Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-08-29 · Civilinė byla Nr. 2-8496-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
2-8496-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04880-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
S. R. J.
Civilinė byla Nr. 2-8496-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04880-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei K. D., ieškovės atstovui advokatui Jaroslav Los, nedalyvaujant atsakovui S. R. J., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui S. R. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama:

1) nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas vieną kartą per mėnesį pagal išankstinį susitarimą su vaikų motina su vaikais turėtų teisę bendrauti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje;

2) nepilnamečių vaikų M. D. J. ir V. D. J. gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. D.;

3) priteisti iš atsakovo S. R. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. D. J. po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti K. D.;

4) priteisti iš atsakovo S. R. J. išlaikymą nepilnametei dukrai V. D. J. po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti K. D..

Ieškovė K. D. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu S. R. J. susipažino 2004 metais. Po ilgo bendravimo su atsakovu pradėjo kartu gyventi 2008 metais. Gyveno Didžiojoje Britanijoje, vedė nesantuokinį gyvenimą ir tvarkė bendrą ūkį. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. D. J., (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. D. J.. Ieškovė nurodė, kad gyvenant su atsakovu pastaruosius paskutinius metus atsakovas nesirūpino šeima, neskirdavo dėmesio atsakovei ir nepilnamečiams vaikams, nesirūpino šeimos išlaikymu, o gaunamas pajamas šeimos išlaikymui atsakovas naudodavo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, ketverius paskutiniuosius metus neturėjo darbo ir jo neieškojo, todėl šeima buvo išlaikoma iš ieškovės gaunamų pajamų ir vaikų išmokų. Ieškovė nurodė, kad dėl tokio atsakovo elgesio ji buvo priversta grįžti gyventi į Lietuvą ir vaikus auginti, materialiai padedant čia gyvenantiems jos artimiesiems (ieškovės teigimu, vaikai nuolatos Lietuvoje gyvena nuo 2012 m.). Ieškovės teigimu, vaikai dar yra labai maži ir jiems reikalingas motinos rūpestis bei priežiūra, todėl vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Ieškovė nurodė, jog sutinka leisti tėvui bendrauti su vaikais, jei atsakovas atvyktų į Lietuvą ir su vaikais bendrautų jų namuose, nes vaikai nemoka anglų kalbos ir be ieškovės pagalbos vaikai su tėvu neturėtų galimybės susikalbėti ir bendrauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2010 m., todėl iš atsakovo S. R. J. ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams sūnui ir dukrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės po 400,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 800,00 Lt suma, skirtina kiekvienam iš vaikų, todėl prašo iš atsakovo priteisti vaikų išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jai šiuo metu vaikus padeda išlaikyti jos artimieji, su atsakovu po bylos iškėlimo ji bendravo internetu („Skype“ programos pagalba), tačiau faktinei situacijai nepasikeitus, ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas S. R. J. 2014 m. gegužės 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki jų pilnametystės būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra puiki motina jo vaikams, todėl jis negalėtų nutraukti tokio ryšio. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka dėl išlaikymo dydžio, nes jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka ir nori matyti vaikus daugiau nei kartą per mėnesį, nors gyvena kitoje šalyje.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškinys atitinka vaikų interesus, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais bei užtikrina jų teises bei teisėtus interesus. Atstovė nurodė, kad vaikų poreikių tenkinimui nepakanka 400,00 Lt sumos per mėnesį, todėl turėtų būti priteistas išlaikymas po 500,00 Lt kiekvienam vaikui.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Atsiliepimas

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina (ieškove) (b. l. 44). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jų interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių M. D. J. ir V. D. J. gyvenamoji vieta yra nustatytina su vaikų motina K. D. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui S. R. J. tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti ieškomas protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį savo nepilnamečių vaikų išlaikymui jai reikia daugiau negu po 800,00 Lt, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 400,00 Lt kiekvienam vaikui, nes atsakovas, ieškovės teigimu, visiškai neprisideda prie vaikų materialinio išlaikymo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad negali teikti tokio dydžio išlaikymo, tačiau nenurodė nei savo gaunamų pajamų dydžio, nei turimo turto (nepateikė teismui savo rašytinius paaiškinimus patvirtinančių įrodymų). Atsakovas taip pat nenurodė, kokio dydžio išlaikymą jis yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė suma, todėl iš atsakovo turėtų būtų priteistas didesnio dydžio išlaikymas - po 500,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga 1600,00 Lt suma (po 800,00 Lt kiekvienam vaikui): maistui - 350,00 Lt, aprangai - 180,00 Lt, mokymosi priemonėms - 105,00 Lt, higienos reikmėms - 80,00 Lt, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis - 85,00 Lt, kt. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl vaikų poreikių patenkinimo piniginės išraiškos. Taigi, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog leistinomis įrodinėjimo priemonėmis yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo, tenkančio mokėti atsakovui, kaip nepilnamečių vaikų tėvui, dydžio – 400,00 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.

Nustačius, kad vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai po 800,00 Lt, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaikų motinos K. D. ir tėvo S. R. J., turtinės padėties. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 9, 10). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas S. R. J. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 11). Atsakovas S. R. J. atsiliepime nurodė, kad vykdo individualią veiklą ir negali teikti prašomo 400,00 Lt išlaikymo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, tačiau nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių duomenų, nenurodė savo gaunamų pajamų dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovas S. R. J. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus žmogus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų imtis papildomų darbų. Atsakovas atsiliepime nenurodė, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų teikti išlaikymo vaikams. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas S. R. J. pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaikų išlaikymui po 400,00 Lt. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai. Iš atsakovo S. R. J. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai V. D. J. ir nepilnamečiui sūnui M. D. J. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. kovo 18 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų motina K. D..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti M. D. J. ir V. D. J. bendravimo tvarką su tėvu S. R. J. tam, kad būtų užtikrintas vaikų ir tėvo bendravimas, siekiant ateityje išvengti galinčių kilti nesutarimų.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: tėvas bendrauja su vaikais kartą per mėnesį pagal išankstinį susitarimą su atsakovu ieškovės namuose. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad norėtų dažiau bendrauti su vaikais, galėtų juos išsivežti į Didžiąją Britaniją, tačiau nepateikė savo siūlomos bendravimo tvarkos, nenurodė, kokiomis priemonėmis bus užtikrinamas vaikų vykimas į užsienio valstybę. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad, ieškovės teigimu, vaikai nesupranta anglų kalbos, o vaikų tėvas nemoka kalbėti lietuviškai. Teismas vertina, jog ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka labiausiai atitinka vaikų interesus, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas tiesioginis bendravimas su tėvu kartą per mėnesį, nepažeidžiant vaikų teisės į jiems saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai ir atsakovas gyvena skirtingose šalyse, teismas mano, kad tokia bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus bei užtikrina tėvo ir vaikų tarpusavio emocinio ryšio palaikymą. Todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-14-T-160-28 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 846,26 Lt sumą, priteistinos valstybei iš atsakovo S. R. J.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus, iš atsakovo S. R. J. valstybei priteistinas 288,00 Lt dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (400,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc. x 2 išlaikytiniai) bei 288,00 Lt už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškinį patenkinus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (16,09 Lt) valstybei priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių M. D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių M. D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su tėvu S. R. J., gimusiu (duomenys neskelbtini): S. R. J. bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. D. J. ir V. D. J. vieną kartą per mėnesį (pagal išankstinį tėvų susitarimą dėl datos) K. D. ir vaikų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai V.D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) per mėnesį nuo išlaikymo atsiradimo dienos (2014 m. kovo 18 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) per mėnesį nuo išlaikymo atsiradimo dienos (2014 m. kovo 18 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 846,26 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis Lt 26 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo S. R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 576,00 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt šešis Lt) žyminio mokesčio ir 16,09 Lt (šešiolika Lt 9 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimą atsakovui išversti į anglų kalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė