Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka susipažino su ieškovės BUAB „ICS projectus group“ ieškiniu atsakovei UAB „Vaivorykštė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Masada“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020-08-27 ieškovė BUAB „ICS projectus group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vaivorykštė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Masada“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2019-05-09 trečiojo asmens UAB Masada“ ir ieškovės BUAB „ICS projectus group“ pasirašytą aktą dėl skolų suderinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

2. Ieškovė BUAB „ICS projectus group“, gindama savo teises, nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019-05-09 trečiojo asmens UAB Masada“ ir ieškovės BUAB „ICS projectus group“ pasirašytą aktą dėl skolų suderinimo. 2018-09-21 ieškovė, atsakovė ir RAB „Spetsbudmontazh – Ukraina“ pasirašė dvi sutartis: statybos rangos sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis I), kurios kaina 74 415 EUR su PVM (Priedas Nr. 1); statybos rangos sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis II), kurios kaina 35 090, 00 Eur su PVM (Priedas Nr. 2). Šių sutarčių pagrindu UAB „Vaivorykštė“ veikė kaip užsakovas, ieškovė - kaip koordinatorius, o RAB „Spetsbudmontazh – Ukraina“– kaip rangovas. Sutarčių 12.14 p. numato, jog rangovas įsipareigoja esant poreikiui, pirmumo tvarka apgyvendinti visus savo atstovus Šiaulių mieste UAB „Masada“ viešbutyje „Vaivorykštė“ už 6 Eur su PVM mokestį vienam asmeniui už parą be maitinimo, visų darbų atlikimo metu. Susidariusi faktinė suma už apgyvendinimą minusuojama iš užsakovui turimų mokėti už darbus rangovui sumų, kiekvieną mėnesį pagal UAB „Masada“ sąskaitas pateiktas rangovui. 2019-05-09 ieškovės direktorius A. A. pasirašė patvirtinimą (aktą dėl skolų suderinimo) (Priedas Nr. 3), pagal kurį ieškovė patvirtino, kad yra skolinga UAB „Masada“ 6192 Eur sumą už trečiojo asmens atstovų apgyvendinimą UAB „Masada“ viešbutyje (Priedas Nr. 4 ir 5). 2019-07-03 UAB „Masada“ pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 6192 Eur skolos priteisimo (Priedas Nr. 6), kuris nėra įsiteisėjęs. 2019-08-14 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Masada“ perleido reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Vaivorykštė“ (Priedas Nr. 7). 2019-10-14 ieškovei iškelta bankroto byla.

3. Ieškovė mano, jog 2019-05-09 trečiojo asmens UAB Masada“ ir ieškovės BUAB „ICS projectus group“ pasirašytas aktas dėl skolų suderinimo neatitinka juridinio asmens teisnumo, pažeidžia juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, todėl laikytinas sandoriu, kaip tai numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-219/2015, ir turi būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

4. Taip pat nurodė, jog UAB „Masada“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 6192 Eur skolos priteisimo iš ieškovės, teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs. Teismas gali naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Peržiūrėjus minėtus duomenis, matyti, jog UAB „Masada“ į teismą dėl 6192 Eur skolos priteisimo iš ieškovės kreipėsi 2 kartus, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymas panaikintas, pareiškimas laikomas nepaduotu nepareiškus ieškinio, t. y., joks teismo įsakymas ieškovės atžvilgiu, kur kreditorė UAB „Masada“, šiai dienai nėra priimtas, o tuo labiau – įsiteisėjęs, t. y., minėtos skolos iš ieškovės priteisti neprašo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, todėl ieškovė teismui teikia neteisingus duomenis. Jeigu UAB „Masada“ ar UAB „Vaivorykštė“ kreiptųsi į teismą dėl minėtos skolos priteisimo, tai pareiškimas/ieškinys būtų perduotas nagrinėjimui pagal teismingumą (CPK 34 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau pažymėtina, jog ieškovei iškelta bankroto byla, todėl jos turi teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl minėto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kur ir turėtų būti sprendžiama dėl minėtos sumos laikymo skola ar ne. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog UAB „Masada“ ir UAB „Vaivorykštė“ jau kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą - Kauno apygardos teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (civilinės bylos Nr. B2-1233-390/2020, B2-1234-390/2020), taigi dėl pareikštų reikalavimų ieškovei minėtose byloje ir sprendžiama, o ne užvedant atskirą civilinė bylą.

