui institucija surinko po 2014-02-26 nutarimo priėmimo, o institucijos 2014-01-24 bei 2014-06-02 patikrinimo aktai buvo negaliojantys, nes jie nebuvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka atskiru kompetentingo pareigūno sprendimu, t. y. nebuvo įvertintos K. G. rašytinės pastabos dėl institucijos 2014-01-24 ir 2014-06-02 patikrinimo aktų.

Apeliantas nurodo, kad įmonės reklama apie mineralinio vandens vonias nebūtinai reiškė tai, kad paminėtos procedūros buvo atliekamos naudojant mineralinį vandenį. Paminėtų SPA procedūrų kainos naudojant gėlą vandenį ir naudojant mineralinį vandenį bus skirtingos, kai tik procedūrų metu bus pradėtas naudoti mineralinis vanduo. Tačiau niekur įmonės reklamoje nebuvo paminėta apie tai, kad SPA procedūros atliekamos su mineraliniu vandeniu arba naudojant mineralinį vandenį. Inspektorė ir teismas neįsigilino į tai, kad SPA paslaugos atliekamos mineralinio vandens voniose, t. y. terminas „mineralinio vandens vonios“ tik įvardija įrenginio, kuriame yra atliekama SPA procedūra, galimybes ir pavadinimą. Mineralinio vandens voniose SPA procedūros gali būti atliekamos ir su gėlu vandeniu, tačiau jokia procedūra negali būti atliekama su mineraliniu vandeniu paprastoje vonioje. Patikrinimo metu nebuvo paimti ir ištirti vandens mėginiai, nebuvo patikrinta, ar SPA paslaugoms teikti buvo panaudotas mineralinis vanduo iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio, todėl bet kokie institucijos teiginiai apie SPA procedūras panaudojant mineralinį vandenį yra niekuo nepagrįsti, nes tokie faktai jokiomis priemonėmis nebuvo nustatyti. Institucijai pakako subjektyvaus manymo, kad buvo naudojamas mineralinis vanduo, ir todėl buvo surašyti 2014-01-24, 2014-06-02 patikrinimo aktai, kurie laikytini negaliojančiais, šie aktai negalėjo būti tinkamu įrodymu tam, kad būtų priimtas 2014-02-26 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad inspektorė S. P. ir Palangos miesto apylinkės teismas taip pat nevertino mineralinio vandens gręžinio rangovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ išaiškinimų apie mineralinio vandens gręžinio žvalgybą, žvalgybos metodiką ir mineralinio vandens išleidimą į nuotekas dėl gręžinio žvalgybos duomenų aprobavimo. Dabartiniu metu vyksta tik mineralinio vandens žvalgybos darbai, kurie turi būti užbaigti iki 2014-12-30. Nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, inspektorė pažeidė traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises (ATPK 272 straipsnis), t. y. nesuteikė galimybės pateikti inspektorei rašytinių įrodymų, 2014-02-26 nutarime tik formaliai įrašė, kad „2014-02-26 prašymai (reg. Nr. LV3-87) netenkintini“, o pati rinkti įrodymus atsisakė.

K. G. teigimu, susipažinus su 2014-01-24 patikrinimo aktu Nr. (14)-LT1-1, jo prekybos įmonė pareiškė, kad su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir patikrinimo išvadomis kategoriškai nesutinka dėl netinkamo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo ir su jais susijusių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų aiškinimo ir (ar) taikymo. K. G. prekybos įmonė manė, kad patikrinimas buvo atliktas nekvalifikuotai, netinkamai vertinant faktines patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kurios iš esmės buvo paremtos mineralinio vandens išleidimo į miesto centralizuotus buitinių nuotekų tinklus faktais. Patikrinimo metu inspektorė S. P. neteisingai nustatė, kad mineralinio vandens gręžinio savininkas, neturėdamas leidimo mineralinio vandens gavybai, iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio mineralinio vandens išteklius išgavo neteisėtai. Tokiu būdu inspektorė S. P. supainiojo iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio naudojamą mineralinį vandenį su eksploatuojamo mineralinio vandens gręžinio išgaunamo mineralinio vandens ištekliais. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad inspektorė nereikalavo žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininko paaiškinimų, nereikalavo Lietuvos geologijos tarnybos paaiškinimų, tačiau rėmėsi rašytine medžiaga, kurią gavo iš trečiųjų asmenų, todėl inspektorė visą patikrinimo rezultatą įvertino pagal mineralinio vandens skaitiklio rodmenų duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktą informaciją apie mineralinio vandens nuotekų aptarnavimo paslaugos apmokestinimą.

Apeliantas pažymi, kad K. G. prekybos įmonė, būdama žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininke, negali ir neturi teisės turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, kadangi nėra pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai, nėra aprobuoti gręžinio tyrimo rezultatai, todėl įmonė jokių teisės aktų ir ATPK 57 straipsnio 1 dalies pažeisti negalėjo, įmonė mineralinio vandens gavybos nevykdė, nes tokiems veiksmams vykdyti neturi ir negali turėti leidimo. K. G. pažymi, kad žemės gelmių tyrimo terminas ginčo mineraliniame gręžinyje yra nustatytas iki 2014-12-30, todėl patikrinimo metu konstatuoti tai, kad yra vykdoma mineralinio vandens išteklių gavyba, inspektorė neturėjo jokio pagrindo, kadangi mineralinis vanduo į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus yra išleidžiamas vykdant mineralinio vandens gręžinio žvalgybos ir (ar) tyrimo darbus, kurių ataskaita bus pateikta Lietuvos geologijos tarnybai užbaigus gręžinio žvalgybą iki 2014-12-30.

Apelianto nuomone, visiškai nepagrįstos 2014-01-24 patikrinimo akto nuorodos, kad įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi šie įstatymo straipsniai reglamentuoja gamtos išteklių naudotojų pareigas saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius. Nurodo, kad K. G. įmonė nėra gamtos išteklių naudotoja, nes žvalgybinis mineralinio vandens gręžinys nėra eksploatuojamas, kadangi dabartiniu metu nėra baigta gręžinio žvalgyba, kurios terminas yra nustatytas iki 2014-12-30. Jeigu inspektorė manė, kad K. G. prekybos įmonė yra gamtos išteklių naudotoja pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, tai tokiu atveju ji nenustatė ir nekonstatavo jokių konkrečių aplinkos užteršimo atvejų ar gamtos išteklių netausojimo, netaupymo ar neracionalaus gamtos išteklių panaudojimo atvejų, kurie suponuotų kokią nors naudotojo teisinę atsakomybę. Visiškai nesuderinamos 2014-01-24 patikrinimo akto išvados, kaltinant K. G. prekybos įmonę mineralinio vandens išteklių išgavimu be leidimo, su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, kadangi įmonė negali būti laikoma oficialia gamtos išteklių naudotoja, nes, inspektorės nuomone, įmonė neturi leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai. 2014-01-24 patikrinimo akte nėra jokio nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo. Taip pat patikrinimo akte įmonė nepagrįstai kaltinama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio l dalies nuostatų pažeidimais, kadangi įmonė gamtos išteklių nenaudojo, nes nėra baigti mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai, kurie bus įvertinti užbaigus gręžinio žvalgybą. Dabartiniu metu įmonė negali turėti gamtos išteklių naudojimo sutarties (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnis), kadangi tokiam leidimui gauti nėra pagrindo –nėra užbaigti gręžinio žvalgybos darbai, todėl įmonė negali būti laikoma gamtos išteklių naudotoja Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies prasme ir jokie kaltinimai neracionaliu išteklių panaudojimu negalimi, kadangi tokie faktai nebuvo nustatyti.

K. G. teigimu, 2014-02-26 nutarime nėra nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies pažeidimų esmė ir kokiais konkrečiais jo veiksmais šių įstatymų teisės normos buvo pažeistos, todėl dėl šių priežasčių kaltinimai nėra konkrečiai ir aiškiai suformuluoti. Nesant konkrečių kaltinimų, neįmanoma suprasti formuluojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir (ar) esmės, todėl yra pažeidžiamos teisės į gynybą.

K. G. pažymi, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-07-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.1-1316-162/2014 atsisakė priimti jo skundą dėl institucijos 2014-06-02 patikrinimo akto, motyvuodamas tuo, kad dėl ginčijamo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014- 06-02 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 nėra priimtas kompetentingo pareigūno sprendimas jį patvirtinti, todėl šis dokumentas yra tarpinis dokumentas ir negali būti skundo dalyku, nes teisines pasekmes sukels tik ateityje priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Tačiau tokia svarbi faktinė aplinkybė nesutrukdė Palangos miesto apylinkės teismui 2014-07-14 nutartimi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-06-02 patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-18 įvertinti kaip tinkamą ir galiojantį administracinį aktą ir tuo pagrindu jo skundą dėl inspektorės S. P. 2014-02-26 nutarimo atmesti. K. G. pažymi, kad 2014-07-14 Palangos miesto apylinkės teismui buvo pateikta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1316-162/2014 kartu su jo prašymu atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau teismas jo prašymą su minėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-07-10 nutartimi grąžino motyvuodamas tuo, kad toks jo prašymas teisėjai buvo paduotas po penkių minučių, kai jau buvo paskelbta Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nutartis. K. G. nuomone, apylinkės teismas apie šią nutartį žinojo, tačiau nekreipė į ją dėmesio.

Apelianto tvirtinimu, Palangos miesto apylinkės teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino ATPK 14 straipsnį, nepagrįstai jį laikė atsakingu pareigūnu, nors individualios įmonės savininkas yra tik įmonės, kaip juridinio asmens, savininkas, kuris turi tam tikras turtines teises bei pareigas, susijusias su įmonės veiklos rezultatais ir įmonės valdomu turtu. Tačiau atsakingu pareigūnu šiuo atveju galėtų būti laikomas tik įmonės direktorius, kuris yra įgaliotas atstovauti įmonei, palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įmonės direktorės įgaliojimas kitam asmeniui atlikti kokius nors atitinkamus veiksmus nedaro įgalioto asmens atsakingu pareigūnu, todėl Palangos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo netinkamai nustatytas K. G. prekybos įmonės atsakingas asmuo (pareigūnas). Dėl šios priežasties jis negali būti baudžiamas administracine tvarka už administracinius pažeidimus, nes įmonės vardu veikia tik įmonės direktorius, bet ne įmonės savininkas. Įmonės savininkas savo įmonėje pagal darbo sutartį nedirba, kadangi jis yra savininkas, bet ne įmonės darbuotojas, todėl už įmonės veiklą yra atsakingas tik įmonės direktorius, kurį savo nuožiūra pasirenka įmonės savininkas.

K. G. prašo skundžiamą nutartį, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimas paliktas galioti, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose ATPK 57 straipsnio 1 dalies įvykio ir sudėties.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. mano, kad apylinkės teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos. Atsiliepime nurodoma, kad Palangos miesto agentūros 2014-06-02 patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 yra teisėtas ir galiojantis administracinis aktas, jis buvo surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-10 įsakymo Nr. D1-820 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-145 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ūkio subjekto veiklos planinio ir neplaninio patikrinimo rezultatus įformina nustatytos formos patikrinimo akte, kuriame išdėsto atitinkamus nustatytus faktus (susijusius su įrenginio atitiktimi TIPK leidimo sąlygoms, kitais aplinkosauginiais reikalavimais, pareigos teikti ataskaitas įgyvendinimu ir t. t.) ir pateikia išvadas dėl būtinybės imtis tolesnių veiksmų. Patikrinimo aktas surašomas dviem egzemplioriais: vienas egzempliorius pateikiamas tikrintam ūkio subjektui, kitas saugomas kontrolę atlikusio subjekto padalinyje. Patikrinimo aktas turi būti perduotas ūkio subjektui per 3 darbo dienas. Už tinkamą planinio ir neplaninio patikrinimo atlikimą ir rezultatų įforminimą atsako tikrinimą atlikę ir dokumentus surašę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. mano, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Toks vertinimas atliktas tinkamai, remiantis įrodymų visuma (ATPK 257 straipsnis), prašo K. G. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti galioti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nagrinėja ATPK 283 ir 284 straipsniuose nustatyta tvarka.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamento Palangos miesto agentūros vyriausiosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė R. L. 2014-01-10 pavedimu Nr. (14)-414-9 vyresniajai valstybinės aplinkos apsaugos inspektorei S. P. pavedė K. G. prekybos įmonėje atlikti neplaninį patikrinimą (nuo 2014-01-13 iki 2014-01-28) dėl galbūt neteisėto žemės gelmių išteklių naudojimo (tomas 1, b. l. 8–9). 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2011-06-13 K. G. prekybos įmonė yra įsirengusi 522 m gylio žvalgybinį mineralinio vandens gręžinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Gręžinį įrengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2004-09-29 išduotą leidimą Nr. 57 tirti žemės gelmes. Mineralinio vandens žvalgybos gręžinys 2011-07-11 įregistruotas Žemės gelmių registre. Gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės gelmių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės gelmių tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos data – 2014 m. gruodžio 30 d. Minėto gręžinio sanitarinė apsaugos zona nėra įregistruota. 2013 m. kovo 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryta Buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis SR Nr. 0571. Sutarties objektas – mineralinio vandens nuotekų tvarkymas (duomenys neskelbtini). Mineralinio vandens nuotekos apskaitomos pagal plombuoto vandens skaitiklio Nr. 11253769 rodmenis (2013-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandens skaitiklio patikrinimo ir plombavimo aktas). 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus iš K. G. prekybos įmonės priėmė 3078 kubinių metrų mineralinio vandens nuotekų (2014-01-16 UAB „(duomenys neskelbtini) “ raštas Nr. (11.6.) IS-98). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. G. prekybos įmonei pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Serija VN Nr. 60718, Nr. 61529, Nr. 62121, Nr. 62847, Nr. 03710, Nr. 64530, Nr. 65204, Nr. 66263, Nr. 66958, Nr. 67791) už mineralinio vandens nuotekų, susidariusių (duomenys neskelbtini) , tvarkymą nustatyta, kad 2013 m. I ketvirtį išleista 2456 kubinių metrų, 2013 m. II ketvirtį – 142 kubinių metrų, 2013 m. III ketvirtį – 149 kubinių metrų, 2013 m. IV ketvirtį – 331 kubinių metrų mineralinio vandens nuotekų. Patikrinimo akte nurodyta, kad K. G. prekybos įmonė neteisėtai, t. y. neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens gavybai, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, per 2013 m. iš mineralinio vandens žvalgybos gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje sunaudojo 3078 kubinių metrų nustatyta tvarka neištirtų ir Lietuvos geologijos tarnybos neaprobuotų mineralinio vandens išteklių, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimo Nr. 198 (LR Vyriausybės 2005-06-06 nutarimo Nr. 621 redakcija) 10 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-23 įsakymu Nr. 417 patvirtinto normatyvinio dokumento „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei įdavimo tvarka LAND 4-99“ 321 punkte (tomas 1, b. l. 54–56).

