Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. (E. R.) 2013 m. balandžio 4 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 3 d., apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryža, vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. R. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 5 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad E. R. padarė ATPK 126 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad priimdamas ginčijamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją, turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus).

Taigi įvertinus bendrą asmens būklę turi būti užpildoma medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, išskyrus, skiltis „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (11.1 punktas). Tuomet skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo apsvaigęs ar neapsvaigęs, vartojęs ar nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų.

Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą E. R. atžvilgiu, buvo tas, jog negali būti daroma kategoriška išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimo netyrė. Nors Metodikos 4.3. punkte nurodyta, jog tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai, ką savo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarime pažymėjo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1719 „Dėl Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto statuso bei pavadinimo pakeitimo ir pavedimo Teisingumo ministerijai atlikti steigėjo funkcijas“ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto pavadinimas pakeistas į „Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“. Įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui Metodikos 4.3. punktas keistas nebuvo, tai teisinio reglamentavimo spraga. Kol ši teisinio reglamentavimo spraga nėra užpildyta darant atitinkamus teisės aktų pakeitimus, t. y. atitinkamų medicininių tyrimų atlikimas pavestas šiuo metu nebeegzistuojančiai įstaigai, galima teigti, kad atitinkamų tiriamųjų medžiagų ištyrimą gali atlikti ir kitos medicinos įstaigos, turinčios licenciją užsiimti atitinkama veikla, reikiamą įrangą ir atitinkamos kvalifikacijos specialistus. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog svarbu ne tai, kuri institucija – Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, turinti atitinkamus įgaliojimus, atlieka Metodikoje numatytus tyrimus, o tai, kad šlapimo bei kraujo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad E. R. medicininę apžiūrą atliko VŠĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės gydytojas, tačiau apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymių medicininės apžiūros metu nenustatyta, tik pažymėta, jog jis yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų (kanabinoidų). Apygardos teismas konstatuoja, kad minėtos aplinkybės neįrodo E. R. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną E. R. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius ATPK 126 str. 5 d. numatytą pažeidimą, neįrodyta.

Atmestinas Institucijos apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė policijos pareigūnų, nes jų parodymai apie E. R. elgesį vairuojant transporto priemonę ir priežastis dėl kurių transporto priemonė buvo sustabdyta nepatvirtintų, jog E. R. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tai tik būtų jų subjektyvi nuomone. Nors E. R. paaiškino, kad žolę-kanapes rūkė prieš porą mėnesių ir savaitę prieš tai, kai jį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 25, 35), tačiau jis neigia, kad buvo apsvaigęs įvykio dieną. Jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog tą dieną E. R. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 126 str. 5 d. E. R., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinio teismo nuomone, netikslinga naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo, kadangi, nustačius minėtus tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos pažeidimus, nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus, kurie leistų nustatyti, kad E. R. 2013 m. balandžio 3 d., vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.