Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-20 · Civilinė byla Nr. B2-707-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
B2-707-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00064-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
BUAB „Kildaris“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-707-368/2015
Teismini proceso Nr. 2-58-3-00064-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 126.8. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Kildaris“ bankroto administratoriaus S. G. prašymą dėl atsakovės BUAB „Kildaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos BUAB „Kildaris“ bankroto administratorius prašo pripažinti BUAB „Kildaris“ bankrotą tyčiniu. Teigė, kad įmonės vadovas S. G. neperdavė administratoriuiįmonės finansinių dokumentų,laiku neinicijavo bankroto proceso įmonei, teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir savo kaltę dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pripažino, taip pat pasisavino įmonės lėšas ir vengė atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Prašymastenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi UAB „Kildaris“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-339-368/2015).

Motyvuojamoji dalis

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

Dėl tyčinio bankroto požymių

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 punktą tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybiųasmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas.

Šiaulių apylinkės teismo2014 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1364-914/2014S. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad S. G., būdamas UAB „Kildaris“ direktoriumi,remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Kildaris“ apskaitą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data, bet ne vėliau kaip 2013-05-27, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, paslėpė UAB „Kildaris“ apskaitos dokumentus, dėl ko nebuvo galima nustatyti 2010–2011 metų ir 2012 metų sausio–balandžio mėnesių UAB „Kildaris“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.Be to, S. G., būdamas UAB „Kildaris“ direktoriumi, 2013-05-27 (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini)pilieteiA. S. UAB „Kildaris“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir materialinių vertybių neperduos, nes ji niekada Lietuvoje nebuvo ir Lietuvoje jokių bendrovių nepirko, pasirašydamas suklastojo tikrus dokumentus: 1) 2013-05-27 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir taip patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. G. parduoda, o A. S. perka 46 vnt. UAB „Kildaris“ paprastąsias vardines nematerialias akcijas už 46000,00 Lt; 2) 2013-05-27 perdavimo-priėmimo akte pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir tokiu būdu patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai kad S. G. perduoda, o A. S., priima UAB „Klidaris“ apskaitos dokumentus: registravimo pažymėjimą, akcininkų sąrašą, įstatus, antspaudą, Šiaulių banko kortelę, 2009–2012 m.buhalterinius dokumentus, kasą; 3) 2013-05-27 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir taip patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. G. parduoda, o A. S. perka 46 vnt. UAB „Kildaris“ paprastąsias vardines nematerialias UAB „Kildaris“ akcijas už 46000,00 Lt, nors realiai UAB „Kildaris“ akcijų S. G. ir J. G. A. S. nepardavė, dokumentų bei antspaudo jai neperdavė, nes A. S. niekada Lietuvoje nebuvo ir Lietuvoje jokių bendrovių nepirko, taigi S. G. pasirašydamas nurodytuose dokumentuose įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, šiuos pasirašytus tikrus dokumentus laikė ir panaudojo 2014-08-29 ir 2014-10-30 pateikdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos vyriausiajam tyrėjui A. K., bei 2013-05-27 akcijų pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir 2013-05-27 perdavimo priėmimo akto kopiją 2014 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną pateikdamas BUAB „Kildaris“ bankroto administratoriui S. G..

Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino. Nurodė, kad pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, nepateikė 2011, 2012, 2013 metų metinių finansinių ataskaitų ir kitų privalomų dokumentų Juridinių asmenų registrui. 2013 metų gegužės mėnesį, kuomet tariamai pardavė bendrovės akcijas Armėnijos Respublikos pilietei UAB „Kildaris“ pinigų likutis kasoje buvo 0. Nei akcijų pirkimo pardavimo sutarčių, nei apskaitos dokumentų perdavimo akto ar kitokių dokumentų VĮ Registrui centrui neteikė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-11-05 specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu negalima nustatyti UAB „Kildaris“ dokumentinio pinigų 2010-12-31 likučio teisingumo, nes bendrovė nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo piniginių lėšų apskaitos dokumentų. Dėl neišsaugotų piniginių lėšų, pirkimo- pardavimo (paslaugų teikimo), darbo užmokesčio apskaitos, turto pajamavimo dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-27 nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti ar bendrovė „Kildaris“ sumokėjo visus mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą.

Esant prieš tai minėtam tyčiniam blogam įmonės valdymui, ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų priėmimui, teismo nustatytam įmonės buhalterinės apskaitosapgaulingam ir netinkamai tvarkymui, įmonės vadovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neišsaugojus ir neperdavus administratoriuivisų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir įmonės turto, teismas sprendžia, kad galimaįžvelgti kryptingą įmonėsvadovo S. G. veikimą priešingą įmonės ir jos kreditorių interesams, todėl BUAB „Kildaris“ bankrotaspripažintinas tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasisLietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti tyčiniu BUAB „Kildaris“ bankrotą.

Pavesti BUAB „Kildaris“ bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

Nutartį išsiųsti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius