Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

psichologui D. N.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2019-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai nutraukė baudžiamąją bylą Nr. N1-343-269/2019 už padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 80-83, 93 straipsniais K. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirta auklėjimo poveikio priemonė – įspėjimas)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje – aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nėra sulaukusi amžiaus pagal kurį ji atsako už nusikalstamą veiką, kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. tuo metu kai J. B., tyčia rankomis tampė nukentėjusiają nepilnametę V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų taip dalį jų ištraukdama, o nukentėjusiajai V. Č. nukritus ant žemės, atsisėdo ant šios, vieną kartą delnu sudavė per veidą, rankomis sudavė per galvą, jis (K. K.) tyčia, du kartus koja spyrė V. Č. į šlaunį ir blauzdos sritį, tuo bendrais veiksmais su J. B., mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje padarydamas nukentėjusiajai V. Č. poodinę kraujosrūvą dešinėje blauzdoje bei voko žaizdą – sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, jog tą dieną atėjo į mokyklą pažaisti kamuoliu su draugais ir pamatė kaip mušasi dvi merginos. Jis draugams pasakė, kad reikia jas išskirti, tačiau draugai atsakė, kad nereikia, nes norėjo pažiūrėt kaip šios mušasi. Muštynės tarp merginų kažkuriam laikui baigėsi. (duomenys neskelbtini) paskambino savo mamai ir viską papasakojo. Mama norėjo kviesti policiją, tačiau (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nereikia. Tada visi grįžo prie mokyklos ir vėl prasidėjo muštynės. (duomenys neskelbtini) pargriovė ant žemės (duomenys neskelbtini), atsisėdo ant jos ir ji pradėjo mušti (duomenys neskelbtini) per veidą. Tada kaltinamasis įspyrė nukentėjusiąjai į šlaunį ir blauzdą. Mergaitė pradėjo verkti. Po to prie mokyklos buvę paaugliai išsilakstė. Kaltinamąjam paskambino ir pasakė ateiti namo, kur jau laukė policija. K. K. parodė, kad V. Č. nespėjo atsiprašyti, nes jį išsivežė policija. Pripažįsta, kad mušdamas mergaitę pasielgė blogai, gailisi, daugiau taip nedarys. V. Č. atsiprašė teismo salėje, gailisi, kad padarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš pas ikiteisminio tyrimo teisėją (duomenys neskelbtini) apklaustos nepilnametės nukentėjusiosios apklausos parodymų, kurie pagarsinti teisiamojo posėdžio metu matyti, kad papasakojo apie įvykį kaip ji susimušė su drauge. Ji pakvietė ir pradėjo ją kaltinti, kad ji neva suviliojo jos vaikiną. Pradėjo ją stumdyti, grasinti jai, kad ims ir jos trenks į stulpą. Paprašė jos nusiraminti. Ji paėmė už plaukų, pradėjo už jų tampyti, net išrovė keletą plaukų. Ji bandė gintis ir atsilyginti tuo pačiu, bet nesusitvarkė su ja. Galbūt būtų susitvarkiusi, jei nebūtų atėjusi kita mergaitė, kuri buvo už ją stipresnė, jos vardas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paguldė ją ant žemės, tada atėjo kita nepažįstama mergaitė ir pradėjo mėtyti į ją išrautas žoles, smėlį, akmenukus. Vėliau gulint ant žemės (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant jos. Po to dar keturi berniukai pradėjo spardyti ją kojomis. Pradėjo rašyti žinutę mamai, skambino netgi, o vėliau jie paėmė iš jos telefoną. O vėliau, kai jie jau sužinojo, kad važiuoja policija, jie nubėgo žiūrėti, nes nesuprato, kas vyksta. T. J. nulipo nuo jos, pasakė jai bėgti ir pasakė: „Atleisk“. Ji tada nuėjo, pažiūrėjo, kad atvažiavo policija ir pareigūnai pasiėmė į mašiną ir tada ieškojo kitų įvykio dalyvių. Tai, ką papasakojo, įvyko prie (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Atrodo, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Tai galėjo būti po 16 val., nes iš pradžių jie kalbėjosi, po to dar mamai skambino. Draugė, kuri pradėjo konfliktą, vardu (duomenys neskelbtini). Vėliau atėjo (duomenys neskelbtini), po to dar (duomenys neskelbtini), kitų dviejų vaikinų vardų nežino. (duomenys neskelbtini) pavardė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pavardės nežino. K. J. jai rovė plaukus, truputį skaudėjo. Kai ji gulėjo ant žemės, tai (duomenys neskelbtini) mušė su delnu, ji bandė užsidengti, po to atsikėlė, jie nuėjo ir (duomenys neskelbtini) stovėdama mušė, po to jinai pradėjo šaukti (duomenys neskelbtini): „Padėk“, tada (duomenys neskelbtini) ją griebė ir pargriovė. Dar įvykio vietoje buvo (duomenys neskelbtini), kuris pakvietė savo draugą. O tas draugas turėjo keturratį. Ir grasino jai, kad keturračiu pervažiuos kojas. Taip sakė (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) ją pervažiuos su tuo keturračių. Kojomis ją spardė (duomenys neskelbtini) ir dar du vaikinai. (duomenys neskelbtini) spyrė du kartus: į šlaunį ir į blauzdos sritį. Ant šlaunies buvo mėlynė. Ji tą mėlynę rodė mamai ir gydytojui. Kai atvažiavo policija, visi išsibėgiojo. (duomenys neskelbtini) rovė plaukus, (duomenys neskelbtini) pargriovė, o (duomenys neskelbtini) spyrė du kartus. Maža nepažįstama mergaitė mėtė į ją akmenukus, žolę, smėlį. Telefoną iš jos atėmė (duomenys neskelbtini). Policiją iškvietė mama, kai jai pasakė, kas vyksta. T. K. vėliau grąžino per (duomenys neskelbtini). Ją dar spardė kojomis (duomenys neskelbtini) ir dar du nepažįstami berniukai. (duomenys neskelbtini) spyrė vieną kartą į blauzdos sritį, tačiau nelabai skaudėjo. Trečias vaikinas spyrė į tą pačią vietą. Skausmą pajautė, bet nelabai skaudėjo. Ketvirtas vaikinas pataikė tik į batą, į koją nepataikė. Parodė, kad dar ant galvos buvo atsiradę keli gumbai. Juos rodė mamai ir gydytojui. Tie gumbai atsirado nuo (duomenys neskelbtini) veiksmų. N. I. pargriovimo ji alkūne ir galva atsitrenkė į žemę. Nuo to atsitrenkimo truputį skaudėjo. Gumbai ant galvos atsirado nuo to, kad (duomenys neskelbtini) ją mušė rankomis per galvą. Pagrindinis konfliktas įvyko tarp jos ir (duomenys neskelbtini). Santykiai su (duomenys neskelbtini) yra tokie – (duomenys neskelbtini) daug kartų rašė, tačiau ji jai neatsakė, tačiau pastaruoju metu kartais su ja susirašinėja. Dabar jokio konflikto tarp jų nėra, ji paklausia, kaip laikosi ir tiek. (b. l. 82-84)

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) liudytojos A. Š. apklausos matyti, kad (duomenys neskelbtini) jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino dukra V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), šalia mokyklos ją muša pažįstami paaugliai. Ji pasakė dukrai kad ateina pas ją ir eidama iškvietė policiją nurodytu dukros adresu. Iškvietusi policiją atėjo prie mokyklos, tačiau nieko neradusi, paskambino dukrai, kuri pasakė, kad yra netoliese su pareigūnais. Priėjusi prie pareigūnų automobilio, kur dukra jai pasakė, kad ją sumušė pažįstami J. B. ir K. K., kurį policijos pareigūnai sulaikė. Pareigūnai, nuvykę J. B. namuose nerado. Kitų paauglių, dalyvavusių įvykyje, dukra nurodyti negalėjo. Dukra nurodė, kad pagrindinis asmuo kuris ją mušė buvo J. B.. Nurodė, kad detalių įvykio aplinkybių nežino, tai gali nurodyti tik jos dukra (duomenys neskelbtini). 2018-10-01 planuoja vykti į Naujojoje Vilnioje esančią polikliniką dukros apžiūrai dėl patirtų sužalojimų. Šiuo metu medicinos pagalba nereikalinga. Parodė, kad K. K. pažįsta, merginai vardu J. B. yra 14 metų.(b. l. 23)

Iš byloje esančios 2018-10-05 papildomos liudytojos A. Š. apklausos matyti, kad po įvykio dukra V. Č. papasakojo įvykio aplinkybes ir nurodė, kad dukros draugė J. B. ją užsipuolė dėl vaikino ir pradėjo ją mušti. Kai prasidėjo muštynės aplinkui nieko nebuvo, o vėliau pradėjo rinktis kiti vaikai. Į pagalbą J. B. atėjo kita pažįstama I. S., kuri mokosi aštuntoje klasėje, kuri taip pat pradėjo mušti dukrą (duomenys neskelbtini). Vėliau atėjo K. K., kuriam 17 metų, ir priėjęs prie dukros (duomenys neskelbtini) jai 2-3 kartus delnu stipriai sudavė per pakaušį po to (duomenys neskelbtini) pargriovė ją ant žemės, o (duomenys neskelbtini), užlipusi ant jos, pradėjo ją mušti. (duomenys neskelbtini) sėdint ant (duomenys neskelbtini), priėjo K. K., kuris iš kojų tris kartus sudavė jai per koja, dėl ko jos dukrai atsirado mėlynės. Netrukus ten buvę vaikai išsibėgiojo, kai išgirdo atvažiuojančius policijos pareigūnus. D. V. dėl šio įvykio patyrė didelę psichologinę traumą, taip pat stiprų fizinį skausmą bei sumušimus. Po įvykusio įvykio ją dažnai pykina, skundžiasi, kad skauda galvą dėl tų sumušimų, todėl vyks į ligoninę, kad atliktų galvos nuotrauką. Taip pat liudytoja papildomos apklausos metu prašo išduoti siuntimą į teismo medicinos tarnybą, kur su dukra būtinai nuvyks.(b. l. 25)

Iš pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018-11-28 apklaustos nepilnametės liudytojos apklausos parodymų, kurie pagarsinti teisiamojo posėdžio metu matyti, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini). Sėdėjo prie mokyklos, netoli jos namų. (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo. Kai atėjo (duomenys neskelbtini), pradėjo ją visokiausiais žodžiais sakyti, pastūmė ją, o ji vistiek sėdėjo, tada priėjo draugė, kuri pastūmė (duomenys neskelbtini) atgal. (duomenys neskelbtini) priėjo, paėmė ją už plaukų ir prasidėjo muštynės. Ji jos nemušė, (duomenys neskelbtini) ją pastūmė, (duomenys neskelbtini) pradėjo ją spardyti. K. V. gulėjo, negalėjo atsistoti, atvažiavo policija. Policija vėliau atvažiavo, kai jau buvo išėjusiosios, o (duomenys neskelbtini) pasilikęs. Ji (duomenys neskelbtini) parašė, kaip jai sekasi, ji atrašė ir pasiuntė, bet ji (duomenys neskelbtini) turėjo atsiprašyti, kad (duomenys neskelbtini) su ja susimušė. Jai sakė, kad jos tėtė ir mama grasino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo draugė, su ja dabar nebendrauja. Su ja susidraugavo, kai ji buvo ant sūpynių su draugėmis ir ji priėjo prie jos pasisveikinti ir susipažino. Su ja bendravo iki įvykio. Tai, ką pasakoja, įvyko apytiksliai prieš du mėnesius. Atrodo, kad buvo savaitgalis. Tai atsitiko apie 5-6 val. vakaro. Muštynės tarp jos ir (duomenys neskelbtini) kilo dėl to, kad ji pirma pradėjo stumdytis ir paėmė ją už plaukų. Nesupranta, dėl ko ji taip padarė. Ji iškeikė necenzūriniais žodžiais. Iki muštynių gerai bendravo ir tarp jų nieko nebuvo. Pirma įžeidinėti pradėjo (duomenys neskelbtini) ir ji pirma pradėjo muštynes. (duomenys neskelbtini) paėmė ją už plaukų ir trenkė su kumščiu į pilvą ir ji tada jai atgal trenkė ir jos pradėjo muštis, bet ne taip stipriai. K. K. pradėjo (duomenys neskelbtini) spardyti, jai pasidarė bloga. (duomenys neskelbtini) ją spardė į vietą ties pilvu dešinėje pusėje. Kad po to, kai ji jai trenkė „ne taip stipriai mušėsi“, turėjo omenyje, kad po to jos nemušė, o jau (duomenys neskelbtini) ją spardė. Kai ji trenkė (duomenys neskelbtini), ji norėjo trenkti atgal, bet tada (duomenys neskelbtini) ją paguldė ir pradėjo spardyti. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) norėjo jai trenkti iš to, kad ji sugniaužė kumštį ir pakėlė jį link jos. Ji stovėjo arčiau, nei per metrą. Kairėje nuo jos, stovėjo (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini) galimai įsikišo į jų su (duomenys neskelbtini) muštynės, nes norėjo apginti ją. Ji su (duomenys neskelbtini) jau nebendrauja. (duomenys neskelbtini) draugauja su jos drauge (duomenys neskelbtini), kuri įvykio metu buvo su ja. K. V. paguldė ant žemės pakišdamas jai koją ir kai ji nukrito, jis pradėjo ją spardyti. Jis pakišo koją ir tada pradėjo spardyti. (duomenys neskelbtini) kepurė buvo prie mokyklos. K. V. spardė daug kartų į kojas, ir į kitas vietas, ir ji po to negalėjo atsistoti. Be jos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykio metu dar buvo I. S. ir (duomenys neskelbtini). Kai po įvykio namuose šukavosi plaukus, pastebėjo, kad muštynių metu buvo išrauta daug plaukų. Tose vietose truputį skaudėjo galvą. Tuo metu kai (duomenys neskelbtini) paėmė už plaukų, jai skaudėjo 3 balų skausmų vertinant balų skalėjė nuo l iki 10, kai 1 – silpnai skauda, o 10 – labai stipriai.(b. l. 108-109)

