- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- A-2357-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00843-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams pateikti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. L. su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. K. nuosavybės teise valdytą žemės ūkio paskirties 10,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilalės r. sav.; 2) atnaujinti praleistą terminą gautiems nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šilalės skyriui (iš Klaipėdos regioninio Valstybės archyvo, Tauragės filialo gautą 2018 m. gegužės 29 d. pažymą Nr. 6 RTA-322-(2.36) apie teisėtai turėtą 16 ha plotą A. K. žemę ir mišką (toliau – ir Pažyma)).
2. Pareiškėja nurodė, kad jai yra teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio A. K. turėtą žemės ūkio paskirties žemę ir mišką, bet ne į visą jo turėtą turtą. Pareiškėja paaiškino, kad visus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus tvarkė Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės žemės reformos tarnyba, Šilalės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, Tauragės apskrities valdytojo administracija. Nuosavybės teisės buvo atkurtos Tauragės apskrities administracijos viršininko 1996 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 2336.
3. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos Šilalės skyriaus 2019 m. spalio 16 d. rašte nurodoma, jog prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti patenkintas dėl to, kad pareiškėja nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų atnaujintas praleistas įstatyme nustatytas terminas prašymui paduoti (Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057). Pareiškėjos teigimu, žemės ūkio paskirties žemė ir miškas turi būti įvertinti ir išskirti į atskirus turto grąžinimo segmentus. Taip ir buvo padaryta. Miškas buvo grąžintas 1995 m. Kiti giminaičiai, gyvenantys miestuose, pagal susitarimą atsisakė senelio A. K. nekilnojamojo ir išlikusio turto pareiškėjos naudai.
4. Pareiškėja nurodė, kad 1996 m. nebuvo galimybės persikelti dirbamą žemę pagal gyvenamą vietą. Pareiškėja paaiškino, jog terminas prašymui ir dokumentams pateikti buvo praleistas dėl to, kad nebuvo tinkamai paaiškintos pareiškėjos teisės, jog išlikusio miško grąžinimas natūra negali būti sutapatinamas su žemės ūkio paskirties žemės sklypo grąžinimu. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad iš Valstybinio archyvo Klaipėdos ir Tauragės filialų negavo įrodymų, patvirtinančių senelio A. K. turėtos žemės ir miško dydžius. Pareiškėja nurodė, kad yra garbaus amžiaus asmuo, ilgus metus pastoviai ir nuolat prižiūri visiškai neįgalų vyrą. Pareiškėjos manymu, visos šios aplinkybės yra svarbios ir suteikia pagrindą prašyti atnaujinti praleistą terminą prašymui Tarnybos Šilalės skyriui paduoti.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašė jį atmesti.
6. Tarnyba nurodė, kad 2018 m. spalio 3 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019 m. balandžio 1 d. raštu „Dėl prašymo išnagrinėjimo”, 2019 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019 m. birželio 3 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019 m. liepos 15 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo” išnagrinėjo prašymus (skundus) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, valdytą žemę. Tarnyba nustatė, jog teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą pareiškėja įgijo iš J. P. 1996 m. spalio 1 d. sutartimi, patvirtinta Tauragės rajono notarų biuro notarės. Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996 m. kovo 15 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” atkūrė (atstatė) pareiškėjai nuosavybės teises į 8 ha žemės (vertė – 7 840 Lt), už ją kompensuojant mišku. Lygiavertis turėtajam 3,89 ha (vertė – 7840 Lt) miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis)) pareiškėjai perduotas Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 556 „Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę pil. E. L. lygiaverčiu miško plotu Tauragės rajone”. Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” atkūrė (atstatė) pareiškėjai nuosavybės teises į 9,43 ha turėtos žemės ir miško plotą, sugrąžinant natūra (buvusioje vietoje) 7,43 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 267-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 267-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 29 d. parengė išvadą Nr. 87-69 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn” lygiaverčiui turėtajam žemės sklypui perduoti Tauragės rajono Mažonų seniūnijoje. Tarnyba pažymėjo, kad šioje išvadoje nurodyta, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,01 ha žemės ir 3,29 ha miško (bendra vertė – 10 726 Lt).
7. Tarnyba nurodė, kad nuosavybės teisės į minėtą žemę pareiškėjai atkurtos Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 77-5964 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) E. L.” (už 3,29 ha miško (vertė – 4 774 Lt) perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam 2,21 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (vertė – 4 774 Lt) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis)) ir Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 77-6664 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) E. L.” (už 9,01 ha žemės (vertė – 5 952 Lt) perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam 3,88 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (vertė – 5 952 Lt) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))).
8. Tarnyba darė išvadą, kad pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos į visą 29,73 ha buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą, į kurį ji įgijo teisę atkurti nuosavybės teises pagal 1996 m. spalio 1 d. sutartį, patvirtintą Tauragės rajono notarų biuro notarės. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neginčijo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
9. Tarnyba nurodė, kad dėl buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos valdyto galbūt didesnio nei 37,16 ha žemės ploto, kuris nustatytas 1996 m. kovo 2 d. Šilalės rajono ekspertų komisijos dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti pasiūlyme–išvadoje Nr. 473, teigia, kad Šilalės skyriuje saugomose nuosavybės teisių atkūrimo bylose nėra dokumentų, įrodančių, kad A. K. iki žemės nacionalizacijos valdė didesnį žemės, miško plotą. Tarnyba pažymėjo, kad teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą pareiškėjai perleido motina J. P., kuri šiuo metu yra mirusi. Tarnyba nurodė, kad jeigu pareiškėja yra J. P. įpėdinė ir turi dokumentus, patvirtinančius, kad žemės savininkas A. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė didesnį žemės, miško plotą, arba toks juridinę reikšmę turintis faktas bus nustatytas teisme, Tarnybos Šilalės skyriui pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas praleistas įstatyme nustatytas terminas dokumentams pateikti, taip pat pateikus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra bus tęsiama J. P. vardu.
10. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokiems dokumentams pateikti prašo teismo atnaujinti terminą, kokias faktines aplinkybes šie dokumentai patvirtina. Pareiškėja nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūroje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių, šią aplinkybę patvirtina Tauragės apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 2336, 1996 m. kovo 11 d. pažyma Nr. 780, 1996 m. spalio 1 d. sutartis, sudaryta tarp J. P. ir pareiškėjos, todėl, būdama atsakinga ir rūpestinga, turėjo pakankamai laiko surinkti papildomus dokumentus ir įgyvendinti savo teises atkuriant nuosavybės teisės į A. K. valdytą visą žemės ir miško plotą. Tarnybos teigimu, pareiškėja nenurodė teismui svarbių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų atnaujinti praleistą terminą prašymui bei nuosavybės teisės įrodantiems dokumentams pateikti.
II.
11. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos pareiškimą.
12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 11 punktu, pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. spalio 26 d.) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.) nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.
13. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) 2 straipsnio 3, 4 punktais, atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir konstatavo, kad įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugsėjo 3 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Aiškinamos normos tikslai yra atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kuriame nurodyta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra ne pratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
14. Teismas nustatė, kad teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą pareiškėja įgijo iš J. P. 1996 m. spalio 1 d. sutartimi, patvirtinta Tauragės rajono notarų biuro notarės. Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996 m. kovo 15 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” atkūrė (atstatė) pareiškėjai nuosavybės teises į 8 ha žemės (vertė – 7 840 Lt), už ją kompensuojant mišku. Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” atkūrė (atstatė) pareiškėjai nuosavybės teises į 9,43 ha turėtos žemės ir miško plotą, sugrąžinant natūra (buvusioje vietoje) 7,43 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 267-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 267-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 29 d. parengė išvadą Nr. 87-69 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn” lygiaverčiam turėtajam žemės sklypui perduoti Tauragės rajono Mažonų seniūnijoje, kurioje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,01 ha žemės ir 3,29 ha miško (bendra vertė – 10 726 Lt).
15. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, sprendžiant Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo klausimą, yra svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikė asmuo, kuris turi subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktais, nustatė, kad pareiškėja, be kita ko, siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymas numato galimybę vaikams ir vaikaičiams atkurti nuosavybės teises į tėvų ir senelių iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Iš 1996 m. spalio 1 d. sutarties teismas nustatė, jog J. P. (pareiškėjos motina, mirusi) pareiškėjai perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą. Teismas pažymėjo, kad spręstinas klausimas, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti terminą pateikti prašymą Tarnybai dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nei Atkūrimo įstatymo normose, nei Tvarkoje nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, t. y. konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas pažymėjo, kad, pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, be kita ko, domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems suinteresuotiems asmenims.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjai vėliausiai nuo 2018 m. gegužės 29 d. turėjo būti žinoma faktinė aplinkybė apie tai, kad Šilutės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyvinio fondo Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1945–1946 m. (duomenys neskelbtini) kaimų ūkinėje knygoje yra įrašas, kad A. K. naudojo 16 ha žemės. Tai patvirtina Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2018 m. gegužės 29 d. pažyma. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja nuo šios datos įgijo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. spalio 3 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019 m. balandžio 1 d. raštu „Dėl prašymo išnagrinėjimo”, 2019 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019 m. birželio 3 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019 m. liepos 15 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo” kreipėsi į Tarnybą, prašydama atkurti nuosavybės teises į neatkurtą savo senelio iki nacionalizacijos turėtos žemės dalį. Tarnyba 2018 m. spalio 3 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. liepos 5 d. raštais atsakė į pareiškėjos prašymus, skundus, be kita ko, nurodydama, kad pareiškėja turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas praleistas terminas paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
18. Teismas nurodė, kad svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatyme nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais siekia šių teisių realizavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys, t. y. jog jai nebuvo žinomos ir tinkamai paaiškintos jos teisės, kad išlikusio miško grąžinimas natūra negali būti sutapatinamas su žemės ūkio paskirties žemės sklypo grąžinimu, ji nebuvo gavusi įrodymų, patvirtinančių senelio turėtos žemės ir miško dydžius, iš Valstybinio archyvo Klaipėdos ir Tauragės filialų, yra garbaus amžiaus asmuo, ilgus metus pastoviai ir nuolat prižiūri visiškai neįgalų vyrą, nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nežinojimas apie tai, kad miško grąžinimas natūra negali būti sutapatinamas su žemės ūkio paskirties žemės sklypo grąžinimu, ir tai, jog jos senelis iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 16 ha ploto žemę ir mišką, nepatvirtina reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjos elgesys buvo tinkamas, rūpestingas ir apdairus, praėjus daugiau nei 10 metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė svarbių aplinkybių, neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo objektyvios priežastys delsti kreiptis į administracinį teismą daugiau kaip du metus nuo tada, kai jai tapo žinoma apie tai, kad A. K. naudojo 16 ha žemės. Teismas nustatė, kad pareiškėja pati savo valia pasirinko elgesio modelį, ne kartą kreipdamasi į Tarnybą, tačiau nesikreipdama į teismą. Teismas darė išvadą, jog nors pareiškėja jau nuo 2018 metų vidurio žinojo apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę, tačiau delsė pateikti administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistus terminus dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinkdama tokį elgesio modelį. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė, jog egzistavo objektyvios, nuo jos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sukliudė operatyviai (be nepagrįsto delsimo) kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neveikė kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo, todėl atmetė pareiškėjos pareiškimą.
III.
19. Pareiškėja E. L. apeliaciniu skundu prašo pagal Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugpjūčio 22 d. išduotą pažymą Nr. R6-4761 teismo sprendimu pripažinti pareiškėjai natūra išlikusį 10,72 ha miško plotą, kurį paveldėjo ir įteisino jos senelis A. K., gyvenęs Šilalės rajone, (duomenys neskelbtini), Pareiškėja taip pat prašo pripažinti teisėta Pažymą apie A. K. žemę ir mišką.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jis priimtas remiantis neteisingu Tarnybos nurodymu ir klaidinga išvada. Pareiškėja nurodo, kad 1995 m. rugsėjo 27 d. nusivedė savo mamą J. P. ir jos seserį P. J. į Šilalės rajone esančią (duomenys neskelbtini) apylinkę, kurioje buvo tvarkomas senelio A. K. žemės paveldėjimas. Buvo atliktas notarinis veiksmas dėl A. K. paveldėjimo atsisakymo pareiškėjos naudai. Nuo tos dienos pareiškėjos mama niekada neatliko jokių veiksmų dėl A. K. žemės palikimo. Pareiškėja nurodo, kad iš A. K. turėtos 60 ha žemės (45 ha dirbamos ir 15 ha miško) rasta tik 50,56 ha – 37,16 ha dirbamos žemės pagal grūdų pyliavos archyvo sąrašus ir 13,40 ha miško, išlikusio natūra. Pareiškėja nurodo, kad visa jai pagal paveldėjimą priklausanti senelio A. K. žemė yra įteisinta teisingai.
Atsiliepimas
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, pažymi, kad pareiškėja pareiškime nenurodė, kokiems dokumentams pateikti prašo teismo atnaujinti terminą, kokias faktines aplinkybes šie dokumentai patvirtina. Tarnybos manymu, pareiškėja nenurodė teismui svarbių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų atnaujinti praleistą terminą prašymui bei nuosavybės teisės įrodantiems dokumentams pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos, kuri yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko žemę atkūrimo ir dokumentus pagrįstumas.
23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos senelio A. K. nuosavybės teise valdytą turtą ir dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti, atmetė pareiškėjos prašymą.
24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas paduotas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo nagrinėtas pareiškėjas pareiškimas, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. K. nuosavybės teise valdytą žemės ūkio paskirties 10,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilalės r. sav.; 2) atnaujinti praleistą terminą iš Klaipėdos regioninio Valstybės archyvo gautiems nuosavybės teises įrodantiems dokumentams (Tauragės filialo 2018 m. gegužės 29 d. pažymą Nr. 6 RTA-322-(2.36) apie teisėtai turėtą 16 ha plotą A. K. žemę ir mišką) pateikti Tarnybos Šilalės skyriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėti priimant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą, nenagrinėtini apeliacinio proceso tvarka.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų atnaujinimo ne kartą yra akcentuota, kad svarbu nustatyti, kurioje įstatyme nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.), kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatyme nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise, faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatyme nustatyto termino pabaigos, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatyme nustatyto termino) (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015). Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausiusios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatyme nustatyto termino. Asmens, prašančio atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje Nr. A525-984/2014; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-634-789/2021; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1158-968/2021 ir kt.).
27. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1158-968/2021 ir kt.). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant teisinį ir faktinį pagrindus atnaujinti terminą pareiškėjai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentus.
28. Pareiškėja savo siekį atkurti nuosavybės teises į jos senelio A. K. nuosavybės teise valdytą žemės ūkio paskirties 10,72 ha žemės sklypą, be kita ko, grindžia Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2018 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. 6RTA-322-(2.36). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai vėliausiai nuo 2018 m. gegužės 29 d. turėjo būti žinoma faktinė aplinkybė apie tai, jog Šilutės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyvinio fondo Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1945–1946 m. (duomenys neskelbtini) kaimų ūkinėje knygoje yra įrašas, kad A. K. naudojo 16 ha žemės. Nors pareiškėja po šios datos ne kartą kreipėsi su prašymais į atsakovą, kuris jai išaiškino jos teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, pareiškėja nepagrįstai delsė pateikti teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo, jį išsiuntė tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo 2018 m. gegužės 29 d. Pareiškėjos nepagrįstai ilgas delsimas įgyvendinti savo teisę pateikti prašymą atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir dokumentams pateikti vien dėl to, kad ji yra garbaus amžiaus, slaugė sergantį savo vyrą, nedera su atsakingo ir rūpestingo elgesio standartais ir yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą atmesti. Pareiškėja, nurodydama, kad ji nežinojo apie tai, kad miško grąžinimas natūra negali būti tapatinamas su žemės ūkio paskirties žemės sklypo grąžinimu, kad jos senelis iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 16 ha ploto žemę ir mišką, nepateikė jokių svarbių aplinkybių ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo objektyvios priežastys delsti kreiptis į administracinį teismą daugiau kaip dvejus metus nuo tos dienos, kai jai tapo žinoma aplinkybė, jog A. K. turėjo 16 ha žemės. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai pagrindžia išvadą, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, kurios būtų pripažintinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis įstatyme nustatyto termino prašymui pateikti praleidimą.
29. Konstatavus, kad pareiškėjos nepagrįstai ilgas delsimas įgyvendinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę prašyti atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas jos pareiškimui atmesti, konstatuotina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
30. Apibendrinus šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.