- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- II-327-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00217-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pažeidėjas
- S. D.
- Kategorijos
- 3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. D. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). (toliau ir Institucijos nutarimas) S. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad ji, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. nepanaudojo motinos valdžios nepilnamečio sūnaus J. E., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra visiškai atsiribojo nuo sūnaus gyvenimo jį palikusi laikinai priežiūrai pas draugę, Panevėžio socialinių paslaugų centras Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė informaciją, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad būtent 2024 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos informuota, jog turinti pateikti prašymą dėl laikinosios priežiūros nutraukimo, nes pati yra grįžusi namo iš sanatorijos ir turi visas galimybes toliau rūpintis sūnumi, S. D. nurodė, kad ji pasitarė su advokatu ir neprivalo nutraukti laikinosios priežiūros, kadangi pats sūnus nenori grįžti į namus, taip pat, jog visi šeimos nariai jaučiasi geriau kai vaiko nėra namuose, socialinė darbuotoja nurodė, jog S. D. nesiima jokių veiksmų, palieka viską, kaip jai patogu. Šiais savo veiksmais S. D. nevykdė savo, kaip motinos pareigų rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir sudaryti sąlygas sveikai vystytis ir bendrauti su savo tėvais, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.159 straipsnio 1 dalies, 2 dalies.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos S. D. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo:
2.1. Panevėžio miesto savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). buvo nustatyta J. E. laikinoji priežiūra tėvų prašymu nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad laikinoji priežiūra galioja iki 2025 m. vasario 7 d. Todėl nutarimo priėmimo dieną J. E. teisėtai buvo pas laikiną prižiūrėtoją. Kadangi laikinosios priežiūros terminas buvo teisėtai suteiktas viešojo administravimo subjekto, ji turėjo diskrecijos teisę, bet ne pareigą, paprašyti nutraukti laikinąją priežiūrą anksčiau termino. Už teisės nepanaudojimą asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Priešingai nei teigiama Institucijos Nutarime, nors ir buvo nustatyta J. E. laikinoji priežiūra, ji neatsisakė savo motinos pareigų ir vykdė išlaikymo pareigą bei bendraudavo su sūnumi, t. y. pilnai vykdė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas.
2.2. Be J. E. ji augina dar du nepilnamečius vaikus: M. E. ir P. D.. Šeimoje susiklostė situacija, kad J. E. buvimas kartu su kitais šeimos nariais kėlė pavojų kitų jos vaikų sveikatai ir normaliai raidai dėl galimo smurto ir kitokio pavojingo elgesio iš J. E. pusės.
2.3. Kaip viena iš priežasčių, kodėl buvo inicijuota J. E. laikinoji priežiūra, tai buvo reikalingas laikotarpis išspręsti situaciją su J. E. gyvenamąja vieta, kurioje nekiltų pavojus nei jam pačiam, nei kitiems jos vaikams. J. E. būnant laikinojoje priežiūroje, paaiškėjo, kad toks gyvenimo modelis tinka visiems šeimos nariams, todėl ji sprendimu dėl sūnaus laikinosios priežiūros namų aplinką padarė saugią. Ji savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė vaiko teisių, o priešingai – siekė užtikrinti jas, jokio pažeidimo nepadarė.
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė S. D. skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai deklaratyvūs, neatitinka administracinės bylos medžiagos ir joje esančių nustatytų faktinių aplinkybių.
3.2. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3. straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinių reglamentavimo principų – prioritetinis vaiko teisių apsaugos ir interesų gynimo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas bei VTAPĮ įtvirtina prioritetinę tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaikas tokią teisę turi neatsižvelgiant į tai, ar šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. VTAPĮ taip pat nustatyta, jog turi būti laikomasi subsidiarumo principo – tai, kad vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų.
3.3. Galiojantys teisės aktai taip pat nustato, kad tuo atveju, jei vaiko tėvai esant svarbioms priežastims, turi teisę kreiptis į Savivaldybę dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo, ir būtent Savivaldybei teisės aktai numato pareigą organizuoti laikinosios vaiko priežiūros nustatymą. Nagrinėjamu atveju reikšminga VTAPĮ 364 straipsnio 9 dalis, reglamentuojanti vaiko priežiūros nustatymą tėvų prašymu, esant objektyvioms įstatyme nustatytoms aplinkybėms. Remiantis šia norma, tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą negali pasirūpinti vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl gydymo, tėvų laikino išvykimo ir panašių aplinkybių), vaiko laikinoji priežiūra gali būti nustatoma vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-20 įsakymu Nr. A1-794 buvo patvirtintas vaiko laikinosios priežiūros aprašas, kurio 40.1 imperatyviai nurodyta, kad „jei vaiko laikinoji priežiūra nustatyta vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu ir išnyksta priežastys, dėl kurių vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą negalėjo laikinai pasirūpinti vaiku, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą privalo perimti vaiko priežiūrą iš jį laikinai prižiūrėjusio asmens ir apie tai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti savivaldybės administraciją (nurodoma vaiko vardas, pavardė ir gimimo data, vaiko atstovų pagal įstatymą vardai, pavardės, gimimo datos, vaiką laikinai prižiūrėjusio asmens vardas, pavardė ir data, nuo kurios vaiko atstovai pagal įstatymą perėmė vaiką)“.
3.4. Nagrinėjamu atveju S. D. grįžusi iš gydymo įstaigos, kurioje atitinkamą laiko tarpą praleido su mažamečiu sūnumi P. Danieliu ir turėdama pareigą toliau pati rūpintis nepilnamečiu sūnumi J. E., savo motinos pareigų nevykdė, o būdama informuota apie pareigą pateikti prašymą savivaldybės administracijai dėl laikinosios priežiūros tėvų prašymu nutraukimo, tokių veiksmų neatliko. Skundžiamame nutarime nurodomu laikotarpiu S. D. savo pareigą auklėti ir auginti vaiką buvo perkėlusi trečiajam asmeniui nesant tam jokių objektyvių priežasčių. Nors S. D. skunde nurodo, kad tokiais savo veiksmais siekė užtikrinti saugią aplinką kitiems šeimoje augantiems vaikams, tačiau tokių duomenų, kad šeimai ar joje augantiems nepilnamečiams dėl J. E. elgesio būtų grėsęs koks nors pavojus sveikatai, gyvybei, nėra. Pats nepilnametis J. E. nurodė, kad būtent tik su mama jį sieja konfliktiški santykiai, jis išreiškė nuoskaudas, kad mamos nuolat būdavo kaltinamas, jautėsi jos atstumtas. Laikinosios priežiūros metu vaikas nurodė, kad pasiilgo tik mažojo brolio P., močiutės ir šuniuko, kas parodo, jog su jaunesniuoju broliu jį siejo artimas emocinis ryšys. Kitas jo brolis M. yra vyresnis už J. (septyniolikmetis), todėl spręsti, kad J. keltų jam grėsmę, taip pat nėra pakankamo pagrindo, nes tokių duomenų administracinės bylos medžiagoje nėra. Nepilnametį prižiūrintis asmuo – S. A. nurodė, kad „J. labai darbštus vaikas, sulaukia iš jo daug pagalbos buityje, daug su juo kalbasi, susitarė dėl taisyklių namuose laikymosi. Kartą buvo grįžęs neblaivus, tačiau situaciją aptarė ir toks nepilnamečio elgesys nepasikartojo. Moters vertinimu, galimai J. su mama nesutaria, nes per mažai buvo bendravimo, artumo, per daug abu pykosi. Galbūt buvo tik įsakymai, rėkimai ir nebuvo kalbėjimo. S.A. pati skatina J. bendrauti su mama, jai paskambinti, parašyti, nes ji mamos neatstos. Gal nepilnamečiui neigiamą įtaką darė draugai, bet jis atsiribojo nuo jų. J. mama siunčia kas mėnesį pinigų sūnaus išlaikymui“. Iš esmės informacijos, kad nepilnametis agresyvus ar linkęs smurtauti, nepateikta ir jo asmens charakteristikoje iš ugdymo įstaigos. Tokiu būdu skundo argumentai, kad apgyvendinus nepilnametį pas svetimą asmenį tapo užtikrinta ir saugi aplinka šeimos namuose, yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos duomenų.
