Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas 5 kartus, paskutinį kartą teistas 2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine subendrinta ir sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2022 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas panaikintas; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2025 m. balandžio 3 d., apie 20.50 val., ties (duomenys neskelbtini)., vairavo lengvąjį automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0184 (patikros sertifikato Nr. 2198019), jam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas 2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, 2021 m. liepos 21 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-5425, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2025 m. balandžio 3 d., apie 20.50 val., ties (duomenys neskelbtini). vairavo lengvąjį automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 5);

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, jog 2025 m. balandžio 3 d. 20.44 val. R. M. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, 21.06 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (b. l. 25);

Transporto priemonės „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, jog automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduoda E. P., o perka E. T., automobilio vertė – 100 Eur (b. l. 32-36); Transporto priemonės „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, jog 2024 m. lapkričio 24 d. automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduoda E. T., o perka R. M., automobilio vertė – 150 Eur (b. l. 37);

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-5425 (b. l. 42-45); Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu (b. l. 93-98);

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. R. M. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. balandžio 3 d., apie 20.50 val., ties (duomenys neskelbtini)., vairavo lengvąjį automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2,47 prom. neblaivumas, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Taip pat išdėstyti įrodymai, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendis (kuris įsiteisėjo 2021 m. liepos 8 d.), kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei kaltinamojo prisipažinimas neginčijamai patvirtina ir tai, jog R. M., būdamas pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pareigūnų su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2021 m. liepos 8 d.), vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, nes piktybiškai nevykdė šios priemonės, ją ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmes kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. M. yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 84-92), turintis galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 107-116). Jo atžvilgiu taikytos laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o jį panaikinus – terminuota laisvės atėmimo bausmė, reikiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. M. už nusikalstamas veikas skirtino griežčiausios sankcijose numatytos bausmės: už nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmė, kadangi kitos bausmės rūšies skyrimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui. Bausmių trukmės nustatomos, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertinus nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas R. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 3 d. 20.44 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. 11.00 val. (b. l. 49-56), 1 para, laikant, jog jis yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad jeigu asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis teismo gali būti pripažintas recidyvistu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu R. M. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas, nebuvo išnykęs. Taigi naujo nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo metu (2025 m. balandžio 3 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnyje numatytas teistumo terminas, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį R. M. recidyvistu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

R. M. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 2,47 prom. etilo alkoholio koncentracija, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ši teisė jam buvo atimta. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, taip pat transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas 2,47 prom. girtumo laipsnis, todėl R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atlikus laisvės atėmimo bausmę arba jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos (BK 68 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant, nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog transporto priemonės „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis R. M., todėl transporto priemonė – „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-78), kaltinamajam paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro: 106,25 Eur dydžio advokato V. P. užmokestis, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. M.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, paimtas ir saugomas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. J810502, esantis voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

R. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkių) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę R. M. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. M. skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti R. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ir laikyti jį atlikus 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti R. M., recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68, 72 straipsnio 5 dalimi, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždraudimą naudotis specialiąja teise (vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, t. y. atlikus laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos;

– turto konfiskavimą, konfiskuojant iš R. M. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš R. M. proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu, paimtą ir saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- automobilio „F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. J810502, esantį voke prie bylos galinio viršelio, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.