Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E.L. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams pateikti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Daro išvadą, kad pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos į visą 29,73 ha buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą, į kurį įgijo teisę atkurti nuosavybės teises pagal 1996-10-01 sutartį, patvirtintą Tauragės rajono notarų biuro notarės. Atkreipia dėmesį, kad priimtų pirmiau paminėtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja neginčijo.

Dėl buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos valdyto galimai didesnio žemės ploto, negu 37,16 ha, kuris nustatytas 1996-03-02 Šilalės rajono ekspertų komisijos dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti pasiūlyme - išvadoje Nr. 473, teigia, kad Šilalės skyriuje saugomose nuosavybės teisių atkūrimo bylose nėra dokumentų, įrodančių, kad A. K. iki žemės nacionalizacijos valdė didesnį, negu nustatytas ekspertų komisijos pasiūlyme - išvadoje, žemės, miško plotą.

Pažymi, kad teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą pareiškėjai perleido motina J. P., kuri šiuo metu mirusi. Nurodo, kad pareiškėja yra J.P. įpėdinė, ir turi dokumentus, patvirtinančius, kad žemės savininkas A.K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė didesnį, negu nustatytas ekspertų komisijos pasiūlyme - išvadoje, žemės, miško plotą, arba toks juridinę reikšmę turintis faktas bus nustatytas teisme, tuomet, NŽT Šilalės skyriui pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas praleistas įstatymu nustatyti terminas dokumentams pateikti, taip pat pateikus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra bus tęsiama J. P. vardu.

Argumentuoja, kad pareiškėja nenurodo kokiems dokumentams NŽT pateikti prašo teismo atnaujinti terminą, kokias faktines aplinkybes šie dokumentai patvirtina. Pažymi, jog pareiškėja nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą procedūroje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių, šią aplinkybę patvirtina Tauragės apskrities valdytojo administracijos 1996-03-15 sprendimas Nr. 2336, 1996-03-11 pažyma Nr. 780, 1996-10-01 sutartis, sudaryta tarp J. P. ir pareiškėjos, todėl būdama atsakinga ir rūpestinga turėjo pakankamai laiko surinkti papildomiems dokumentams ir įgyvendinti savo teises atkuriant nuosavybės teisės į A. K. valdytą visą žemės ir miško plotą. Mano, kad pareiškėja nenurodė teismui tikrai svarbių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų atnaujinti praleistą terminą prašymui bei nuosavybės teisės įrodantiems dokumentams pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra praleistų terminų paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004-10-26 galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003-12-31) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004-10-12 Įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004-10-26), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2003-10-14 įstatymo IX-1759 redakcija) 2 straipsnis nustato subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokiais asmenimis inter alia (tarp kitko, be kita ko) yra mirusio turto savininko, nepalikusio testamento, sutuoktinis, tėvai ir vaikai (3 punktas) bei turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (žr. EŽTT 2009-07-21 sprendimą byloje A. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 27576/05). Susitariančioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, šių asmenų reikalavimai atkurti nuosavybę negali būti grindžiami „teisėtais lūkesčiais”, kurių apsauga numatyta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (žr. EŽTT didžiosios kolegijos 2002-07-10 nutarimą dėl priimtinumo byloje G. ir G. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39794/98, 2009-06-30 nutarimą dėl priimtinumo byloje S. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17064/06).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra nurodęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (grąžinimas į pirmesnę padėtį, visiškas buvusių teisių grąžinimas), bet ribotą restituciją (žr. 2007-09-06, 2010-12-22, 2012-10-11, 2013-09-11 nutarimus). Atitinkamai, įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, nustatyti inter alia (tarp kitko, be kita ko) prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Tai darydamas įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti į tai, kad nepagrįstai ilgi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai, ypač nepagrįstas jų pailginimas (inter alia (tarp kitko, be kita ko) nevienkartinis pratęsimas), gali iškreipti patį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo institutą (žr. Konstitucinio Teismo 2010-12-22 nutarimą).

