- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 2-905-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00895-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismui 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovas V. J. pateikė ieškinį atsakovei I. G., kuriame ieškovas prašė pripažinti, kad pareiga grąžinti skolas, išieškomas pagal K. R. savivaldybės notarės R. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3395, K. R. savivaldybės notarės R. M. 2018 m. spalio 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3616, P. r. trečiojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3434, P. r. trečiojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3436, yra solidari atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievolė; priteisti bylinėjimosi bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas; ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, laikė, kad toks ieškinys yra neturtinio pobūdžio ir neteismingas Kauno apygardos teismui.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas pripažinti, kad 59 613,33 Eur prievolė pagal antstolių vykdomus notarų išduotus vykdomuosius įrašus turi būti pripažįstama solidariąja atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievole, reiškia turtinį reikalavimą, nes tenkinus apelianto ieškinį, jis įgytų atsakovės atžvilgiu reikalavimo teisę visai 59 613,33 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė tik vieną procesinį dokumentą – ieškinį, nepateikė dar keturių šio procesinio dokumento egzempliorių (arba ieškinio kopijų), kuriuos teismas privalo išsiųsti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Ieškovas ieškinyje nurodė 17 dokumentų ir įrodymų, bet nepateikė jų su ieškiniu ir nepateikė jų tiek, kad po vieną tektų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, t. y. atsakovei ir tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, šiuos trūkumus ieškovas privalo pašalinti.
6. Ieškovas su ieškiniu nepateikė duomenų, kad jis yra sumokėjęs 1 492 Eur žyminį mokestį, reikšdamas ieškinį, ir 50 Eur žyminį mokestį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas, kaip nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, reiškia turtinį 59 613,33 Eur reikalavimą. Teismas sprendė, kad reikšdamas ieškinį tokiai sumai ieškovas privalo sumokėti 1 492 Eur žyminį mokestį, nes jis ieškinį pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, be to ieškovo reikalavimas yra ne dėl piniginių sumų priteisimo, o prievolės pripažinimo solidaria, dėl ko jis negali būti išnagrinėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje „Dokumentinis procesas“ nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra dalį žyminio mokesčio sumokėjęs kitoje byloje, taip pat prašo užskaityti jam negrąžintas žyminio mokesčio sumas, sumokėtas kitose civilinėse bylose. CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato ieškovui pareigą pateikti duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas. Todėl nepakanka nurodyti, kad kitose bylose sumokėtas žyminis mokestis įskaitytinas pateikiant ieškinį, būtina pateikti įrodymus, kad ieškovo nurodytose kitose bylose sumokėtas žyminis mokestis buvo įskaitytas, kad jis grąžintinas ir kad ieškovui tokio mokesčio Valstybinė mokesčių inspekcija nėra grąžinusi. Teismas pastebėjo, kad ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-12096-950/2019 Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismas nėra nusprendęs ieškovui grąžinti jo šioje byloje sumokėtą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį, jis yra pakankamas.
8.1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas reiškia turtinį reikalavimą. Solidari prievolė nereiškia, kad ieškovas įgytų reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu visai išieškomai sumai, nes prievolės atsirado iš sandorių, kuriems atsakovės sutikimo nereikėjo – prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Be to, nėra nustatytos sutuoktinių turto dalys.
8.1.2. Teismas nenurodė „kitos bylos“, kurioje ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį bei kurį prašė įskaityti, informacijos. Šią informaciją galėjo ir privalėjo CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu rasti pats teismas.
8.2. Ieškovas pateikė procesinius dokumentus paštu ir elektroniniu paštu, pasirašytus elektroniniu parašu, todėl jų skaičius yra pakankamas. Tuo tarpu papildomas reikalavimas spausdinti dokumentus pandemijos sąlygomis yra pavojingas teismo darbuotojams ir šalims.
8.3. Teismas nurodė, kad dokumentų prie ieškinio daug, jie didelės apimties, todėl turėjo leisti jų nepateikinėti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, vadovaujantis CPK 113 straipsnio 1, 2 dalimis, nes dokumentai pateikti ir elektroninių ryšių priemonėmis ir paštu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto procesine pozicija nesutinka. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismo raštinėje iš apelianto buvo priimtas ieškinys. Dokumentai, kurie patvirtintų žyminio mokesčio už ieškinį apmokėjimą, pateikti nebuvo. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Apeliantas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi šį atskirąjį skundą tenkino, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje nurodė, kad apeliantas atitinkamu teisiniu ir faktiniu pagrindu prašydamas pripažinti, jog 59 613,33 Eur prievolė pagal antstolių vykdomus notarų išduotus vykdomuosius įrašus turi būti pripažįstama solidariąja atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievole, reiškia turtinį reikalavimą, nes tenkinus apelianto ieškinį, jis įgytų atsakovės atžvilgiu reikalavimo teisę visai 59 613,33 Eur sumai. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taip užtikrinamas teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018).
12. Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. kovo 5 d. nutartyje konstatavus, kad apeliantas pareiškė turtinį reikalavimą, tai negali būti pakartotinai kvestionuojama. Priešingu atveju būtų paneigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties privalomumas, sukuriamos prielaidos teisiniam netikrumui. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą. Neužtikrinus teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas).
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta visus apelianto argumentus, susijusius su ieškiniu pareikšto reikalavimo pobūdžio nustatymu.
14. Apeliantas kaip procesinį pažeidimą įvardija ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė „kitos bylos“, kurioje apeliantas yra sumokėjęs žyminį mokestį bei kurį prašė įskaityti, informacijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato ieškovui pareigą pateikti duomenis, kad žyminis mokestis yra sumokėtas. Antra, net jei abiejose apelianto nurodomose bylose jam būtų grąžintas žyminis mokestis, jį įskaičius, šis žyminis mokestis nebūtų pakankamas ieškiniui šioje byloje pareikšti.
15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas pateikė nepakankamą procesinių dokumentų skaičių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Minėta, kad yra nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismo raštinėje iš apelianto buvo priimtas ieškinys. Ši aplinkybė reiškia, kad apeliantas teismui procesinius dokumentus pateikė fiziškai. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad apeliantas ieškinį būtų pateikęs elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti trūkstamus procesinius dokumentus (CPK 113 straipsnio 1-2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pandemija nedaro įtakos įpareigojimų nustatytų CPK 113 straipsnio 1-2 dalyse galiojimui.
16. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą atskirojo skundo motyvais nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.