Iš byloje esančios 2018-10-03 liudytojos O. Š. apklausos matyti, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra oficiali jos globotinė. (duomenys neskelbtini) apie 19:00 val. į namus atvykę policijos pareigūnai ieškojo (duomenys neskelbtini), kurios tuo metu nebuvo namuose. Grįžusi namo apie 21:00 val. papasakojo, kad būnant prie mokyklos prie jos priėjo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo apsivardžiuoti bei stumdyti. Dėl ko tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kilo grumtynės (muštynės). Kiek jos vyko (duomenys neskelbtini) nepamena, tik prisiminė, kad buvo atėjęs K. K., kuris jas išskyrė, ar jis spardė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesakė. Kiek žino buvo ir daugiau vaikų, tačiau (duomenys neskelbtini) jų nenurodė, jei sužinos daugiau būtinai praneš. (b. l. 96)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pareiškimo, kuris buvo gautas Vilniaus aps. VPK Vilniaus raj. PK iš J. B. globėjos O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) J. B. sėdėjo su draugais, o atėjusi V. Č. ją stumdė, tampė už plaukų, prasidėjo muštynės. Galimai nusikalstamos veikos padarymo metu V. Č. buvo 14 metų. BK 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų. BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas: asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus; Remiantis to kas išdėstyta, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. Č. atžvilgiu. (97-101)

Iš byloje esančio 2018-10-03 apklausos, kurioje liudytoja Z. K. parodė, kad K. K., gim. metais yra jos sūnus, kuris pasakojo įvykio aplinkybes dėl mergaitės (duomenys neskelbtini) sumušimo. (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme (duomenys neskelbtini) draugai pakvietė pažaisti futbolą. Eidamas prie mokyklos, pamatė kaip dvi mergaitės, gulėdamos ant žemės, grūmėsi (mušėsi). Jis minėtas mergaites atpažino, viena mergaitė buvo vardu (duomenys neskelbtini), o kita (duomenys neskelbtini). T. K. ir jo pažįstamas draugas (duomenys neskelbtini), kuris yra galimai (duomenys neskelbtini) vaikinas, nusprendė jas išskirti. (duomenys neskelbtini) patraukė (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu sėdėjo ant (duomenys neskelbtini) ir jis su draugu laikė merginas, kol jos neapsiramino. Kai apsiramino, jas paleido ir nuėjo žaisti futbolą. V. K. vėl pamatė, kad tos merginos susikibusios ir mušėsi, tačiau šį sykį jų neišskyrinėjo, jos galiausiai pačios apsiramino, kai buvo paminėta policija. Kiti sūnūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė tas pačias aplinkybes, kad mergaičių niekas nemušė išskyrus jas pačias, ir kad vaikinai norėjo jas išskirti. (b. l. 111)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pareiškimo, kuris buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, matyti, kad jį pateikė A. Š., kur nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos dukrą V. Č. sumušė draugė (duomenys neskelbtini), kuri šią pagriebusi už plaukų tampė, pradėjo ją mušti rankomis per veidą, po to paguldė ant žemės ir atėjęs K. K. pradėjo spardyti kojomis ir mušti rankomis į galvą. (b. l. 4)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinio pranešimo, matyti, jog (duomenys neskelbtini) patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. K., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjai paskambino 14 metų dukra V. Č. ir pasakė, kad prie mokyklos prie jos kabinėjasi pažįstami vaikinai. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pastebėjo einančią, verkiančią mergaitę, vėliau paaiškėjus, kad tai yra V. Č. gim. (duomenys neskelbtini), kurios paklausus ar gerai jaučiasi ji pasakė, kad ją sumušė pažįstami vaikinai ir merginos, paaiškino, kad kompanija buvo iš 6-10 asmenų. Paklausus, kur jie yra, nurodė, kad visi asmenys pabėgo už mokyklos. Apžiūrėjus mokyklos teritoriją kartu su V. Č. įtariamųjų asmenų nesurado. Paklausus mergaitės, kas ją mušė ir ar žino kur kas gyvena, mergaitė nurodė vieną iš pažįstamų asmenų, gyvenamąją vietą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko V. M., kuris paaiškino, kad šiuo metu berniukų namuose nėra, jie prie mokyklos, susisiekęs su jais, pakvietė juos namo. Mergaitė nurodė vieną iš jų, kuris ją sumušė, tai buvo K. K.. Sulaikius K. K., vyko kitu nurodytu adresu, kur gyvena mergina, vardu (duomenys neskelbtini), kuri taip pat mušė V. Č.. Atvykus į nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė O. Š., kuri pasakė, kad jos globotinės J. B. šiuo metu nėra namuose, ir kur šiuo metu ji randasi negali pasakyti. Su nukentėjusiąja V. Č. ir jos mama A. Š., taip pat su patruliu V1720, kuris vežė nepilnametį asmenį K. K. į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi.(b. l. 16)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų, užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pradėta 22:20 val. Protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – už mokyklos esanti teritorija. Apžiūrimoje už mokyklos esanti teritorijoje – vaikų žaidimo aikštelė, kurioje yra išdėstyti įvairūs vaikų žaidimams skirti įrenginiai. Už vaikų žaidimo aikštelės yra mokyklos stadionas, kuriame stovi futbolo vartai, kairysis stadiono kraštas yra aptvertas metaline tvora. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kamera nestebima.(b. l. 17-20)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime užfiksuota, kad nuo (duomenys neskelbtini) Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Minėto skambučio skaitmeninės garso įrašo kopija išsiųsta el. pašto adresu. Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą ir įrašų pradžios laiką. (b. l. 28-29 )

Iš byloje esančio 2019-04-04 Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad įrašo trukmė – 00:00:56 sek. Atsiliepus 112 pagalbos centro darbuotojai, ji bendrauja su pranešėja – moterimi. Pranešėja informuoja, kad reikia policijos. Nurodo, kad prie jos dukros V. Č. ir jos draugės (duomenys neskelbtini) kaime lenda kažkokie berniukai, dukrai 14 metų. Paklausta nurodo adresą: (duomenys neskelbtini) mokyklos. Paklausta atsako, kad vienas berniukas vardu (duomenys neskelbtini), kitus nurodys pati dukra. Paklausta prisistato kaip A. Š.. Paklausta nurodo, kad pati dabar bėga du kilometrus į vietą. (b. l. 30-31)

Iš byloje esančio 2019-01-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog remiantis V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų duomenimis, V. Č. nustatyta poodinė kraujosrūva dešinėje blauzdoje, bei voko žaizda padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais). 2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos, bei galėjo būti padaryti vienu metu. 4. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. V. Č. nustatyta poodinė kraujosrūva dešinėje blauzdoje, bei voko žaizda padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais). 6. Nustatytuose sužalojimuose nėra aprašyti individualūs žalojančio daikto (daiktų) požymiai, todėl apie daikto formą bei dydį pasisakyti nėra galimybės. 7. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimuisi. 8. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. 9. V. Č. po nustatytų kūno sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą.(b. l. 41-42)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje – aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis, K. K. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. K. K. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-341-648/2018). K. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Tai viena. Antra, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusiajai spyrė į šlaunį ir blauzdą tuo metu, kai ji gulėjo ant žemės, buvo prispausta J. B., kuri tuo metu mušė nukentėjusiąją per veidą, todėl nukentėjusioji V. Č. jam negalėjo pasipriešinti ar numatyti, kad K. K. spirs jai į koją – šlaunį ir blauzdą. Posėdžio metu kaltinamasis negalėjo nurodyti, kodėl jis spyrė nukentėjusiajai. Todėl teismas pagrįstai mano, kad K. K. pasinaudojo nukentėjusiosios apsunkinta padėtimi ir neturėdamas jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu tuo metu, kai prieš nukentėjusiąją smurtavo nepilnametė J. B.. Todėl jo veiksmai buvo nukreipti viešajai tvarkai pažeisti.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, bei pačio kaltinamojo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvada, jog kaltinamasis K. K. (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje – aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nėra sulaukusi amžiaus pagal kurį ji atsakytų už nusikalstamą veiką, kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. tuo metu kai J. B., tyčia rankomis tampė nukentėjusiąją nepilnametę V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų taip dalį jų ištraukdama, o nukentėjusiajai V. Č. nukritus ant žemės, atsisėdo ant šios, vieną kartą delnu sudavė per veidą, rankomis sudavė per galvą, jis (K. K.) tyčia, du kartus koja spyrė V. Č. į šlaunį ir blauzdos sritį, tuo bendrais veiksmais su J. B., mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje padarydamas nukentėjusiajai V. Č. poodinę kraujosrūvą dešinėje blauzdoje bei voko žaizdą – sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. K. charakterizuojantys duomenys yra: už administracinius teisės pažeidimus nebaustas, už nusikalstamų veikų padarymą neteistas. Minėtą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog K. K. šią veiką padarė tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas dėl kaltinamojo, padarytų kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenimis, dėl šių nusikalstamų veikų K. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-04-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-343-269/2019 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirta auklėjimo poveikio priemonę – įspėjimą. Taigi šios aplinkybės teismui suponuoja išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymo ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, kas yra viena iš numatytų sąlygų BK 93 straipsnyje. Todėl teismo vertinimo, nėra pagrindo tenkinti gynėjo prašymą ir atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį.

Teismas, vertindamas tai, jog kaltinamasis savo kaltęs pripažino pilnai, gailisi, šiuo metu yra dirbantis, kas yra pakankamas pagrindas manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį toliau tęsti darbo santykius, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Manytina, kad laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais kaltinamajam padėtų suformuoti požiūrį, kad gyventi galima nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos A. T. 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 18,71 Eur civilinį ieškinį už V. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. (b. l. 87-90) Teismas nustatė, kad kaltinamasis K. K. tyčia spyrė nukentėjusiajai ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kurio ji kreipėsi į gydymo įstaigą. Nukentėjusiosios gydymo paslaugos sudarė 18,71 Eur sumą, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pagal subrogaciją tapo kreditore. Teismų praktikoje išaiškinta, kad <...> teritorinės ligonių kasos pagal BPK 109 straipsnio prasmę turi teisę kaip kreditoriai, tapę pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio nuteistojo (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-128-696/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta dėl kaltinamojo K. K. veiksmų nukentėjusioji V. Č. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydyta ambulatoriškai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 88). Todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo K. K. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. (K. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. K. 18,71 Eur (aštuoniolika eurų, 71 ct) (Valstybinė ligonių kasa, Ž. L. g. 6, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.