Aptariant minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001-12-31 (2001-09-03 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003-12-31 (2003-06-19 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Aiškinamos normos tikslai yra atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kur yra nurodyta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra ne pratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą pareiškėja įgijo iš J.P.1996-10-01 sutartimi, patvirtinta Tauragės rajono notarų biuro notarės (b. l. 61). Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996-03-15 sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” (b. l. 66 – 67) atkūrė (atstatė) pareiškėjai nuosavybės teises į 8 ha žemės (vertė - 7840 Lt), už ją kompensuojant mišku. Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996-12-17 sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” (b. l. 69) atkūrė (atstatė) pareiškėjai nuosavybės teises į 9,43 ha turėtos žemės ir miško plotą, sugrąžinant natūra (buvusioje vietoje) 7,43 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 267-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 267-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities viršininko administracija 1998-06-29 parengė išvadą Nr. 87-69 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn” (b. l. 70) lygiaverčiam turėtajam žemės sklypui perduoti Tauragės rajono Mažonų seniūnijoje. Aptariamoje Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,01 ha žemės ir 3,29 ha miško (bendra vertė - 10726 Lt).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką, kad, sprendžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimą, yra svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikė asmuo, kuris turi subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (žr., pvz., LVAT 2010-04-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1024/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja be kita ko siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę. Kaip minėta, įstatymas numato galimybę vaikams ir vaikaičiams atkurti nuosavybės teises į tėvų ir senelių iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Iš anksčiau minėtos 1996-10-01 sutarties (b. l. 61) nustatyta, jog J. P. (pareiškėjos motina, mirusi) pareiškėjai perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės teisės į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą pareiškėjai yra atkurtos. Šios bylos atveju, pareiškėja teigia, jog jai nebuvo žinomos ir tinkami paaiškintos jos teisės, kad miško visiškai išlikusio natūroje sugrąžinimas negali būti sutapatinamas su žemės ūkio paskirties žemės sklypo grąžinimu; kad nebuvo gavusi iš Valstybinio archyvo Klaipėdos ir Tauragės filialų įrodymų, patvirtinančių senelio turėtos žemės ir miško dydžius; yra garbaus amžiaus asmuo, ilgus metus pastoviai ir nuolatos prižiūri visiškos negalios savo vyrą. Taigi, spręstinas klausimas, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisės atkūrimo, o vėliau ir giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams NŽT.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei Atkūrimo įstatymo normose, nei šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis LVAT praktika, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą; kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2010-09-24 nutartį administracinėje byloje A858-1209/2010; LVAT 2010-06-18 nutartį administracinėje byloje A261-553/2010 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2010-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014 ir kt.).

Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu asmuo įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (iki 2001-12-31 ir, atitinkamais atvejais, iki 2003-12-31), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-545/2010 ir kt.). Pagal administracinių teismų praktiką, nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., LVAT 2013-02-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-246/2013 ir kt.); kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., LVAT 2008-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1624/2008; 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-353-14 ir kt.); įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą (žr., pvz., LVAT 2008-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1876-08).

Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sprendžiant pareiškėjos prašymą, būtina nustatyti, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2012-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012 ir kt.). Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, inter alia (tarp kitko, be kita ko) domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems suinteresuotiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai vėliausiai nuo 2018-05-29 turėjo būti žinoma faktinė aplinkybė apie tai, kad Šilutės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyvinio fondo, Tauragės apskrities Vainuto Valsčiaus Žvingių apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1945-1946 m. Vilkų-Lauko kaimų ūkinėje knygoje yra įrašas, kad A. K. naudojo 16 ha žemės. Tai patvirtina Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2018-05-29 pažyma (b. l. 6). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja nuo šios datos įgijo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėja 2018-10-03 raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019-04-01 raštu „Dėl prašymo išnagrinėjimo”, 2019-05-14 raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019-06-03 raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo”, 2019-07-15 raštu „Dėl skundo nagrinėjimo” kreipėsi į atsakovę, prašydama atkurti nuosavybės teises į neatkurtą savo senelio iki nacionalizacijos turėtos žemės dalį. Atsakovė 2018-10-03, 2019-04-01, 2019-05-14, 2019-06-03, 2019-07-05 raštais (b. l. 43 – 45, 46 – 47, 48 -49, 50 – 51, 52 – 53) atsakė į pareiškėjos prašymus, skundus, be kita ko, nurodydama, kad pareiškėja turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas praleistas terminas paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Kaip minėta, svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais siekia šių teisių realizavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys, t. y. jog jai nebuvo žinomos ir tinkami paaiškintos jos teisės, kad miško visiškai išlikusio natūroje sugrąžinimas negali būti sutapatinamas su žemės ūkio paskirties žemės sklypo grąžinimu; kad nebuvo gavusi iš Valstybinio archyvo Klaipėdos ir Tauragės filialų įrodymų, patvirtinančių senelio turėtos žemės ir miško dydžius; yra garbaus amžiaus asmuo, ilgus metus pastoviai ir nuolatos prižiūri visiškos negalios savo vyrą - nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjos nežinojimas apie tai, kad miško natūroje sugrąžinimas negali būti sutapatinamas su žemės ūkio paskirties žemės sklypo grąžinimu, ir jog jos senelis iki nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybės teise valdė16 ha ploto žemę ir mišką, nepatvirtina reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjos elgesys buvo tinkamas, rūpestingas ir apdairus praėjus daugiau nei 10 metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio žemę. Šios bylos atveju pareiškėja nenurodo svarbių aplinkybių, neteikia įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo objektyvios priežastys delsti kreiptis į administracinį teismą daugiau kaip 2 metus nuo tada, kai jai tapo žinoma apie tai, kad A. K. naudojo 16 ha žemės. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pati savo valia pasirinko tokį elgesio modelį: per minėtą laikotarpį ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau nors jai ir buvo išaiškinta, tačiau į teismą nesikreipė. Taigi, darytina išvada, jog nors pareiškėja jau nuo 2018 metų vidurio žinojo apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę, tačiau delsė pateikti administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistus terminus dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinkdama tokį elgesio modelį.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja nepagrindė, kad egzistavo objektyvios, nuo jos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sukliudė praleidus įstatymo nustatytus terminus, operatyviai (be nepagrįsto delsimo) kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neveikė kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo adekvačioje situacijoje, todėl tenkinti jos prašymą pagal jame išdėstytus motyvus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos E. L.pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.