Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-171-875/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-17
Bylos Nr.: 1A-171-875/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11726-2025-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas, Ilona Jakubėnienė
Nuteistasis: R. M.
Advokatai: Vilmantas Poškus

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-875/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11726-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistojo R. M. gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo R. M. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas R. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, ir nustatyta laikyti jį atlikus 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažintas recidyvistu;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68, 72 straipsnio 5 dalimi, R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkiems) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, t. y. atlikus laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos;

– turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. M. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2025 m. balandžio 3 d., apie 20.50 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0184 (patikros sertifikato Nr. 2198019) jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

1.1. Be to, R. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, 2021 m. liepos 21 d., būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-5425, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025 m. balandžio 3 d., apie 20.50 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1-3 metų terminui arba paskirti mažesnę bausmę – 3 mėnesių laisvės atėmimą.

2.1. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinka bausmės tikslų. Pažymi, kad savo nusikalstamo elgesio nepateisina, pripažįsta automobilį vairavęs neblaivus ir nevykdęs anksčiau jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltina tik save. Tačau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius parodymus, teisme savo kaltės taip pat neginčijo ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

2.2. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita – baudžiamiesiems nusižengimams, už kurio padarymą laisvės atėmimo bausmė nenumatyta, šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Įvykio metu žala niekam nepadaryta, pareigūnų stabdomas jis sustojo ir vykdė jų reikalavimus. Be to, jis dirba – vykdo individualią veiklą, susijusią su statybos darbais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o po skundžiamo nuosprendžio ėmėsi ir kitų pozityvių veiksmų – nutarė atsikratyti žalingo alkoholinių gėrimų vartojimo įpročio ir kreipėsi į psichoterapijos centrą (duomenys neskelbtini), kur jam 2025 m. balandžio 29 d. atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus 1 metus, kontrolinė apžiūra paskirta 2026 m. vasario 30 d. Pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

2.3. Remdamasis kasacinės instancijos teismo pozicija baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimu, apeliantas mano šiuo atveju esant teisinį ir faktinį pagrindą atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu arba paskirti trumpesnę – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Vytautas Budris prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimu bausmės vykdymą arba skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 67 straipsnių nuostatas, nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

Dėl bausmės

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmėmis. Skundžiamu nuosprendžiu R. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta l mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 243 straipsnį – areštas 25 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, pritaikius BK 64¹ straipsnį subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

10. Vertinant R. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšį ir jų dydį, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų; į tai, kad jo atžvilgiu taikytas laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o jį panaikinus – terminuota laisvės atėmimo bausmė, reikiamo poveikio nepadarė; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalis įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. numato, jog kaltininkui savo noru prisipažinus padarius nusikaltimą, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju R. M. paskirtos tiek laisvės atėmimo, tiek ir arešto bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra didesnės už minimalų dydį.

12. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, R. M. anksčiau teistas 4 kartus, iš kurių du kartus – už nusikaltimus asmens sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), o pastaruosius du kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas šioje byloje nustatytoms, t. y. transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemones (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam skirtas 30 parų areštas ir baudžiamojo poveikio priemonės, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį jam skirta subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, paskyrus įpareigojimus). Taigi, R. M. per pastaruosius kiek daugiau nei penkerius metus neblaivus (kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas) už vairo sėdo tris kartus. Anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės (areštas, viešieji darbai), kaip matyti, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes vos atlikęs jam paskirtas bausmes jis nusikalsta ir vėl. Ir šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė teistumui neišnykus, todėl skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu. Administracine tvarka R. M. per pastaruosius trejus metus daug kartų baustas už įvarius administracinius nusižengimus, iš kurių daugiausia – už viešosios rimties trikdymą, ne kartą administracinėn atsakomybėn patrauktas ir už įvairius KET pažeidimus (transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta ir pan.), iš kurių 3 atvejais sprendimai dar nėra priimti, tačiau paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje pateiktais Sodros duomenimis, R. M. nuo 2024 m. gegužės 7 d. vykdo individualią veiklą.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis R. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vairuoja būdamas neblaivus, vengia vykdyti baudžiamojo poveikio priemones), švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymą atidėjus, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės – minėtą vakarą išgėręs 6-7 l alaus ir pamiegojęs vos valandą, už automobilio vairo jis sėdo dėl menkavertės priežasties – norėdamas nuvažiuoti pas draugą pasiskolinti pinigų, gerai žinodamas apie ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams, kurios terminas nebuvo pasibaigęs, bei apskritai neturėdamas tokios teisės, nes jos išvis nėra įgijęs, girtas automobiliu darbo dienos vakarą važiavo pakankamai ilgą atstumą – apie 22 kilometrus (viešai prieinamais Google Maps duomenimis) (duomenys neskelbtini), kai judrioje (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, automobiliu važiavo ne vienas, su pažįstamu. Tokiais savo veiksmais R. M. neabejotinai kėlė pavojų ne tik sau, kartu su juo važiavusiam keleiviui, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, juolab įvertinus tai, kad jam nustatytas sunkiam laipsniui artimas girtumas – 2,43 promilių.

14. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. M. paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai jos dydį nustatė vos didesnį už šios bausmės rūšies minimumą, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnio 1 dalyje – didesnę nei minimalią arešto bausmę. Nors teismas sprendė, kad yra viena R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, visgi nustačius, kad šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas asmuo padarė teistumui neišnykus ir pripažinus jį recidyvistu (BK 27 straipsnis), ši aplinkybė turėjo būti pripažinta ir jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje apeliacinis skundas negautas, aukštesnysis teismas nuteistojo teisinės padėties sunkinti negali. Bendrindamas R. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas klaidų taip pat nepadarė, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai taikė bausmių apėmimą, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistajam paskirtas bausmes BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama jas skiriant, R. M. paskirtas bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, neturi pagrindo jas vertinti kaip aiškiai per griežtas ar neproporcingas. Todėl vien aplinkybės, jog apeliantas vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o po skundžiamo nuosprendžio gydosi priklausomybę alkoholiui, ką patvirtina su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtų bausmių rūšies ir dydžio. Pastebėtina, kad dalis šių aplinkybių (nuolatinė gyvenamoji vieta, turimas darbas) egzistavo ir iki tol, tačiau nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tuo tarpu apelianto nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų jau buvo įvertintas skundžiamu nuosprendžiu ir pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. O tai, kad nuteistasis ėmėsi priemonių priklausomybei gydyti, nors ir teigiamai jį charakterizuoja, tačiau nėra pakankamas pagrindas dar labiau švelninti jo atsakomybę, juolab, kad tokie įpareigojimai/draudimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio) bei papildoma pareiga gydytis priklausomybes ligas apeliantui buvo skiriami ir ankstesniais teismų sprendimais, todėl ši priklausomybė apeliantui buvo gerai žinoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

16. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, R. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

17. Skunde apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, jos vykdymą atidedant. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

18. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, tačiau tai ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

19. Kaip minėta, šioje byloje nustatytos visos bausmei tinkamai individualizuoti reikšmingos aplinkybės: R. M. anksčiau teistas 4 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, šioje byloje nustatytas dvi nusikalstamas veikas apeliantas padarė neišnykus teistumui pagal pastarąjį teismo sprendimą – Šiaulių teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, už ką jis pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis); ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas) ar bausmės vykdymo atidėjimas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 liepos 8 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam to paties teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), kaip ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ( 2023 m. vasario 10 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, neatlikęs 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės) savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis nusikalto ir vėl. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

20. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis R. M. yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

21. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. M. tiek už padarytas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo pavojingumui, todėl jas švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

22. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 21 d. pirminė pažyma dėl 118,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą R. M. pagal 2025 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. KTS-2025-04096 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

23. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį (nutartį), priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio pagrindu.

25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam R. M. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis, nuteistasis R. M. yra jauno amžiaus, darbingas, dirba, gauna pajamas už darbą, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta pažyma, bei adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo R. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo R. M. 118,75 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 75 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ilona JakubėnienėNerijus MasiulisAudrius Sadauskas