Šio patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-1 pagrindu 2014-02-11 K. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimu jis pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad, 2014-01-24 atlikus K. G. prekybos įmonėje neplaninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog K. G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo žemės gelmių išteklių (mineralinio vandens) gavybai iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo 3078 kubinių metrų neištirtų ir neaprobuotų žemės gelmių išteklių – mineralinio vandens. K. G., būdamas įmonės savininku, neužtikrino, kad žemės gelmių ištekliai – mineralinis vanduo – būtų išgaunami turint Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą išteklių gavybai (t. 1, b. l. 59–60).

Palikdamas galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimą, kuriuo K. G. nubaustas pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas, kaip ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra, priimdama 2014-02-26 nutarimą, iš esmės rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini) “ K. G. prekybos įmonei pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis (Serija VN Nr. 60718, Nr. 61529, Nr. 62121, Nr. 62847, Nr. 03710, Nr. 64530, Nr. 65204, Nr. 66263, Nr. 66958, Nr. 67791) už mineralinio vandens nuotekų, susidariusių (duomenys neskelbtini), tvarkymą, kuriose nurodytas išleisto mineralinio vandens nuotekų kiekis.

Tačiau K. G. su 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 ir administraciniame teisės pažeidimo protokole išdėstyta pažeidimo esme kategoriškai nesutiko (t. 1, b. l. 60). 2014-02-21 K. G. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 išdėstytų aplinkybių pateikė rašytines pastabas (t. 1, b. l. 62–64). K. G. pastabose teigė, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės iš esmės buvo paremtos mineralinio vandens išleidimo į miesto centralizuotus buitinių nuotekų tinklus faktais. Inspektorė S. P. supainiojo iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio naudojamą mineralinį vandenį su iš eksploatuojamo mineralinio vandens gręžinio išgaunamo mineralinio vandens ištekliais. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad inspektorė nereikalavo žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininko paaiškinimų, nereikalavo Lietuvos geologijos tarnybos paaiškinimų, tačiau rėmėsi rašytine medžiaga, kurią gavo iš trečiųjų asmenų, todėl inspektorė visą patikrinimo rezultatą įvertino pagal mineralinio vandens skaitiklio rodmenų duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie mineralinio vandens nuotekų aptarnavimo paslaugos apmokestinimą. K. G. nurodė, kad jo įmonė, būdama žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininke, negali ir neturi teisės turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, kadangi nėra pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai, nėra aprobuoti gręžinio tyrimo rezultatai, todėl įmonė jokių teisės aktų, ATPK 57 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeisti negalėjo, kad įmonė mineralinio vandens gavybos nevykdė, nes tokiems veiksmams neturi ir negali turėti leidimo. K. G. pažymėjo, kad žemės gelmių tyrimo terminas šiam mineraliniam gręžiniui yra nustatytas iki 2014-12-30, todėl patikrinimo metu konstatuoti tai, kad yra vykdoma mineralinio vandens išteklių gavyba, inspektorė neturėjo jokio pagrindo. Mineralinis vanduo į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus yra išleidžiamas vykdant mineralinio vandens gręžinio žvalgybos ir (ar) tyrimo darbus, kurių ataskaita bus pateikta Lietuvos geologijos tarnybai, užbaigus gręžinio žvalgybą.

Tai, kad 2014-02-21 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 išdėstytų aplinkybių pateiktose rašytinėse pastabose K. G. aiškiai neteisingų aplinkybių nenurodė, patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus J. S. raštas „Dėl žvalgymo darbų sudėties ir išteklių naudojimo“, kuriame nurodyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), tęsiamas 2011 m. vasario mėnesį pradėtas tiesioginis žemės gelmių tyrimas. Jo metu vykdomi mineralinio vandens išteklių žvalgymo darbai atliekami pagal Žemės gelmių įstatymo, Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašo, Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatų ir tvarkos aprašo bei higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2006, N r. 81-3217; 2010, Nr. 41-1998) reikalavimus, įvertinus žvalgybos gręžinių gręžimo ir įrengimo darbų patirtį Palangos mineralinio vandens telkinyje.

Mineralinio vandens išteklių žvalgymo metu (duomenys neskelbtini), įrengtu befiltriniu gręžiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išbandyta (2011 m. gegužės mėnesį) viršutinė (duomenys neskelbtini) komplekso dalis (iš viso 40 m). Nustatyta, kad viršutinėje (iki 493 m) atidengto sluoksnio dalyje vandens bendroji mineralizacija yra apie 3,9 g/l, vidurinėje (iki 510 m) dalyje vandens mineralizacija – apie 14,4 g/l, apatinėje (iki 522 m) dalyje – apie 22,9 g/l (žr. gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pasą). Atlikus bandymus, apatinė gręžskylės dalis (int. 510–522 m) buvo užtamponuota. Žvalgybos gręžiniu Nr. (duomenys neskelbtini) „atidengtas“ hidrochemiškai nevienalytis daugiasluoksnis mineralinio vandens telkinys, kurio vandens savybės turi būti tiriamos ilgalaikiais pumpavimais. Jų metu turi būti nustatytos pagrindinių požeminio vandens sudedamųjų dalių koncentracijų kitimo tendencijos. Tyrimų išvados turi būti pagristos ilgalaikių bandymų duomenimis, požeminio vandens ėmimo iš gręžinio sąlygas suderinus su realia hidrodinamine situacija, užtikrinančia, kad, kintant debitui, į gręžinį nepateks kitoks nei naudojamo požeminio vandens telkinio vanduo.

Rašte pažymima, kad, įrengus befiltrinius gręžinius, turi būti atliekami ilgalaikiai jų išpumpavimai dideliu debitu, kurie skirti šių gręžinių darbinei daliai išvalyti ir formuoti. 2011 m. įrengus gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) , atlikti jo ilgalaikį išpumpavimą nebuvo galimybių, nes, nepriklausomai nuo to, kur siurbiamas mineralinis vanduo bebūtų išleidžiamas, būtų pažeista gamtinė aplinka arba nuotekų tinklų ir miesto valymo įrenginių darbas. Dėl šių priežasčių įprastos befiltrinių gręžinių baigiamųjų valymo ir ertmės formavimo darbų praktikos tuomet teko atsisakyti. Reikėjo ieškoti alternatyvių gamtinę aplinką, komunalinius įrenginius bei išteklius tausojančių būdų. Tyrimų vykdytojas ir tyrimų užsakovas rado sprendimą, kaip minėtus baigiamuosius darbus atlikti, nedarant žalos aplinkai. Tyrimų vykdytojas sumontavo produktyvaus sluoksnio tyrimui reikalingą vandens siurbimo įrangą ir 2011 m. birželio mėnesį gręžinį perdavė tyrimo užsakovui, kuris turėjo organizuoti reguliarių trumpalaikių gręžinio išpumpavimų vykdymą. Tai lėtesnis, tačiau aplinkai draugiškesnis befiltrinių gręžinių baigiamojo valymo būdas.

2013-03-05 K. G. prekybos įmonė, atstovaujama įmonės savininko K. G., su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 12–13).

Nei priimant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūrai 2014-02-26 nutarimą, nei apylinkės teismui nagrinėjant K. G. skundą dėl šio nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo, 2014-02-21 K. G. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 išdėstytų aplinkybių pateiktose rašytinėse pastabose nurodyti faktai, jog K. G. prekybos įmonė mineralinio vandens SPA procedūroms nenaudoja, o mineralinį vandenį išleisti kaip nuotekas dėl žvalgybos, objektyviais įrodymais nepaneigti.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. 2014-03-17 sprendimu dėl 2014-01-24 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-1 tvirtinimo šio akto nepatvirtino, atsižvelgusi į K. G. rašytines pastabas, siekdama įvertinti išdėstytas aplinkybes, nusprendė pavesti atlikti pakartotinį tikrinimą (t. 1, b. l. 78–79). Ši aplinkybė patvirtina, jog tam, kad būtų galima K. G. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį, buvo būtina patikrinti K. G. rašytinėse pastabose nurodytas aplinkybes, nes 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 nurodytos aplinkybės neginčytinais įrodymais pagrįstos nebuvo. Tačiau, nesulaukusi pakartotinio tikrinimo rezultatų, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra 2014-02-26 nutarimu K. G. nubaudė už administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį 1250 Lt dydžio bauda (t. 1, b. l. 71–72).

Esant aptartoms aplinkybėms, kai byloje išsamiai neištirtos visos aplinkybės, susijusios su galbūt padarytu K. G. administraciniu teisės pažeidimu, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo.

2014-06-02 buvo atliktas pakartotinis K. G. prekybos įmonės patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18, jame iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės, kurios paminėtos 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 (t. 1, b. l. 89–92). 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-18 papildomai nurodyta, kad viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie tai, kad viešbučiuose SPA procedūroms naudojamas mineralinis vanduo. 2014-06-30 K. G. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 vėl pateikė rašytines pastabas, išdėstė analogiškas aplinkybes kaip ir rašytinėse pastabose dėl 2014-01-24 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-1 nurodytų aplinkybių. Nurodė, kad jis parodė patalpas, procedūrų kabinetus, paaiškino ir pademonstravo procedūrų vandens vonių veikimą, paaiškino, kad į procedūrų kabinetus konkrečiai kiekvienam įrengimui atskirai atvesti ir gėlo, ir mineralinio vandens tinklai. K. G. tvirtino, kad patikrinimo akto teiginys, jog mineralinis vanduo iš gręžinio „pajungtas“ į vandentiekio tinklus, neatitinka tikrovės, toks sprendimas neįmanomas. K. G. konstatavo, jog žvalgybos gręžinio mineralinio vandens pumpavimo, gręžskylės valymo darbai pagal jo įmonės patvirtintą techninę užduotį, kaip tai numatyta Žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio 1 punkte, atliekami nuo 2011-06-30. Kiekvienos dienos mineralinio vandens išpumpuojamas kiekis fiksuojamas Mineralinio vandens apskaitos žiniaraščiuose, kurie bus pateikti LGT su visa hidrogeologine ataskaita išteklių aprobavimui. Mineralinio vandens komercinėje ūkinėje veikloje nenaudojo. K. G. teigimu, inspektorė S. P. patikrinimo akte nurodyto teiginio, kad SPA paslaugos buvo teikiamos naudojant mineralinį vandenį, jokiais įrodymais nepagrindė (t. 1, b. l. 93–96).

Byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. (14)-LT1-18 išdėstytų aplinkybių, kurias K. G. prašė patikrinti savo rašytinėmis pastabomis, nėra ir šiuo metu. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog K. G. administracinėje byloje medžiaga surinkta atmestinai.

Vadovautis 2014-01-24 patikrinimo aktu Nr. (14)-LT1-1, kuris Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu nebuvo patvirtintas ir iš esmės negaliojo, nes sprendimu buvo pavesta atlikti pakartotinį K. G. prekybos įmonės patikrinimą, nesulaukus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 pagrįstumo ir teisėtumo ir nesurinkus visų objektyvių duomenų, surašyti K. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą bei jį nubausti pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį nebuvo teisinio pagrindo, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nutartis, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimas paliktas galioti, naikintina, K. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2014-02-26 nutarimas K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas galioti, panaikinti, K. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas neskundžiamas.