Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2022-04-29 apie 15:30 val. (duomenys neskelbtini). sankryžoje, vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino ir davė parodymus, kad minėtą dieną jam paskambino draugas ir jis pasakė, kad blogai jaučiasi ir jam yra temperatūros. Tuo metu draugas buvo darbe, negalėjo išeiti ir jam pačiam šovė mintis nuvežti draugui vaistų. Nuvežė. Kadangi vairuoja didelius autobusus, yra taip įpratęs, daugiau užsimetė ir kliudė kitą transporto priemonę. Labai gailisi. Automobilis jo, bet registruotas jo draugės vardu. Turi tris automobilius, bet kam reikia, tas ir naudojasi. Jis norėjo sustoti šalia, nenorėjo užblokuoti gatvės, tai nuvažiavo į uždarą kiemą ir paliko ten mašiną. Norėjo neužblokuoti eismo. Nematė, kad jį vejasi žmogus. Jis sustojo ir nuėjo namo. Nelabai gerai atsimena, gal alkoholis paveikė. Turėjo sugrįžti į įvykio vietą, bet liko namuose. Pareigūnai jį apklausė, bet miglotai pamena, ką sakė. Susipažino su įvykio medžiaga. Tada buvau girtas ir galėjo prišnekėti nesąmonių. Nepamena, ar pripažino kaltę, ar ne. Pas jį silpna atmintis su skaičiais, negali prisiminti, kiek pripūtė. Pirmą kartą, kai iškvietė į apklausą, jis fiziškai blogai jautėsi, prašė, kad duotų laiko atsigauti. Kai atėjo antrą kartą, viską pasakė ir kaltę pripažino. Nežinojo, kad galima laiduoti, todėl nepateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui tokio prašymo. Buvo atimta teisė vairuoti už girtumą gal prieš 10 metų. (duomenys neskelbtini) nėra baustas už tai, tik už parkavimą. (duomenys neskelbtini) baustas už parkavimąsi, porą kartų dėl draudimo, bet ne jo kaltė, nes buvo ką tik nupirktos mašinos ir likę ant seno pardavėjo. Už greitį buvo baustas, bet niekada taip greitai nevažinėja, gal ten buvo kažkokia nuokalnė ir ta mašina pariedėjo. Blogai vertina savo veiksmus. Nebuvo susiekęs su nukentėjusiąją, nes neturėjo kontaktų.

Galima laiduotoja O. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis T. M. yra jos draugas iš senų laikų, bendrauja šeimomis, jeigu reikia kur nors pavažiuoti, padeda. Dažnokai susitinka, o telefonu kiekvieną savaitę susiskambina. Turi bendrą dukrą. T. M. prisideda prie dukters išlaikymo, ji pati gyvena su kitu vyru. Dukra turi specialių poreikių, bet vasarą T. M. turėtų pasiimti ją. Rytoj turi vykti į (duomenys neskelbtini), žadėjo nuvežti. Dukrą auklėja ji, vyras ir T. M.. T. M. jos visada klausydavo. Nėra mačiusi, kad jis neatsargiai vairuotų. Ji nėra nei teista, nei bausta, nevartoja alkoholio. Šiuo metu laukiasi, todėl nedirba. Ilgą laiką gyveno užsienyje ir ten dirbo. Pažįstami su T. M. daugiau nei 7 metus. Kai jis išvyksta į užsienį, bendrauja per ,,mesendžerį“, o kai grįžta, tai padeda, jeigu reikia dukrą kažkur pavežti. Apie įvykį pats jai pranešė, gal po savaitės ar po kelių dienų. Nežino, kodėl jai pasakė, gal norėjo išsikalbėti. Buvo išsigandęs. Sakė, kad vežė draugui vaistų. Bet jai pačiai šokas, nes nėra mačiusi jo girto už vairo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinamojo duotų parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Apklaustas kaip įtariamasis 2022-04-30 T. M. davė parodymus, kad kaltės klausimo nekomentuos ir parodymų neduos (b. l. 76-78).

Apklaustas kaip įtariamasis 2022-05-13 T. M. davė parodymus, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad papildomai nori pasakyti, kad šiuo metu jaučiasi gerai, parodymus duoti sutinka. Su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai, kaltę pripažįsta ir gailisi. Alkoholį jis vartoja apie mėnesį laiko diena iš dienos. 2022-04-29 taip pat vartojo alkoholį, popiet, apie 16 val. jis pasiėmęs savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini), sėdo į jį ir išvažiavo pas draugą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į jo darbą, (duomenys neskelbtini) mokykloje, nes jam reikėjo perduoti vaistus. Kas ten per vaistai, neprisimena, kažkas lygtai nuo peršalimo. Kadangi A. paprašė tų vaistų, jis juos jam ir nuvežė. Tą dieną, prieš sėsdamas už vairo, jis jau buvo vartojęs alkoholio. Kiek jo buvo išgėręs, negali pasakyti, nes neprisimena, be to, kaip minėjo, alkoholį jau vartojo apie mėnesį laiko. Sėsdamas už automobilio vairo, jis suprato, kad negali vairuoti automobilį būdamas neblaivus, bet tikėjosi, kad prasprūs, tai yra, kad niekas jo nesustabdys. N. A. vaistus, su juo pasikalbėjo lauke, mano, jis neturėjo suprasti, kad jis yra neblaivus, nes jautėsi gerai. Grįžęs į namus, jau sukdamas į A. M. gatvę, kliudė iš šalutinio kelio, t.y. iš A. M. gatvės, laukiantį išvažiuoti į A. J. G. gatvę raudoną automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“. Kliudęs automobilį, nesustojo, nuvažiavo į savo kiemą ((duomenys neskelbtini)). Savo automobiliu nuvažiavo į patį namo galą (prie (duomenys neskelbtini) namo), kaip paliko automobilį ir grįžo į namus, neprisimena. Paskui prisimena, kad jis nuėjo atsiprašyti ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio savininkės, kad įvažiavo į jos automobilį. Kaip po to grįžo į namus, neprisimena. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, neprisimena, tačiau visiškai prisipažįsta, kad būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,94 promilių girtumas ir su tuo sutinku), vairavo automobilį, dėl ko labai gailisi (b. l. 81-84).