3.5. Net ir vertinant, kad nepilnamečio J. E. būdas yra konfliktiškas, ar neatitinkantis jo įstatyminės atstovės lūkesčių, jo apgyvendinimas pas visiškai jam svetimą asmenį siekiant ateityje išvengti tik numanomos grėsmės, o nesprendžiant kilusių problemų kitais priimtinais būdais, jau neatitinka vaiko interesų. Kad buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, užfiksuota ir vaiko situacijos vertimo anketoje, su kuria S. D. buvo supažindinta tinkamai ir šio Institucijos priimto sprendimo įstatymo nustatyta tvarka ji neskundė. S. D. šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas siekiant spręsti kilusias problemas, tačiau moteris nebuvo linkusi bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neatsižvelgė į siūlomą pagalbą ir rekomendacijas, nes vykdant atvejo vadybos plane numatytų punktų įgyvendinimo stebėseną, PSPS šiai dienai pateikė duomenis, kad moteris atsisakė siūlomų paslaugų.
3.6. S. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu nepanaudojo motinos valdžios nepilnamečio J. E. atžvilgiu, nes nesant jokių objektyvių aplinkybių ir turėdama pareigą pati juo rūpintis, nenutraukė laikinosios priežiūros tėvų prašymu, nors apie tokią pareigą buvo informuota socialines paslaugas teikiančių specialistų, tokiais veiksmais ji nevykdė savo, kaip motinos pareigų rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, todėl pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus į tinkamas gyvenimo sąlygas sveikai vystytis ir bendrauti su savo tėvais ir padarė jai inkriminuotą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu S. D. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šeimoje senai kyla problemos dėl sūnaus J. E. elgesio, jis bėgdavo iš namų, grįždavo išgėręs, vartojo narkotines medžiagas, rūkė žolę, elektronines cigaretes, buvo kreiptasi į Priklausomybės ligų centrą, nustatyta vidutinio lygio priklausomybė, pusę metų buvo gydomas, gąsdindavo brolius su peiliais, bendraudavo su netinkamomis kompanijomis. 2024 m. liepos 10 d. ji pati kreipėsi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą prašydama pagalbos dėl sūnaus J. E. elgesio. Liepos 30 d. buvo sudarytas pagalbos planas šeimai, pati lankėsi psichologo konsultacijose, o J. lankė Jaunimo užimtumo centrą. Kai iš sanatorijos grįžo namo, pradėjo kviesti vaiką namo, bet jis atsisakė grįžti, nurodė, kad jam labai gerai pas laikiną prižiūrėtoją, atsisakė tęsti gydymą, kvietė į bendras veiklas, užsiėmimus, bet jis nesutiko. Po to, kai vaikas atsisakė grįžti namo, apie šią situaciją bendravo su socialinėmis darbuotojomis kiekvieną savaitę. Pati buvo informuota socialinių darbuotojų, kad turi kreiptis dėl laikinosios priežiūros nutraukimo, bet nesikreipė dėl šeimoje susidariusios situacijos, galvojo, kad laikinoji priežiūra galioja nustatytam laikotarpiui, pats sūnus atsisakė grįžti namo, saugojo kitus savo vaikus. Po 2024-08-29 toliau ieškojo pagalbos, bendravo su Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojomis, kurios ateidavo kas savaitę. Apie tai, kad vaikas atsisako grįžti namo, buvo žinoma ir Vaiko teisių apsaugos skyriui. Vaikas namo nenori grįžti, nes nenori keisti savo elgesio, nenori gydytis. Bendravo su laikinąja prižiūrėtoja, tarėsi dėl situacijos, ji nurodė, kad vaikui ten gerai, padeda namuose, taip pat pats J. nurodė, kad jam ten gerai. Su vaikui bendrauja, susiskambina, susirašo žinutėmis. Visada teikė vaikui išlaikymą. Dabar laikinoji priežiūra nutraukta ir Vaiko teisės inicijavo laikiną priežiūrą pas tą patį asmenį – S. A..
Atsiliepimas
5. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė S. D. skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad S. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu nepanaudojo motinos valdžios nepilnamečio J. E. atžvilgiu, savo neveikimu nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nevykdė savo kaip motinos pareigų rūpintis vaiku. Vaiko teisės buvo pažeistos, nes motina savo vaiko priežiūrą buvo perleidusi kitam asmeniui, o vaikai turi augti su jų tėvais ir būti jų prižiūrimi. Informacija apie tai, kad S. D. grįžusi iš sanatorijos, kad vaikas atsisako grįžti namo buvo žinoma rugsėjo mėnesį, kai apie tai informavo Socialinių paslaugų centras. Po to buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Pats J. nurodė, kad nenori grįžti į namus dėl mamos netinkamo elgesio su juo, kaltinimų, jautėsi nemylimas, nurodė, kad nori gyventi pas laikiną prižiūrėtoją.
