Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R. (E. R.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. R. (E. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bedarbis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. R. (E. R.) surašytas dėl to, kad jis 2013-04-03 apie 03.20 val., Klaipėdoje, ties Taikos pr. ir Naujakiemio g. sankryža, vairavo transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už šį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo esmę suprato, neprisipažino dėl padaryto pažeidimo ir paaiškino, kad „žolės“ (kanapių) rūkė prieš porą mėnesių ir savaitę prieš tai, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Tą dieną kai vairavo nebuvo apsvaigęs, gydymo įstaigoje per apžiūrą viską atliko gerai, pas jį tik rado organizme pėdsakus, kurie išsilaiko kelis mėnesius po vartojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus, be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs / neapsvaigęs, vartojęs / nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų (11.3 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3 punktas nustato, kad tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. 10.4 punktas nustato, kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomas tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atlikus imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais tyrimo metodais. 10.3 punktas nustato, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais-dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai “teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. 10.5 punktas nustato, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3 punkte nurodytais metodais.

Iš byloje esančio VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2013-04-04 Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo matyti, kad E. R. (E. R.) atlikto tyrimo rezultatai yra teigiami – nustatyta, kad buvo vartojami Kanabinoidai/Marihuana (THC), tyrimą atliko klinikos laborantė L. Š. (b. l. 29). Šiuo atveju Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikos laborantės L. Š. atliktas tyrimas nebuvo perduotas tolimesniam ištyrimui Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertams kaip tai nustatoma aukščiau nurodytame 4.3 punkte ir tai yra laikytina esminiu Metodikos pažeidimu.

Iš byloje esančio VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2013-04-04 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad E. R. (E. R.) apžiūrą atlikęs gydytojas V. U. apžiūros išvadoje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus, vartojęs kanabinoidų, marihuanos, vairuoti negali (b. l. 30). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas V. U. tokią išvadą padarė vadovaudamasis Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikos laborantės L. Š. atliktu tyrimu ir neturėdamas Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertų išvadų apie tiriamųjų medžiagų ištyrimą, kaip tai nustatoma nurodytame 4.3 punkte, kurios patvirtintų panaudotų greito tyrimo priemonių (testo) rezultatus, kaip tai buvo aukščiau paminėta, ir tai taip pat yra laikytina esminiu Metodikos pažeidimu.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3 punktą, tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai, o pagal 11.1 punktą, išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-644/2011).

Iš byloje esančio VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2013-04-04 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad E. R. (E. R.) atliekant jo apžiūrą atrodo tvarkingai, kvėpavimas, pulsas ir kraujospūdis normalus, eina tiesiai ir laikosi krypties, vyzdžiai simetriški, elgiasi ramiai, adekvačiai, koordinacinius mėginius atliko tiksliai, orientuojasi laike, vietoje ir situacijoje, dėmesys, atmintis, mąstymas, mimika ir gestikuliavimas nesutrikę, kalba rišli. Iš akte esančių įrašų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai apžiūros metu pagrindžia jo paaiškinimus, jog jis vairuodamas automobilį, nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vairuoti draudžiama esant apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, o ne vien tik nustačius faktą, kad jos prieš kurį laiką vartotos. E. R. (E. R.) teismo posėdyje nepripažino vairavęs automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, teigia, kad nors narkotinių medžiagų vartojo prieš savaitę, tačiau apsvaigęs nesijautė. Nepatvirtinus E. R. (E. R.) apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, nėra galimybės nurodyti, kokią įtaką jos galėjo turėti vairuojant automobilį.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nustatant, jog E. R. (E. R.) apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų vairavo transporto priemonę, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reikalavimų, todėl negalima vadovautis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2013-04-04 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kadangi jis surašytas ir atitinkamos išvados padarytos nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei tuo, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl to, jog E. R. (E. R.) transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir, kad E. R. (E. R.) veikoje yra pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 5 d., sudėtis. Surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma, o esant abejonėms, visos abejonės aiškinamos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla E. R. (E. R.) atžvilgiu nutrauktina jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str.5 d., sudėties ( LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vienok, E. R.(E. R.) veiksmuose yra pažymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., bet šios aplinkybės aplinkybės turi būti papildomai tikrinamos (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimasbe gydytojo paskyrimo), todėl byla turi būti perduota institucijai, surašiusiai šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes pats teismas rinkti įrodymus ir perkvalifikuoti veiką į kitą ATPK straipsnį, kaip numatyta LR ATPK 280 str. 2 d. neturi įstatyminio pagrindo, nes byloje reikia tirti naujas bylai svarbias aplinkybes ir tik tada priimti galutinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d.1 p., 287 str.1 d.2 p., teismas,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą E. R. (E. R.) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str.5 d., sudėties.

Administracinę bylą dalyje, kad spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo E. R.(E. R.) atžvilgiu, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 44 str. 2 d., perduoti Klaipėdos AVPK kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.