Apklaustas kaip įtariamasis 2022-06-13 T. M. davė parodymus, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai. Dėl padaryto nusikaltimo davė parodymus ankstesnės apklausos metu, tuos parodymus tvirtina bei prie jų pasilieka. Jis labai gailisi, kad būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas, vairavo savo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildo, kad jo automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ komplektacija yra ,,Limited“, o ne ,,LX“. Daugiau papildymų neturi (b. l. 90-92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. I. davė parodymus, kad parodymus duoti sutinka. Su T. M. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį beveik metai laiko. Alkoholį T. pastaruoju metu vartoja kelios dienos, jei neklysta, vakar buvo trečia diena. Jos visą dieną vakar nebuvo namuose, todėl negali pasakyti, kas jam šovė į galvą, kad sėdo už vairo, ji negali pasakyti. Ji vakar grįžo į namus iš savo vaikų, kai sukant į kiemą, pamatė T. automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, kai jis įvažinėjo į namo (duomenys neskelbtini)kiemą. Ji įvažiavo jam iš paskos. Jos vairuojamas automobilis buvo taip pat ,,(duomenys neskelbtini)“. Ji išlipančio T. nepamatė, kadangi ją užsipuolė moteris, kad ji įvažiavo į jos automobilį. Ji suprato, kad tai padarė T. , nes jis važiavo pirmas. Ji pačio įvykio nematė, bet suprato, kad tai galėjo būti T. , kadangi jis važiavo prieky jos. Jo automobilis toks, kaip ir jos, tik juodas, o jos pilkas. Ji besiaiškindama su moterimi pamatė, kad T. automobilis numestas, o jo pačio nėra. Automobilis buvo numestas bet kaip, viskas vyko akimirksniu. Ji grįžo į namus ir pamatė T. girtą. Patikslino, kad į namus ji grįžo jau kartu su policijos pareigūnais. T. vairuojamos mašinos rakteliai buvo pas T. , jis buvo girtas, ji iš jo atėmė raktelius ir perstatė tvarkingai automobilį. T. tas tris dienas gėrė namuose. Patikslino, kad ji prieš įvykį kalbėjo su T. telefonu, jis pasakė, kad jam reikia važiuoti pas draugą ar kur ten. Ji jam pasakė, kad yra užsiėmusi ir kad palauktų, kol ji grįš. Ji gerai nesigilino, kur jis norėjo važiuoti, nes neturėjo tam laiko. Matyt, jos nesulaukęs jis sėdo už automobilio vairo, nes jo automobilis buvo kieme. Jos vairuojamas pilkas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra T. vardu, tik tiek, kad juo važinėjasi ji. Daugiau nieko apie tą įvykį neturi, ką papasakoti (b. l. 43-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. U. davė parodymus, kad 2022-04-29 popiet, tikslaus laiko nepasakys, ji vedžiojo savo šuniuką lauke. Būnant jau su šuniuku kieme, ji išgirdo keistą automobilio bumbsėjimą (duomenys neskelbtini)namų kieme ir pastebėjo, kaip trankydamasis į šaligatvio bortelį atvažiuoja juodos spalvos automobilis. Pagal automobilio važiavimą ji suprato, kad jo vairuotojas yra neblaivus. Ji matė, kad tai vyras, jos namo gyventojas, kaimynas. Kadangi (duomenys neskelbtini) namai yra sujungti, tai jis taip besidaužydamas į bortelius nuvažiavo į patį galą ir numetė mašiną ties (duomenys neskelbtini) namu. Ji matė, kad vyriškis bando parkuotis, bet jam nepavyksta. Tuo momentu jam iš paskos atvažiavo šviesus automobilis, o jam iš paskos atbėgo moteris, kuri šaukė sustoti. Moterį ji pažino, kadangi tai buvo jos pažįstama R. V.. Ji pradėjo šaukti, kad šviesaus automobilio, kurį vairavo moteris, vairuotoja įvažiavo į jos automobilį. Vairuotoja pradėjo neigti. Ji R. pasakė, kad ji suklydo, nes prieš šitą mašiną važiavo kita mašina. Abi mašinos buvo didelės, todėl ji suklydo. R. pasakė, kad tikrai ji matė, kad vyras vairavo automobilį, todėl suprato, kad ji užsipuolė ne tą žmogų. R. apžiūrėjo pirma moters automobilį, jis taip pat buvo įdaužtas, atrodo, kairės pusės galas, matėsi raudoni dažai. R. automobilis taip pat raudonos spalvos. Moteris pradėjo šaukti, kad čia sena avarija ir kad ji prieš savaitę buvo servise ir meistrai gali paliudyti, kad mašina jau buvo daužta. R. buvo labai susijaudinusi, prisiminė, kad paliko savo neužrakintą automobilį ir jame esančius daiktus, todėl ji nulėkė prie savo automobilio. Tuo metu ji (G. U.) nulėkė apžiūrėti juodą automobilį. Jame vairuotojo nebuvo. Automobilyje buvo atidarytas vairuotojo pusės langas, pats automobilis numestas bet kaip, nepriparkuotas tvarkingai. Kuriuo momentu iš automobilio pasišalino kaimynas, negali pasakyti, nes nepastebėjo. Mano, kad jis galėjo apeiti (duomenys neskelbtini)namus iš kitos pusės, nes kitur jis negalėjo dingti, todėl jos jo ir nepastebėjo praeinančio pro jas. Ji pamatė, kad ant to automobilio taip pat matosi įdauža ir raudoni dažai (kairės pusės priekis), iš ko suprato, kad tikrai tas vyras tuo automobiliu įvažiavo į R. automobilį. Apžiūrėjo juodą automobilį ir suprato, kad tikrai tas automobilis yra avarijos kaltininkas. Ji moters šviesiu automobiliu paprašė, kad ji pasaugotų tą automobilį, jį nufotografuotų, o pati per tą laiką nulėkė į namus pasiimti telefono ir palikti šuniuką. Lipdama į apačią ji susitiko kaimyną, būtent tą patį, kuris vairavo juodą automobilį. Matė, kad jis visiškai girtas. Ji jo dar paklausė, ar tai čia jo juoda mašina. Jis pasakė, kad taip, tai jo mašina, ir balta jo. Jis dar paklausė jos, ar tai čia į jos mašiną jis įvažiavo. Ji jam pasakė, kad tai ne jos automobilis, kad moteris laukia jo. Kad nueitų aiškintis. Dar vyriškis pasakė, kad tame šviesiame automobilyje yra jo žmona. Tik tada ji suprato, kam paliko pasaugoti kaltininko automobilį. Ji išėjo lauk. Moteriai pasakė, kad čia jos vyras. Ji pasakė, kad tai jos sugyventinis. Jie visi laukė policijos. Vyriškis taip pat buvo atėjęs prie automobilio, kurį sudaužė, bet pastovėjęs išėjo namo. Policijos pareigūnai atvažiavo vėliau, kadangi, pasirodo, pirmą pranešimą bendras pagalbos centras priėmė kaip (duomenys neskelbtini). Sulaukusi policijos, paliko savo duomenis pareigūnams ir išėjo į namus (b. l. 49-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. davė parodymus, kad 2022-04-29 apie 15.30 val. ji važiavo iš A. M. gatvės, norėdama sukti į kairę, į A. J. G. gatvę, bet prieš sukdama sustojo, norėdama praleisti atvažiuojančius automobilius iš dešinės. Ji vairavo automobilį ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra jos vyro vardu. Prie sankryžos ji sustojo ir stovėjo antra. Prieš ją stovėjo didesnis automobilis. Jiems belaukiant, kol pravažiuos automobiliai, ji pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atvažiavo didelis automobilis, tamsios spalvos, ir suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilio vairuotojas buvo vyras, tą ji aiškiai matė. Ji pamatė, kaip tas automobilis, sukdamas, nesuvaldytas, padaro didelį lanką nuo pirmo automobilio ir važiuoja tiesiai į jos automobilį, taip kliudydamas jos automobilio galą (kliudė kairės pusės užpakalinį sparną ir bamperį). Kliudęs jos automobilį, minėtas tamsus automobilis nuvažiavo į gretimo namo kiemą. Kadangi jos automobilį užkabinęs vairuotojas spruko iš įvykio vietos, ji išsitraukė telefoną, todėl nepastebėjo, kad tam automobiliui iš paskos atvažiavo kitas toks pat automobilis (kaip vėliau išsiaiškino, jį vairavo to vyriškio sugyventinė). Pasiėmusi telefoną ji išbėgo iš savo automobilio, jai iš paskos stovėjusio automobilio vairuotoja pasakė, kad automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini)namo kiemą, todėl ji nubėgo į to namo kiemą. Kadangi ji yra po kojos operacijos, jai sunku bėgti, tai ji filmavo į kiemą įvažiavusį automobilį, iš kurio paskui išlipo moteris. Ji ant jos pradėjo šaukti, kad ji įvažiavo į jos automobilį, nes jos automobilio šonas buvo nubrauktas tokiais pat, kaip jos automobilis, raudonais dažais. Moteris pasakė, kad ne ji į ją įvažiavo. Tik paskui ji prisiminė, kad matė, jog vairuotojas vyras. Joms besiaiškinant ją užkalbino pažįstama G. U., kuri vedžiojo šuniuką. Ji paklausė, kas atsitiko, ir ji pasakė, kad jai įvažiavo į automobilį. Kadangi jos automobilis buvo paliktas neužrakintas, su visais daiktais, tai ji nubėgo link jo. Patikslino, kad dar prieš eidama į kiemą, ji pakalbėjo su moterimi, kuri stovėjo už jos ir matė tą avariją. Ji jos prašė, kad ji paliudytų, tačiau ji pasakė, kad neturi laiko ir išvažiavo. Moteris savo kontaktų nepaliko. Grįžusi prie savo automobilio, ji paskambino savo vyrui ir į 112. Daugiau niekur nepasitraukė nuo savo automobilio. Į kiemą ji negrįžo. Laukdama policijos, ji kalbėjosi su G., taip pat prie jų priėjo ta moteris, kurią ji netyčia buvo užsipuolusi dėl avarijos. Taip pat prie jų priėjęs buvo ir jos sugyventinis. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Vyriškis jai siūlė pinigų, kad tik ji nekviestų policijos, tačiau ji atsisakė. Policijos jos pralaukė apie valandą laiko, kadangi, pasirodo, ją ne taip suprato, ir policija buvo pasiųsta (duomenys neskelbtini). Tik po valandos, nesulaukus policijos, paskambino vėl į 112 pasitikslinti, kur policija, tada išsiaiškino, kad policija buvo pasiųsta (duomenys neskelbtini). Atvykus policijos pareigūnams, buvo apžiūrėtas jos automobilis bei pareigūnai nuėjo ieškoti to vairuotojo. Kai pareigūnai rado vairuotoją, ji atėjo prie jų ir matė, kad su pareigūnais yra būtent tas asmuo, kuris įvažiavo į jos automobilį, bei kuris jai siūlė pinigų, kad tik nekviestų policijos. Vyriškis akivaizdžiai buvo neblaivus, net atrodė, kad nelabai suvokė, kas vyksta. Patikslino, kad kol jos laukė policijos, vyriškis iš gretimo namo, antrame aukšte, sakė, kad gerai matė avariją ir, kaip vyriškio vairuojamas automobilis, užsukęs į posūkį, atsitrenkė į jos automobilį, po ko į medį, bei įvažiavo į kiemą. Tą jis pasakė atvykusiems pareigūnams. Daugiau neturi, ką papildyti (b. l. 55-58).

Šiaulių AVPK viešosios tvarkos tarnybos kinologų poskyrio viršininko M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-04-29 dirbo kartu su J. B., kai apie 16:29 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje, važiuojantį pranešėjos automobilį ,,(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė važiuodamas ,, (duomenys neskelbtini)“, turi nuotrauką padariusi telefone, parodys. Pranešėja ją vijosi, tačiau pasišalino link namų, kur, nebematė. Nuvykus minėtu adresu, 16:45 val. rado ties minėtu pastatu gatvėje stovintį ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam buvo apgadintas kairės pusės automobilio galo kampas. Pranešėja R. V. paaiškino, kad apie 15.30 val., adresas A. M. ir A. J. G. gatvių sankryža, stovint su minėtu automobiliu prieš sankryžą, pastebėjo, kaip atvažiuoja iš A. J. G. gatvės automobilis. Jis, sukdamas sankryžoje, kliudė jos automobilio kairės pusės galinę dalį. Atsitrenkęs, automobilio vairuotojas nesustojo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Matė, kad automobilį vairavo vyras apie 35 metų. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Palikusi savo automobilį pranešėja pėsčiomis bandė vytis pasišalinusį automobilį. Įėjusi į kiemą, pastebėjo sidabrinės spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, prie jo priėjo, nes buvo panašus į pasišalinusį automobilį. Priėjus prie jo, sutiko J. I.. Ji jai paaiškino, kad į jos automobilį atsitrenkė jos neblaivus vyras. Ji žino, nes važiavo iš paskos vyro. Kieme taip pat prie jos priėjo G. U., kuri paaiškino, kad juodos spalvos automobilis prieš tai įvažiavo vinguriuodamas į kiemą. Automobilį vairavo vyras. Jai sukėlė įtarimą, kad vyras neparkavo automobilio, o jį numetė ir išlipęs pabėgo. Jiems besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes, prie jų priėjo pasišalinusio automobilio savininko draugė J. I.. Ji paaiškino, kad jos vyras sukėlė eismo įvykį ir pasišalino. Ji važiavo jam iš paskos. Pačio eismo įvykio nematė, tik suprato, kad jos vyras sukėlė eismo įvykį, kai prie jos priėjo moteris ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Įvažiavus į kiemą, vyro juodos spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ stovėjo numestas kieme netvarkingai. Automobilį jis vairavo neblaivus. Iškart nuėjo iki vyro. Jis bute buvo neblaivus. Paėmusi vyro raktelius, nuėjusi iki kiemo, automobilį priparkavo. Liudininkė G. U. paaiškino, kad kieme vedžiojo šunį, kai į (duomenys neskelbtini) kiemą įsuko juodos spalvos automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, vinguriuodamas per šaligatvius. Automobilį vairavo vyras. Jai sukėlė įtarimą, kad vyras neblaivus vairavo automobilį. Jį ne parkavo, o numetė kieme ir išlipęs pabėgo. Iš paskos automobilio įsuko sidabrinės spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis, prie kurio priėjo moteris ir pradėjo jį fotografuoti. Tada priėjus moteris suprato, kad juodos spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ pasišalino iš eismo įvykio. Eismo įvykio nematė, tik matė, kaip vyras vairavo juodos spalvos automobilį. Su J. I. nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kiemo, kur ji nurodė jos vyro automobilį. ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matėsi apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės kampas, ir kairės pusės priekinis sparnas. Ant apgadinimų matėsi raudonos spalvos dažai, kurie atitiko pranešėjos automobilio spalvą. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini), bute rado pilietį T. M., kuriam paaiškino, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Jis teigė, kad automobilio nevairavo. Teigė, kad jo automobilį vairavo jo žmona. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar 15 minučių bėgyje yra vartojęs alkoholinių gėrimų, vairuotojas atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 15 minučių. Prieš atliekant tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, pasiūlė atlikti testą blaivumui pasitikrinti: eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėti užsimerkus ir atsimerkus rodomuoju pirštu pataikyti į nosies galą. Asmuo testus atliko, tačiau netaisyklingai. Tada asmuo buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“ (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), paklaida 1,7 %, galioja nuo 2021-12-02 iki 2022-06-02. Vairuotojui 2022-04-29 17:02 val. (pirmas tikrinimas) nustatytas 2,61 promilių girtumo laipsnis. Apie įvykį informuotas Šiaulių AVPK budėtojas, 2022-04-29, 17.20 val. (antrasis tikrinimas) nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis. Su tikrinimo rezultatais sutiko, tik asmuo nesutiko su tuo, kad vairavo automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Vyriškis turi teisę vairuoti transporto priemones. Asmuo buvo sulaikytas 17:02 val. ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas (b. l. 38-40).

2022-04-29 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimta: automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, automobilio užvedimo raktelis su juodos spalvos signalizacijos pulteliu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-20).

Iš 2022-05-06 Kvito B, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, automobilio užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra saugomi Šiaulių AVPK žinioje (b. l. 27).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra T. M. (b. l. 28).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 2010,00 Eur (b. l. 29).

Kitų objektų apžiūros protokole aprašyta policijos pareigūnų filmuota medžiaga (b. l. 34-36).

2022-04-24 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad T. M. 17.02 val. užfiksuotas 2,71 promilių neblaivumas, 17.20 val. 1,94 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais T. M. sutiko (b. l. 59).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo T. M. kaltė įrodyta. Kaltinamasis pats pripažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus, šie jo parodymai patvirtinami liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais – asmens blaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu.

Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. M. vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, tokie jos veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir siekė pavojingai veikti (tiesioginė tyčia).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.

Byloje yra gautas laiduotojos, kaltinamojo buvusios sugyventinės, jo vaiko mamos O. B. prašymas dėl kaltinamojo T. M. perdavimo jai pagal laidavimą. Teismui pateikti laiduotoją charakterizuojantys dokumentai patvirtina, kad ji neteista, nebausta už administracinius nusižengimus. Teismo posėdyje O. B. nurodė, kad su kaltinamuoju T. M. ją sieja labai artimas ryšys, nors ji gyvena ne kartu su kaltinamuoju, tačiau jie turi bendrą vaiką, dažnai susitinka, bendrauja telefonu, todėl mano galėsianti paveikti kaltinamąjį teigiamai, kad ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, juo labiau, kad jai žinoma apie kaltinamojo T. M. išgyvenimus dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes anksčiau nieko panašaus nėra buvę. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad O. B. yra asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo.

Kaltinamasis T. M. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti neskiriant kaltinamajam bausmės, bet pritaikant švelnesnės atsakomybės institutą, o būtent atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip matyti iš bylos ir kaltinamojo paaiškinimų, kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ir ateityje gali vykti dirbti į kitą valstybę dirbti. Teistumas apribotų asmens galimybes socialinėje sferoje. Teismo vertinimu, baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti neskiriant kaltinamajam bausmės, bet atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kartu skiriant prevencinį poveikį turinčias, griežtas baudžiamojo poveikio priemones.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamąjį T. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes kaltinamasis neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga T. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Nustatytinas 9 mėnesių terminas įmokai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, nustatytam neblaivumo laipsniui.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga poreikių tenkinimui (vykimui į darbą, vaikų nuvežimui į mokyklą ir kt.), pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinus kaltinamojo T. M. asmenybę, jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus 5 metų laikotarpiu: kad T. M. pirmą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau tai nėra pirmas tokio pobūdžio teisės pažeidimas, paskirtas baudas už administracinius nusižengimus sumoka, įvertinant tai, jog šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, T. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti be kelių transporto priemonės, taigi automobilis, kurį vairavo kaltinamasis T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Automobilis priklauso kaltinamajam T. M., todėl atsižvelgiant į tai, kaltinamajam T. M. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš T. M. jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-95), dokumentų paėmimas: asmens paso, asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimas (b.l.101-103), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 97-99), – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai su vaizdo įrašais saugomi prie bylos viršelio - po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

T. M., padariusį nusikaltimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. M. paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) („Luminor“ bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį T. M., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn, kartu priverstinai paimant su šia transporto priemone susijusius daiktus ir dokumentus.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai – Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

T. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (asmens paso, asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo), specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD diskus su vaizdo įrašais saugomus prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai O. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.