5. Be to, kaip ir pati ieškovė pastebėjo ieškinyje, pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką skolų suderinimo aktas, pats savaime, yra buhalterinis dokumentas, tai nėra joks sandoris ir negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Kaip pats Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išaiškinę, nereikia sąvokų aiškinti plečiamai, todėl kiekvienas juridinių asmenų surašytas ir pasirašytas dokumentas negali būti vertinamas, kaip sandoris ir ginčijamas kaip sandoris. Inventorizacijos taisyklės numato, kad įmonės kasmet turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs akte nurodytą sumą arba nurodęs nesutapimo priežastis, vieną akto egzempliorių turėtų grąžinti pateikėjui, o kitą pasilikti. LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2004 ir Nr. 3K-3-572/2008 išaiškino, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000 ieškovas, įrodinėdamas prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį, pateikė teismui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. LAT sprendė, kad ieškovo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina šalis susitarus būtent dėl jame nurodytos skolos ir reikalavimo dydžio. LAT nurodė, jog atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius tokio teiginio įrodymus. Pažymėtina, jog LAT praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu. Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu galima įskaityti priešpriešinius reikalavimus. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2006 yra išaiškinęs, kad įskaitymą tokiu būdu galima padaryti tik, jei juo padarytas pareiškimas apie reikalavimo įskaitymą atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus. Pastarojoje byloje teismas sprendė, kad buhalterės asistentės parengto dokumento paskirtis – ne padaryti įskaitymą, o tarpusavyje sutikslinti buhalterinę apskaitą. Išvada padaryta remiantis CK 6.131 str. 1 d., – akte nebuvo pareiškimo apie prievolės šalies valią.

6. Nors, ieškovė, teikdama teismui ieškinį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-219/2015, tačiau minėtoje nutartyje visiškai kitos faktinės aplinkybės, nei šioje byloje. Minėtoje nutartyje skolų suderinimo aktas laikomas sutarties pakeitimu, nes jame šalys susitarė dėl vykdytos sutarties mokėjimų, nuostolių, palūkanų įskaitymo ir rapsų sėklų teikimo 2009 m. liepos mėnesį. Taigi ginčijamu aktu šalys pakeitė 2008 m. kovo 25 d. sutarties sąlygas ir sukūrė kitas teises ir pareigas, todėl apeliacinės instancijos teismas aktą kvalifikavo ne tik kaip buhalterinių duomenų suvestinę, sudarytą pirminių apskaitos dokumentų pagrindu, o kaip sandorį, sukūrusį šalims teises ir pareigas, kuris gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytam teisiniam pagrindui. Šioje byloje aktas negali būti laikomas sandoriu, nes jis tik patvirtina skolą, kuri nurodyta išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu, jis jokių teisų ir pareigų šalims nesukuria, nekeičia nei pirmos, nei antros sutarties sąlygų, nesukelia jokių pasekmių šalims, net aktą pripažinus negaliojančiu, skolą bus galima išieškoti, nes ji atsiranda ne akto, o išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu. Be to, minėtas aktas yra parengtas ne UAB „Masada“ vadovo, o vyr. finansininkės G. K. G., kuri turėjo tikslą tik sutikslinti buhalterinius duomenis, jis nėra UAB „Masada“ vadovo pasirašytas, todėl negali dar ir dėl to būti vertinamas kaip sandoris, dėl minėtos skolos teisme nėra priimtas joks įsiteisėjęs sprendimas ir dėl kurio nei vienas iš kreditorių (pradinis ir/ar naujasis) dar nesikreipė, t. y., jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl ko jį galima būtų vertinti kaip sandorį ir ginčyti.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad, nagrinėjamoje byloje atsisakius priimti ieškovės ieškinį dėl skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu ieškovės teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama, nes ji gali būti ginama kitais būdais (Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės BUAB „ICS projectus group“ ieškinį atsakovei UAB „Vaivorykštė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Masada“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.