Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

Dėl bausmės

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju V. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (2,07 promilės), vairuodamas apsvaigęs sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos. Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad jis prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo alkoholinius gėrimus, jų vartojo kelias dienas, o už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties, automobilį apsvaigęs vairavo pagrindiniame rajono kelyje, dienos metu, kuomet eismo intensyvumas paprastai yra didesnis. Šios aplinkybės rodo, kad V. Z. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, V. Z. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromam nusikaltimui, anksčiau už analogiškas veikas nebuvo teistas ar baustas, jo ankstesnis teistumas yra išnykęs, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – 2 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-10-23. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis). Tai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė sukels kaltinamajam tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju V. Z. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę - automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikalstamos veikos padarymą, ir yra konfiskuotinas turtas. Kaip minėta anksčiau, V. Z. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, be to, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai, vairuodamas apsvaigęs sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024-12-07 priklauso pačiam kaltinamajam, todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę teismas neįžvelgia.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Aptariamu atveju kaltinamasis V. Z. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, prieš pat vairuodamas automobilį kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį, jam nustatytas vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kas rodo, kad kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o būdamas apsvaigęs jis daro nusikalstamas veikas. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo vartoja alkoholį ar jo nevartoja, ar turi priklausomybę nuo jo ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausę panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025-10-23 nutarimu skirtas laikinas V. Z. nuosavybės teisės į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl daiktinių įrodymų

V. Z. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Skaitmeninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. Z. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) baudą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti V. Z. galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą, būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti V. Z. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-10-23.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Taikant BK 72⁵ straipsnį, skirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025-10-23 nutarimu skirtą laikiną V. Z. nuosavybės teisės į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Z. vairuotojo pažymėjimą perduoti jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.