Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1257-631/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-25
Bylos Nr.: eI3-1257-631/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03581-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Gitana Butrimaitė (pirm.), Gediminas Užubalis
Trečiasis asmuo: A. S.
Pareiškėjas: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga

Kategorijos

22.7Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eI3-1257-631/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03581-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7.; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-18169 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriui A. S. (toliau – ir Sprendimas).

Savo prašymo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

Departamente pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir KLTM) inspektoriaus A. S. veiksmų. Po tarnybinio patikrinimo buvo konstatuota, kad A. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi minėtas pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, pareiškėjas kreipėsi į muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga skundžiamu Sprendimu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas Sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Nesutikdamas su tokiu Sprendimu, Departamentas mano, kad toks atsisakymas ir neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymu nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Šiuo atveju muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. S., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.

Pažymi, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Sprendime nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Sprendime pateikiami tik abstraktūs ir bendro pobūdžio teiginiai be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Akcentuoja, kad tarnybinė nuobauda A. S. ketinama skirti dėl išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Tuo tarpu Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

Atsiliepimas

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms.

Profesinė sąjunga nesutinka su Departamento pozicija, kad atsisakymas skirti tarnybinę nuobaudą nemotyvuotas. Priešingai, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai.

Paaiškina, kad Sprendime yra nurodoma, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra motyvuojamas dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Iš tarnybinio patikrinimo išvados galima daryti išvadą, jog šiuo atveju buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta jokių įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai. Taigi, nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima. Mano, kad išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą, akivaizdu, jog nėra jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, darbdavys ketina skirti A. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą išimtinai dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, nes minėtas pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises. Sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. spalio 13 d. rašto Nr. 1P-18169 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Profesinės sąjungos nariui A. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

A. S. yra Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorius.

Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1B-475 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. S. veiksmų.

Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1569 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad:

Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorius A. S. dirbdamas Klaipėdos krovinių poste „Centras“, 2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu nuo 9.55 iki 11.53 val. gavęs pavedimą atlikti importo deklaracijos MRN 21LTLC0100IM087F09 (2021 m. kovo 31 d.) dokumentinį tikrinimą, kurioje buvo deklaruota naudota transporto priemonė „Mercedess-Benz C63S AMG“ (kėbulo Nr. WDD2050871F521321, pagamintos 2017 m.), pagal RIKS suformuotame patikrinime Nr. 21LTLC0100IM0918538 nurodytą muitinio tikrinimo būdo kodą „510 – Patikrinti prekių muitinę vertę“ ir patikrinimo instrukciją, šį pavedimą įvykdė netinkamai, nes:

– privalėdamas patikrinti ar pateikti dokumentai pagrindžia sandorio vertę, nenustatė neatitikimų ir neįvertino, kad importo deklaracijoje MRN 21LTLC0100IM087F09 (2021 m. kovo 31 d.) deklaruoto be defektų automobilio „Mercedess-Benz C63S AMG“ nurodyta sandorio vertė (1 250,00 Eur) yra ženkliai (27 kartus) mažesnė, lyginant su apskaičiuota panašios naudotos transporto priemonės muitine verte (34 253,80 Eur), nors akivaizdžiai nustatyta, kad muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai kelia abejonių ir deklaruota naudotos transporto priemonės „Mercedess-Benz C63S AMG” sandorio vertė skiriasi (mažesnė 27 kartus) nuo panašių naudotų transporto priemonių importo kainų apskaičiuotų nustatyta tvarka, o importuotojas nepateikė informacijos, pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę.

Savo veika (neveikimu) A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 13.2.2 papunktį, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1, 5.3, 5.4 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Departamentas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (5.46)3B-5782 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. S.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Profesinė sąjunga 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1 P-18169 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui kaip Profesinės sąjungos nariui Išvados pagrindu būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nes mano, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvumo ir narystės Profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad pareigūnas A. S. savo darbines funkcijas atliko tinkamai, o Išvadoje nėra jokių įrodymų, kad pareigūnas būtų siekęs sau asmeninės naudos ar piktnaudžiavęs savo tarnybine padėtimi.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriui A. S., kuris yra Profesinės sąjungos narys.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.

Profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu byloje atveju, atsakovė atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

Pažymėtina, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

9. Pasak pareiškėjo, Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas Profesinės sąjungos Rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su A. K. veikla Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame Rašte atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos narės aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), t. y. 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 20 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta (Nr. 3), jas atliko netinkamai – minėtomis datomis ir laiku išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimus, nepatikrinęs transporto priemonių. Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, kad A. K. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. K. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.

10. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškė nuomonę, nebijojo kritikuoti darbdavio, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

11. Tuo pačiu teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymu, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūnės naryste Profesinėje sąjungoje, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų ir jo kaltės byloje nepasisako. Pastebėtina, kad neabejotinai atsakovė, atstovaudama Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip jau minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą A. K. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamu Raštu, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į A. K. atliktus tarnybinius nusižengimus. Šiuo atveju konstatuotina, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. K. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1 P-8590 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. K..

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis