Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-2703-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
e2-2703-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02605-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnybos
Atsakovas
SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Advokatai
Karolis Smaliukas
Kategorijos
  • 2.1.23pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2703-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02605-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.23; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,sekretoriaujant Sonatai Aidukei,dalyvaujant ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovui L. L.,

atsakovės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atstovui advokatui Karoliui Smaliukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl alternatyvių sankcijų taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo taikyti alternatyviąją sankciją, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti perkančiajai organizacijai baudą, įvertinus bylos aplinkybių visetą, parinkti tokio pobūdžio sankciją, kad ji būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.Nurodo, kad atsakovė apklausos raštu būdu vykdė du viešuosius pirkimus „Skaitmenizuoti e-mokymai temomis 1. „Įvadinis instruktažas“, 2. „Skolų administravimas ir prevencija“, 3. „Pirmosios pagalbos suteikimas (toliau – ir Pirkimas 1); ir „Skaitmenizuotos mokomosios medžiagos tema „Klientų aptarnavimo standartas“ sukūrimo, metodikos parengimo ir gamybos paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas 2). Ieškovė atliko atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimą ir pateikė vertinimo rezultatus 2017-09-26 vertinimo išvadoje. Ieškovė, susipažinusi su Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 techninėmis specifikacijomis, vertinimo išvadoje konstatavo, kad abu pirkimai priskirtini to paties tipo sutartims, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijai, BVPŽ kodas 80521000-2 „Mokomųjų programų paslaugos“. Pažymi, kad to paties tipo paslaugų pirkimo sutartimis yra pripažįstamos sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios kategorijos paslaugų, ir (ar) sutartys, kurių sudarymu yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas. Ieškovė teigia, kad atsakovė pasirinko netinkamą Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 būdą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl verčių skaičiavimo, neužtikrino skaidrumo principo, kadangi susumavus Pirkimo 1 vertę su Pirkimo 2 verte bei pridėjus perkančiosios organizacijos 2017-07-18 raštu Nr. SD-26 pateiktame Pirkimo verčių skaičiavimo žurnalo išraše nurodytas planuojamas sudaryti 24 kategorijos paslaugų sutarčių vertes, bendra numatomų sudaryti šios kategorijos paslaugų sutarčių vertė yra 64 594,50 Eur be PVM, t. y. viršija Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą mažos vertės pirkimo ribą (58 000 Eur be PVM). Ieškovės manymu, atsakovė nesuteikusi galimybės pasiūlymus pateikti kitiems rinkos dalyviams, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, tuo pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo. Ieškovės nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nėra tikslinga spręsti sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ar sutarties sutrumpinimo klausimų, o apsiriboti alternatyvių sankcijų – baudos skyrimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. e3K-7-23-248/2017, Nr. 3K-3-440-415/2015, Nr. 3K-3-62-415/2016 ir kt.Atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsakovė vykdė 18 įvairių pirminio apmokymo, personalo mokymo ir darbuotojų tobulinimo paslaugų mažos vertės pirkimų, kurie buvo suskirstyti į atskiras paslaugų teikimo kategorijas pagal subjektus. Paslaugos, kurios orientuotos į personalo atrankos ir pirminio apmokymo paslaugas, buvo priskirtos Viešųjų pirkimo įstatymo 2 priedėlio B paslaugų 22 kategorijai, o esamų darbuotojų tobulinimo paslaugos priskirtos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijai.Teigia, kad ieškovė išvadas padarė iki galo neištyrusi visų su vertinimo objektu susijusių aplinkybių. Siekiant konstatuoti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijai priskirtų pirkimų bendra vertė viršijo mažos vertės pirkimų ribą (58 000 Eur be PVM), ieškovė turėjo ištirti ne tik Pirkimą 1 ir Pirkimą 2, tačiau išsamiai ištirti ir visų kitų Pirkimo verčių žurnale 24 kategorijoje nurodytų 15 mažos vertės pirkimų priskirtinumą atitinkamai paslaugų kategorijai, tačiau to nepadarė. Perkančioji organizacija pasirinko paslaugų priklausymo tai pačiai kategorijai nustatymo kriterijų. Pažymi, kad į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų 22 kategoriją taip pat patenka personalo paslaugos, nesusijusios su personalo įdarbinimu ir parūpinimu, tačiau susijusios su personalo mokymu ir šios paslaugos labai panašios į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijoje esančias paslaugas. Ieškovei nustačius, kad Pirkimas 1 ir Pirkimas 2 turi būti priskirti prie Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijos, o ne prie 22 kategorijos, turėjo kilti klausimas ir dėl visų kitų atitinkamojoje kategorijoje įrašytų mažos vertės pirkimų priskirtinumo, tačiau kitų 24 paslaugų kategorijai priskirtinumo netyrė. Atsakovės nuomone, net jeigu ieškovė pagrįstai teigia, jog Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 vertės turėjo būti priskirtinos 24 paslaugų kategorijai ir sumuojamos kartu, atsakovė vis tiek nepažeidė pirkimo verčių skaičiavimo taisyklių, nes 24 paslaugų kategorijos paslaugų pirkimo verčių suma (16 900 Eur be PVM + 32 300 Eur be PVM = 49 200 Eur be PVM) neviršijo mažos vertės pirkimų ribos (58 000 Eur Be PVM). Atsakovės teigimu, byloje neįrodyta, kad ji pažeidė sąžiningos konkurencijos sąlygas, atliekant pirkimo procedūras, nustatant pirkimo laimėtoją buvo nesilaikyta lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Visiems Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dalyviams buvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti dėl pirkimo sutarties. Ieškovė neįrodė, kaip įvykdytos Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 procedūros paveikė viešojo pirkimo tikslus ir rezultatą, nėra duomenų, kad pirkimo rezultatai neatitiko rinkos kainų ir kokiu būdu buvo pažeistas skaidrumo principas. Formalus pažeidimas dėl pirkimo kodų priskyrimo paslaugų kategorijoms, negali būti pagrindu viešojo pirkimo sutarčiai panaikinti arba alternatyvių sankcijų atsakovei taikymu. Pažymi, kad ieškovės vertinimo išvada neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų, kadangi nebuvo objektyviai įvertintos visos nurodytų perkančiosios organizacijos pirkimų priskirtinumo atitinkamai paslaugų kategorijai aplinkybės.Dubliku ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba prašo taikyti alternatyviąją sankciją, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti perkančiajai organizacijai baudą, įvertinus bylos aplinkybių visetą, parinkti tokio pobūdžio sankciją, kad ji būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.Papildomai paaiškina, kad atsakovės pasirinktas netinkamas dviejų pirkimų būdas bei tuo sąlygotas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl verčių skaičiavimo pažeidimas yra dalis pažeidimų, dėl kurių ieškovė gindama viešąjį interesą kreipėsi į teismą, prašydama taikyti alternatyvias