Žemesnės instancijos teismas
6. Liudytojas M. D. parodė, kad J. nuo mažens meluodavo, atsikalbinėdavo prieš auklėtojas, konfliktuodavo, mokykloje buvo nuolatinės problemos, nesutardavo su mokytojais. Pernai metais sūnaus telefone rado vaizdo įrašą, kaip jis rūko „žolę“, buvo pradėtas gydymas. Kai baigėsi laikinoji priežiūra J. nenorėjo ir dabar nenori grįžti namo. Žmona (S. D.) visur kreipėsi pagalbos, kad padėti vaikui. J. nuolat konfliktavo su broliais, juos skriaudė, grasindavo M.. Kai J. nėra, šeimoje gyvenimas ramesnis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
7. Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
9. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad objektyvusis šio nusižengimo požymis yra tėvų netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams.
10. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).
11. Skundžiamu nutarimu S. D. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. nepanaudojo motinos valdžios nepilnamečio J. E., gim. 2009 m. balandžio 10 d., atžvilgiu jį palikusi laikinai priežiūrai pas kitą asmenį, tuo nevykdė savo, kaip motinos pareigų rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir sudaryti sąlygas sveikai vystytis ir bendrauti su savo tėvais.
12. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmiau nurodytu laikotarpiu S. D. tyčia nepanaudojo motinos valdžios, kad savo neveikimu padarė žalą vaiko interesams.
13. Byloje nustatyta, kad nepilnametis J. E. administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu negyveno kartu su savo įstatymine atstove S. D. ir buvo prižiūrimas laikinos prižiūrėtojos S. A.. Panevėžio miesto savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) J. E. tėvų prašymu nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d. nustatyta laikinoji priežiūra, S. A. paskirta laikinai prižiūrinčiu vaiką asmeniu. Laikinoji priežiūra buvo nustatyta S. D. prašymu dėl to, kad ji su kitu savo nepilnamečiu vaiku vyko į gydymuisi į sanatoriją. Be to, kaip nurodė S. D., tai buvo padaryta ir siekiant išspręsti sudėtingą šeiminę situaciją, kilusią dėl nepilnamečio J. E. elgesio, jo gyvenamosios vietos. Nustatyta ir tai, kad S. D. iš sanatorijos grįžo 2024 m. rugpjūčio 29 d., tačiau nesikreipė į savivaldybę dėl laikinosios priežiūros nutraukimo, vaikas negrįžo atgal į šeimą ir liko gyventi pas S. A.. Tačiau nėra pagrindo išvadai, kad S. D. veiksmai buvo kryptingai nukreipti į vaiko interesų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti susiklosčiusių aplinkybių visumą. Iš S. D. paaiškinimų matyti, kad dėl laikinosios priežiūros nutraukimo ji nesikreipė į savivaldybę ir vaikas negrįžo gyventi namo dėl šeimoje kilusios sudėtingos situacijos – J. E. elgesio problemų, paties vaiko išreikšto nenoro grįžti namo, dėl kitų savo nepilnamečių vaikų gerovės. Iš rašytinių įrodymų – Panevėžio Rožyno progimnazijos rašto, Panevėžio mokymo centro rašto, Panevėžio pedagoginės – psichologinės tarnybos pažymos, Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymos, S. D., liudytojo M. D. paaiškinimų ir kitų bylos duomenų matyti, kad šeimoje ir ugdymo įstaigose senai kyla problemų dėl J. E. netinkamo elgesio, jis bėgdavo iš namų, grįždavo išgėręs, vartojo narkotines medžiagas, rūkė elektronines cigaretes, nuo 2016 m. epizodiškai tiek J. E., tiek motinai S. D. buvo teikiama psichologo pagalba Panevėžio pedagoginėje – psichologinėje tarnyboje, paskutinį kartą J. E. konsultacijas lankė nuo 2023-09-28 iki 2023-11-15; J. E. gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Panevėžio filiale nuo 2023-12-07 iki 2024-02-08, jam teikiama specialiojo pedagogo ir socialinio pedagogo pagalba ir kt. Iš bylos matyti, kad S. D. nuolat bendradarbiavo su įvairiomis institucijomis, ugdymo įstaigomis siekdama spręsti dėl nepilnamečio sūnaus J. E. elgesio kylančias problemas. S. D. savo iniciatyva 2024 m. liepos 10 d. kreipėsi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą nurodydama, kad augina paauglį sūnų J. E., kuris turi elgesio problemų, prašė suteikti pagalbą šeimai. 2024 m. liepos 30 d. vyko atvejo vadybos posėdis, sudarytas pagalbos šeimai planas Nr. (duomenys neskelbtini). (toliau ir Pagalbos planas), su jame nurodytomis priemonėmis ir rekomendacijomis S. D. sutiko. Šiuo atveju, nors S. D. po 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir nesikreipė į savivaldybę dėl laikinosios priežiūros nutraukimo, vaikas gyveno ne su motina, o pas laikiną prižiūrėtoją S. A., tačiau kaip matyti, S. D. ir po to, tuo pačiu ir administracinio nusižengimo kaltinime nurodytu laikotarpiu, bendradarbiavo su Panevėžio socialinių paslaugų centru ir kitomis institucijomis, bandė spręsti susidariusią situaciją šeimoje dėl sūnaus J. E. ir toliau vykdė Pagalbos plane numatytas priemones – dalyvavo psichologo konsultacijose (VšĮ Šv. Juozapo globos namų pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), bendravo su vaiku ir jį prižiūrinčia S. A., teikė vaikui išlaikymą ir kt. Ypač svarbios aplinkybės yra tos, kad pats paauglys J. E. kviečiamas sugrįžti namo kategoriškai atsisakė tai daryti. Iš vaiko situacijos vertinimo anketų, Panevėžio socialinių paslaugų centro nurodytų duomenų matyti, kad J. E. nurodo, jog laikinosios priežiūros metu gyvendamas pas S. A. jis jaučiasi gerai, vykdo pagalbos plane numatytą priemonę – lanko „Atvirą jaunimo centrą“, padeda namų ruošos darbuose, ten yra tvarka, taisyklės, jų laikosi, namo grįžti nenori, neturi artimo ryšio, santykio su mama, pykstasi su ja ir vyresniu broliu, nori likti gyventi pas S. A.. Taigi, bylos duomenų visuma, susiklosčiusi šeiminė situacija, paties vaiko J. E. pozicija ir nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu S. D. tyčia neįgyvendino motinos valdžios, kad dėl jos neveikimo buvo padaryta žala vaiko interesams. Iš aptarto akivaizdu, kad vien formalus S. D. kreipimasis į savivaldybę dėl laikinosios priežiūros nutraukimo ir / ar vaiko laikinosios priežiūros nustatymas kitu pagrindu, nebūtų keitę situacijos ir neprisidėję prie šeiminės problemos sprendimo. Esant tokiai situacijai, pačiam vaikui kategoriškai atsisakant grįžti namo, esant priešiškiems, konfliktiškiems motinos ir vaiko santykiams, buvo būtina nedelsiant spręsti šeimoje kilusią situaciją padedant ir valstybės institucijoms.
14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog S. D. tyčia nepanaudojo motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir kad dėl jos neveikimo buvo padaryta žala vaiko interesams. Todėl skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo teisena S. D. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymių ir skundžiamas Institucijos nutarimas panaikintinas (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 565¹ straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. S. D.prašė atlyginti jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje (dėl tėvų valdžios nepanaudojimo) išrašyta sąskaita 200,00 Eur sumai bei iš 2024 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši suma sumokėta S. D.. Į bylą taip pat pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už ieškinio parengimą (dėl vaiko atskyrimo) išrašyta sąskaita 400,00 Eur sumai, iš 2024 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši suma apmokėta S. D.. Akivaizdu, kad sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta ir S. D. apmokėta ne už šioje, o kitoje byloje suteiktas paslaugas (civilinėje byloje dėl vaiko atskyrimo), todėl šių išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas.
16. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju S. D. skundė Institucijos nutarimą ir būtent tai lėmė, kad ji patyrė atstovavimo išlaidų. Išnagrinėjus skundą, šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta tenkinti S. D. skundą ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes S. D. veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių. Taigi, atsižvelgus į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl patirtų 200,00 (dviejų šimtų eurų, 00 ct) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, turi būti tenkinamas. Kaip minėta, kitoje dalyje – dėl 400,00 Eur priteisimo už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)., prašymas negali būti tenkinamas, nes ji išrašyta ir apmokėta už kitoje byloje jai suteiktas paslaugas (civilinėje byloje dėl vaiko atskyrimo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
S. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės G. K. 2024 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį S. D. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti iš valstybės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.