sankcijas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Neplaninių pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėmis, kadangi šios taisyklės reglamentuoja sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo vertinimą, o ne viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo vertinimą. Tuo tarpu ieškovė vertinimo išvadą parengė remdamasi Viešųjų pirkimų, pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, procedūrų vertinimo atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėmis, išsamiai ir objektyviai ištyrus visas su vertinimo objektu susijusias aplinkybes bei teisės normomis pagrindus nustatytų pažeidimų egzistavimą. Vertinimo išvadoje I dalyje aiškiai nurodytos vertinimo apimtys – dalinis vertinimas dėl pirkimo būdo teisėtumo ir vertinimo metu nustatytų aplinkybių pakako konstatuoti, kad atliekant pirkimus atsakovė pažeidė imperatyvias teisės normas. Atsakovės pateikti samprotavimai dėl netinkamos vertinimo išvados vertinimo apimties nepagrindžia, kad išvadoje galėtų būti nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai bei nepatvirtina, kad atsakovės menami trūkumai yra esminiai.Taip pat mano, kad atsakovės nuoroda į kitų perkančiųjų organizacijų vykdytus panašius pirkimus yra nesusijusi su nagrinėjama byla ir neturi įtakos paneigiant atsakovės veiksmų neteisėtumą. Ieškovė yra įsitikinusi, kad Pirkimu 1 ir Pirkimu 2 buvo pirktos to paties tipo paslaugos, nes abi šių pirkimų pagrindu sudarytos sutartys yra dėl tos pačios kategorijos paslaugų, kartu abiejų sutarčių sudarymu buvo suinteresuoti tie patys tiekėjai. Priešingai nei nurodo atsakovė, perkamos skirtingos paslaugų kategorijos, kurios netapatinamos. Pažymi, kad galimos perkančiosios organizacijos klaidos negali būti laikomos pagrindu perkančiosios organizacijos neteisėtiems veiksmams pateisinti. Atsakovės pažeidimai nurodyti vertinimo išvadoje sukėlė akivaizdžius neigiamus padarinius, kadangi pasirinkusi netinkamą pirkimo būdą pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl verčių skaičiavimo. Jei atsakovė nebūtų padariusi vertinimo išvadoje konstatuotų pažeidimų, ne tik Pirkimas 1 ir Pirkimas 2, bet ir visi kiti 15 pirkimų, nurodytų Pirkimo verčių žurnale 24 kategorijoje būtų vykdyti pagal supaprastintus viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Nepaskelbusi apie pirkimus Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka, atsakovė nesivadovavo Taisyklių 12 punktu bei pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovė taip pat turėjo galimybę vertinimo išvadą LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Tripliku atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Papildomai paaiškina, kad ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių ir kokiais kriterijais vadovaujantis ieškovė įvertino tik du pirkimus. Nors atsakovė deda pastangas kelti darbuotojų kvalifikaciją, paslaugų priskyrimo BVPŽ kodams klausimas dėl aiškių paslaugų priskirtinumo BVPŽ kodams kriterijų nebuvimo yra painus ir sudėtingas viešųjų pirkimų klausimas. Savo esme panašios mokymo paslaugos pagal BVPŽ kodus į skirtingas Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų kategorijas ir tai kelia sunkumų konkrečiai paslaugai teisingai priskirti BVPŽ kodą. Ieškovė žino, kad paslaugų priskyrimo BVPŽ kodams klausimas yra sudėtingas, vertinamojo pobūdžio ir galėjo išsamiai ištirti visus mokymo paslaugų pirkimus, juolab apie šią aplinkybę atsakovė informavo ieškovę prieš vertinimo išvados surašymą. Įvertinus 24 paslaugų kategorijai priskirtinus pirkimus akivaizdu, kad pirkimai nėra susiję su kokiu nors mokomųjų priemonių įsigijimu, o buvo įsigytos darbuotojų tobulinimo paslaugos, atitinkančios BVPŽ kodą 79633000-Darbuotojų tobulinimo paslaugos. Pirkimo verčių skaičiavimo žurnale į 24 kategoriją įrašytiems mokymams IT temomis taip pat turėjo būti priskirti BVPŽ kodas 79632000-Personalo mokymo paslaugos arba BVPŽ kodas 79633000-Darbuotojų tobulinimo paslaugos. Pažymi, kad vertinimo išvadoje atsakovės atžvilgiu nebuvo taikytos neigiamo poveikio priemonės, apsiribota vertinimu, išvada nesukelia teisinių pasekmių, joje nėra imperatyviai suformuluotų atsakovei privalomų elgesio taisyklių, todėl atsakovė negalėjo apskųsti ieškovės vertinimo išvados LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Atkreipia dėmesį, kad ieškovės darbuotojas dėl vertinimo išvadoje nustatytų pažeidimų yra surašęs nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir nubaudė perkančiosios organizacijos atsakingą darbuotoją įspėjimu. Paskirta nuobauda yra pati mažiausia galima pagal ANK 184 str. sankciją, kas reiškia, jog ieškovė pati vertinimo išvadoje nurodytus pažeidimus įvertino nesunkiu pažeidimu. Todėl mano, kad skirti didesnę baudą yra neproporcinga ir nepagrįsta. Pažymi, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojusi nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija parodo įstatymo leidėjo valią liberalizuoti pirkimo pasirinkimo sąlygas pirkimo vertei esant mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršijus.Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Atsakovė apklausos raštu būdu vykdė viešuosius pirkimus „Skaitmenizuoti e-mokymai temomis 1. „Įvadinis instruktažas“, 2. „Skolų administravimas ir prevencija“, 3. „Pirmosios pagalbos suteikimas; ir „Skaitmenizuotos mokomosios medžiagos tema „Klientų aptarnavimo standartas“ sukūrimo, metodikos parengimo ir gamybos paslaugos“. Atsakovė 2017 m. kovo 28 d. su UAB „Learnkey“ sudarė E-mokymų sukūrimo paslaugų sutartį Nr. VPS-11, 2017 m. gegužės 30 d. - su UAB „Konsultacijos verslui“ - E-mokymų sukūrimo paslaugų sutartį Nr. VPS-24. Ieškovė, atlikusi atsakovės vykdytų Pirkimų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimą, nustatė, kad atsakovė klaidingai nepriskyrė pirkimų to paties tipo sutartims, pasirinko netinkamą pirkimų būdą, neteisingai apskaičiavo pirkimų vertes, neužtikrino VPĮ principų laikymosi.Kadangi paslaugų sutartys yra įvykdytos ir nėra tikslinga spręsti dėl jų pripažinimo negaliojančiomis, ieškovė prašo taikyti alternatyvias sankcijas. Viešasis pirkimas paskelbtas iki 2017 m. liepos 1 d., t. y. šalių ginčui taikytinos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas (toliau - VPĮ) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2017 m. gegužės 2 d. pakeitimo įstatymas Nr. XIII-327). Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).2017 m. rugsėjo 26 d. Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus Pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-2982 tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutartys yra įvykdytos, apsiribojo jų vertinimu ir atlikdama vertinimą nustatė: abu Pirkimai priskirtini to paties tipo sutartims – VPĮ 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijai, BVPŽ kodas 80521000-2 „Mokomųjų programų paslaugos“; susumavus Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 vertes bei pridėjus planuojamas sudaryti 24 kategorijos paslaugų sutarčių vertes, bendra paslaugų sutarčių vertė yra 64 594,5 Eur be PVM, viršija mažos vertės pirkimo ribą. Išvadoje konstatuota, kad atsakovė pažeidė VPĮ nuostatas dėl verčių skaičiavimo ir neužtikrino skaidrumo principo laikymosi, tinkamai nepaskelbė apie Pirkimus, nesuteikė galimybės pasiūlymus pateikti kitiems rinkos dalyviams, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo.

Dėl atsakovės Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 priskyrimo skirtingo tipo sutartims.

VPĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika; galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.). Metodikos 9 punkte nustatyta: „Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudaromos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.“. Metodikos 12 punktas: „To paties tipo paslaugų pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios kategorijos paslaugų, ir (ar) sutartys, kurių sudarymu yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas. Perkamų paslaugų kategorijos nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje.“. Metodikos 13 punktas nustato: „Teikti reikalingas paslaugas yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas, jeigu atsižvelgiant į paslaugų ypatybes ir vadovaujantis protingumo kriterijais galima manyti, kad sutarčių dėl šių paslaugų sudarymu gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas“. Metodikos 14 punkte nurodyta: „Jeigu perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, kad sudaromos sutartys yra ne to paties tipo, ji šias sutartis turi priskirti tam pačiam tipui.“. Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (VPĮ 2 straipsnio 31 dalis). Pirkimui 1 atsakovė priskyrė VPĮ 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijai (Švietimo ir profesinio lavinimo paslaugos) priklausantį BVPŽ kodą 80521000-2 („Mokomųjų programų paslaugos“); Pirkimui 2 atsakovė priskyrė VPĮ 2 priedėlio B paslaugų 22 kategorijai (Personalo įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos (išskyrus darbo sutartis)) priklausantį BVPŽ kodą 79632000-3 („Personalo mokymo paslaugos“). E-mokymo „Skaitmenizuoti e-mokymai temomis 1. „Įvadinis instruktažas“, 2. „Skolų administravimas ir prevencija“, 3. „Pirmosios pagalbos suteikimas paslaugų Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad šio Pirkimo objektas (Pirkimas 1) – atsakovės darbuotojams skirtų e-mokymų temomis 1. „Įvadinis instruktažas“, 2. „Skolų administravimas ir prevencija“, 3. „Pirmosios pagalbos suteikimas sukūrimo ir gamybos paslaugos. <..> Atsakovė siekia išlaikyti aukštą darbuotojų kompetencijų kontrolės lygį ir maksimalų kompetencijų stiprinimą, užtikrindama esamų ir būsimų darbuotojų galimybę nuolatos tobulinti savo žinias. Žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumui didinti Perkančioji organizacija diegiasi informacinių technologijų sprendimų kūrimo priemones, todėl siekdama <..> tobulinti esamų ir būsimų darbuotojų kompetencijas <..> siekia įsigyti minėtus mokymus. <..> E-mokymo sukūrimo paslaugų tikslas – sukurti ir pagaminti skaitmenizuotus e-mokymus <..> E-mokymas „Įvadinis instruktažas“ skirtas Perkančiosios organizacijos visoms pareigybėms. <..> E-mokymas „Skolų administravimas ir prevencija“ – Perkančiosios organizacijos rinkliavos administravimo tarnybos darbuotojams <..>. E-mokymo „Klientų aptarnavimo standartas“ sukūrimo, gamybos bei dėstymo (mokymo) metodikos parengimo paslaugų Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad šio Pirkimo objektas (Pirkimas 2) – atsakovės darbuotojams skirto e-mokymo „Klientų aptarnavimo standartas“ sukūrimo, gamybos bei dėstymo (mokymo) metodikos parengimo paslaugos. <..> Atsakovė siekia išlaikyti aukštą darbuotojų kompetencijų kontrolės lygį ir kokybišką klientų aptarnavimą, užtikrindama esamų ir būsimų darbuotojų galimybę nuolatos tobulinti savo žinias. Klientų aptarnavimo kokybei gerinti Perkančioji organizacija diegiasi informacinių technologijų sprendimų kūrimo priemones, todėl siekdama <..> tobulinti esamų ir būsimų darbuotojų kompetencijas <..> siekia įsigyti minėtus mokymus. <..> E-mokymo sukūrimo paslaugų tikslas – sukurti ir skaitmenizuoti mokomąją medžiagą, skirtą išskirtinai Perkančiosios organizacijos darbuotojams. <..> E-mokymo turinys turi būti skirtas klientus aptarnaujančiam personalui. 2017 m. liepos 18 d. rašte Nr. SD-26 atsakovė ieškovei nurodė, kad Pirkimas 1 ir Pirkimas 2 turi skirtingas tikslines grupes ir atskirus BVPŽ kodus; Pirkimas 2 orientuotas į būsimus Perkančiosios organizacijos ateityje sukurto struktūrinio padalinio „Klientų aptarnavimo skyriaus“ darbuotojus, kurie ateityje bus atrenkami ir darbinami, atsižvelgiant į atliekų reformos eigą. <..> Pirkimu 2 atsakovė siekia pasiruošti jos struktūroje numatyto skyriaus personalo formavimui, atrinkti ir ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus <..> Pirkimas 2 galėtų būti naudojamas ir kaip įrankis darbuotojų atrankoms į minėtą skyrių vykdyti. Dėl Pirkimo 1, Perkančioji organizacija ieškovei nurodė, kad šis pirkimas yra skirtas visų esamų jos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, informacijos, susijusios su darbų sauga, pateikimui e-mokymų pagalba. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pirkimus suskirstė į atskiras paslaugų teikimo kategorijas pagal subjektus (paslaugos, orientuotos į personalo atrankos ir pirminio apmokymo paslaugas, priskirtos VPĮ 2 priedėlio B paslaugų 22 kategorijai; esamų darbuotojų tobulinimo paslaugos priskirtos VPĮ 2 priedėlio B paslaugų 24 kategorijai). Teismas, atlikęs aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo analizę bei įvertinęs šalių argumentus dėl Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 priskyrimo to paties tipo sutartims, daro išvadą, kad abu pirkimai buvo skirti tai pačiai tikslinei grupei – Perkančiosios organizacijos darbuotojams, Pirkimų objektas buvo toks pat (mokymai, skirti atsakovės personalui), kuris, teismo vertinimu, išskaidytas nepagrįstai; be to, Pirkimo 1 techninės specifikacijos objektas – E-mokymų sukūrimo ir gamybos paslaugos, Pirkimo 2 – E-mokymo sukūrimo, gamybos bei dėstymo (mokymo) metodikos parengimo paslaugos. Pirkimų objektų kategorijos, teismo vertinimu, yra tokios pačios, t. y. remiantis VPĮ 2 priedėlyje išdėstytu paslaugų sąrašu, Bendruoju viešųjų pirkimų žodynu, Metodikos nuostatomis, tiek Pirkimo 1, tiek Pirkimo 2 kategorija yra ta pati - 79632000-3 (Personalo mokymo paslaugos) arba 79633000-0 (Darbuotojų tobulinimo paslaugos). Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, minėtų paslaugų sutarčių sudarymu buvo suinteresuoti faktiškai tie patys tiekėjai – kvietimai teikti pasiūlymus buvo išsiųsti iš esmės tiems patiems tiekėjams (Pirkime 1: UAB „Konsultacijos verslui“, UAB „Learnkey“, UAB „Mokslo technologijos“; Pirkime 2: UAB „Konsultacijos verslui“, UAB „Learnkey“, UAB „IT akademija“).

Dėl pirkimų verčių skaičiavimo ir pirkimų būdų pasirinkimo.

VPĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nurodyta, kad mažos vertės viešasis pirkimas – tai supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Pirkimo 1 vertė, nurodyta 2017 m. kovo 13 d. pirkimo paraiškoje Nr. VPD-26 – 35 000 Eur be PVM; pirkimo verčių skaičiavimo žurnale – 32 300 Eur be PVM; Pirkimo 2 vertė, nurodyta 2017 m. gegužės 10 d. pirkimo paraiškoje Nr. VPD-48, – 18 000 Eur be PVM; pirkimo verčių skaičiavimo žurnale – 16 900 Eur be PVM. Remiantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis. Atsakovės Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos direktoriaus 2016 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1. Šios Taisyklės nustato atsakovės vykdomų prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų viešųjų pirkimų būdus ir jų procedūrų atlikimo tvarką, pirkimo dokumentų rengimo ir teikimo tiekėjams reikalavimus, ginčų nagrinėjimo procedūras (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 79.1.4.2. punkte nustatyta, kad apklausos būdu pirkimas atliekamas Taisyklėse nustatytais atvejais ir kai pagal VPĮ apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti perkant paslaugas, atliekant mažos vertės pirkimą, kai paslaugų pirkimo sutarties vertė neviršija 58 000 Eur be PVM. Tokiu atveju Perkančioji organizacija, prašydama pateikti pasiūlymus, privalo kreiptis į 3 ar daugiau tiekėjų (Taisyklių 82.1. punktas). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar atsakovė nepažeidė Taisyklių nuostatų, organizuodama ginčo pirkimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, vadovaudamasi minėtais Taisyklių punktais, pirkimus vykdė apklausos būdu kreipdamasi į tris tiekėjus. Ieškovė, argumentuodama netinkamą atsakovės vykdytų Pirkimų būdų pasirinkimą, akcentuoja, kad susumavus Pirkimo 1 vertę su Pirkimo 2 verte bei pridėjus perkančiosios organizacijos 2017-07-18 raštu Nr. SD-26 pateiktame Pirkimo verčių skaičiavimo žurnalo išraše nurodytas planuojamas sudaryti 24 kategorijos paslaugų sutarčių vertes, bendra numatomų sudaryti šios kategorijos paslaugų sutarčių vertė (64 594,50 Eur be PVM) viršija VPĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nurodytą mažos vertės pirkimo sumą. Teismo vertinimu, šioje byloje atsakovės neteisėti veiksmai – netinkamas Pirkimų priskyrimas skirtingų tipų sutartims - siejami su Pirkimu 1 ir Pirkimu 2, tuo tarpu ieškovei atsakovės neteisėtus veiksmus kildinant iš bendros viešųjų pirkimų, atsakovės rašte nurodytų kaip suplanuotų ir įvykdytų pirkimų (24 kategorija – Švietimo ir profesinio mokymo paslaugos), vertės, lieka neapibrėžta, kurių viešųjų pirkimų atžvilgiu ir kokius neteisėtus atsakovės veiksmus įrodinėja ieškovė, kadangi ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl ir kokiais kriterijais vadovaujantis įvertino tik du pirkimus. Ieškovės teiginys, kad jos išvadoje atliktas dalinis vertinimas dėl pirkimo būdo teisėtumo ir vertinimo metu nustatytų aplinkybių buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atliekant pirkimus atsakovė pažeidė imperatyvias teisės normas, yra nepagrįstas. Nesant duomenų apie tai, ar likę prie 24 kategorijos priskirti atsakovės sąraše nurodyti kaip suplanuoti ir įvykdyti pirkimai, buvo iš tikrųjų faktiškai atlikti, sprendžiant dėl pirkimų vertės ir nesant minėtiems likusiems pirkimams šios bylos nagrinėjimo dalyku, nėra pagrindo teigti, kad buvo viršyta mažos vertės pirkimo suma, kadangi Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 suma tiek pirkimo paraiškose, tiek paslaugų teikimo sutartyse neviršija 58 000 Eur be PVM. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė atliko formalų netinkamo pirkimų priskyrimo prie skirtingų kategorijų pažeidimą, pirkimų suma neviršijo įstatymo nustatyto mažos vertės pirkimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Perkančioji organizacija, pasirinkdama pirkimų vykdymo būdą, Taisyklėse ir VPĮ įtvirtintų mažos vertės supaprastintų pirkimų procedūros šiuo atveju nepažeidė. Atitinkamai negalima teigti, kad atsakovė pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo.

Dėl bylos procesinės baigties.

Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju pirkimų sutartims esant įvykdytoms nėra tikslinga spręsti jų pripažinimo negaliojančiomis ar sutarčių sutrumpinimo klausimų, o apsiriboti alternatyvių sankcijų – baudos skyrimu. Atsakovės teigimu, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (cituojama 2018 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-545-236/2018), ieškovės ieškinio reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, kadangi ji neprašo pripažinti konkretaus pirkimo metu atsakovės atliktų veiksmų neteisėtais, pripažinti atitinkamą sutartį negaliojančia arba palikti ją galioti, tačiau taikyti alternatyvią sankciją, ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginio reikalavimo dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Teismui atsakovės veiksmuose nenustačius VPĮ normose įtvirtintų imperatyvių viešųjų pirkimų vykdymo procedūrų pažeidimų, nekonstatavus priežastinio ryšio tarp netinkamo pirkimų sutarčių priskyrimo kategorijoms bei viešųjų pirkimų vykdymo būdų ir pirkimų verčių apskaičiavimo, pagrindo spręsti dėl sankcijų taikymo atsakovei nėra, todėl ieškinys atmestinas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, nesukeliančios subjektams teisinių pasekmių (nenustatančios teisinių įpareigojimų), nelaikomos ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu aktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016; 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-865-662/2017).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė teismui dokumentus apie bylos nagrinėjimo metu patirtas 2 184,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl minėta suma jai priteistina iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 str., 423 ¹ - 423¹⁰ str.,

nusprendžia:

Ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl alternatyvių sankcijų taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos 2 184,05 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 05 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis