Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-533-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
2S-533-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35150-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
Ž. R.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-533-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35150-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.; 129.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. R. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž. R. pateiktu skundu dėl antstolio I. G. veiksmų prašė sustabdyti vykdomąją bylą, perduoti bylą bankroto administratoriui, atšaukti areštus ir grąžinti gautas įmokas. Skunde nurodyta, kad antstolis vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-2182-433/2012 dėl UAB „Tragesa“ skolos išieškojimo iš subsidiarių skolininkų, įmonės savininkų, Ž. R. ir K. R. išieškotojui UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“. Pareiškėjos teigimu, remiantis CK 6.245 str. 5 d., UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ pirmiausiai turi kreiptis į skolininką UAB „Tragesa“. Minėtam kreditoriui buvo žinoma apie tai, kad 2012-03-05 UAB „Tragesa“ buvo iškelta bankroto byla, todėl jis privalo kreiptis į bankroto administratorių UAB „Paltaja“ dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, o ne į antstolį. Nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 626, 632, 668 straipsnius, neperduodamas vykdomojo dokumento bankroto bylą iškėlusiam teismui, nepagrįstai areštuodamas K. R. pensijos dalį ir turimą ginklą, be jokios motyvacijos pareikalaudamas perduoti ginklą saugoti Ginklų fondui, neteisėtai areštuodamas pareiškėjos 100 proc. komisinio atlyginimo, kuris yra prilyginamas darbo užmokesčiui, ir išsiųsdamas laišką į NMA dėl išmokos arešto, nors iš ES tiesioginių išmokų išieškojimas draudžiamas. 2013-11-11 papildomai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad jos vyro atžvilgiu vykdymo veiksmai yra atliekami toje pačioje byloje. Pareiškėjos nuomone, tai patvirtina jos sutuoktiniui pateiktas patvarkymas, kuriame nurodytas tas pats vykdomasis raštas (Nr. 2-2182-433/2012). Prašė įvertinti, ar iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos lėšos nėra prilyginamos grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje. Pažymėjo, kad jos vyras, K. R., turi galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, todėl nėra būtinybės įpareigoti jį ginklą perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. 2013-10-23 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos Ž. R. skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2182-433/2012 dėl 11 656,9 Lt solidarios skolos išieškojimo iš Ž. R. išieškotojui UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“. Nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti motyvai dėl subsidiarios atsakomybės taikymo pagrindinio skolininko, juridinio asmens, bankroto atveju nelaikytini skundo dėl antstolio veiksmų objektu. Be to, visi subsidiarios atsakomybės taikymo klausimai išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2013-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1555-619/2013. Antstolio teigimu, pareiškėjos reikalavimas sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 str. 1 d. 3 p. pagrindu, t. y. skolininkui iškėlus bankroto bylą, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi išieškojimas vykdomas iš fizinio asmens, Ž. R., o ne iš bankrutuojančios UAB „Tragesa“. Pažymėjo, kad skolininkės sutuoktinio K. R. atžvilgiu vykdymo veiksmai atliekami kitoje vykdomojoje byloje, todėl skundo dalis jo atžvilgiu nenagrinėtina. Remiantis CPK 737 str. bei VMI prie LR FM pažyma, skolininkės iš individualios veiklos gaunamos pajamos neprilyginamos darbo užmokesčiui, todėl joms netaikomos išskaitų iš darbo užmokesčio taisyklės. Skolininkės gaunamos tiesioginės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR ŽŪM nėra prilyginamos CPK 668 str. 3 d. nurodytoms lėšoms, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas. Tai raštu patvirtino ir NMA prie LR ŽŪM.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos Ž. R. skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-07-03 nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimas, kuriuo skola iš skolininkų Ž. R. ir K. R. priteista solidariai. Išaiškino, jog jeigu proceso dalyviams nėra aiški teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.), esant įstatyminiam pagrindui, laikydamiesi CPK nustatytos tvarkos ir terminų, proceso dalyviai gali inicijuoti galimai ydingo teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimą, tačiau negali siekti įtakoti teismo procesinio sprendimo turinio ar teismo išvadų reikšmės vykdymo proceso formate. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad skunde nurodyti motyvai dėl subsidiarios atsakomybės taikymo pagrindinio skolininko, juridinio asmens, bankroto atveju nelaikytini skundo dėl antstolio veiksmų objektu ir nenagrinėtini. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai numatyti CPK 626 str., 627 str. nenustatyti. Aplinkybė, jog UAB „Tragesa“ iškelta bankroto byla, nelaikytina pagrindu antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkės sutuoktinio K. R. atžvilgiu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02107 nėra atliekami, todėl skundo dalies jo atžvilgiu nenagrinėjo. Teismas nustatė, kad pareiškėja pagal individualios veiklos pažymėjimą teikia atlygintinas paslaugas, veikdama kaip priklausoma draudimo tarpininkė, ir, vadovaudamasis CPK 737 str., konstatavo, jog skolininkės gaunamų pajamų iš individualios veiklos rūšis įstatymų leidėjo neprilyginama darbo užmokesčiui, todėl išskaitų iš darbo užmokesčio taisyklės joms netaikomos. Pažymėjo, kad skolininkės gaunamoms tiesioginėms išmokoms CPK 668 str. 3 d. nuostata šiuo atveju netaikytina, nes pareiškėja nenurodė kokiam projektui vykdyti yra skirtos jos gaunamos lėšos. Be to, už pareiškėjos įvardintų piniginių lėšų, gaunamų tiesioginių išmokų pavidalu, panaudojimą nereikalaujama atsiskaityti, ir tokių lėšų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų.

Pareiškėja Ž. R. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-07-03 nutartimi, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-30 sprendimas, skola iš solidarių atsakovų Ž. R. ir K. R. buvo priteista kaip iš subsidiarių UAB „Tragesa“ skolininkų. Todėl reikalavimas dėl skolos padengimo pirma turėjo būti pareikštas UAB „Tragesa“ (bankroto administratoriui UAB „Paltaja“), ir tik jei toks reikalavimas nebūtų patenkintas - Ž. R. ir K. R. (CK 6.245 str. 5 d.). Teismas ginčijamoje nutartyje nepasisakė dėl antstolio neveikimo, kuris pasireiškė tuo, jog jis turėjo kreiptis į UAB „Tragesa“ bankroto administratorių, ir ĮBĮ 15 str. pagrindu civilinė byla dėl skolos priteisimo iš Ž. R. ir K. R. turėjo būti perduota UAB „Tragesa“ bankroto bylą iškėlusiam teismui. Taigi, kol nebuvo išsiaiškinta, ar pagrindinis skolininkas gali atsiskaityti su kreditoriumi, antstolis neturėjo areštuoti K. R. turto, pensijos. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo dar kartą įvertinti argumentą, jog pagal Pavedimo sutartį jos gaunamos pajamos iš UAB „Compensa“ yra darbo ar joms prilyginamos pajamos. Apeliantės nuomone, antstolis lėšų, gaunamų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal 2007-2013 metų projektą „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Natūra 2000 išmokos su direktyva 200/60/EC“ areštuoti negalėjo.

Atsiliepimas

Antstolis I. G. atsiliepimu su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-07-03 nutartyje aiškiai pažymėjo, jog ieškovas pagrįstai reikalavimus pareiškė papildomiems skolininkams, kadangi pagrindinis skolininkas bankrutavo ir savo įsipareigojimo neįvykdė. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad civilinė byla dėl skolos priteisimo turėjo būti perduota bankroto bylą iškėlusiam teismui, neturi nieko bendro su skundu dėl antstolio veiksmų ir vykdomu išieškojimu. Be to, į UAB „Tragesa“ bankroto administratorių kreiptis nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi išieškojimas pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius raštus pagrįstai vykdomas iš skolininkės ir jos sutuoktinio. Mokesčių inspekcijos pažyma (v. b. 50 1.) apie skolininkės gaunamas pajamas patvirtina, jog skolininkės pajamų rūšis įstatymo leidėjo nėra prilyginta darbo užmokesčiui. NMA prie LR ŽŪM raštas (v. b. 57 l.) patvirtina, kad areštuotos tik tos skolininkei priklausančios lėšos, iš kurių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas, todėl skolininkės argumentai dėl išmokų arešto negalimumo teisiškai nepagrįsti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolis I. G. tinkamai atliko vykdymo veiksmus, vykdydamas išieškojimą iš Ž. R. vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02107. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantė Ž. R. nurodė, kad dėl UAB „Tragesa“ skolos UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ antstolis turėjo kreiptis į šios įmonės - pagrindinio skolininko, bankroto administratorių, o ne pradėti išieškojimo veiksmus Ž. R. ir K. R. atžvilgiu, kurie yra tik subsidiarieji skolininkai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-07-03 nutartimi (c. b. Nr. 2A-1555-619/2013) paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-30 galutinį sprendimą (c. b. Nr. 2-2182-433/2012), kuriuo teismas nusprendė priteisti solidariai iš subsidiarių UAB „Tragesa“ atžvilgiu skolininkų Ž. R. ir K. R. 10 669,4 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2011-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 975 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo po 987,5 Lt. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-12-30 Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas sprendimas dėl UAB „Tragesa“ pabaigos, vadinasi, išieškojimui iš Ž. R. ir K. R. pareiškėjos nurodytų kliūčių nėra.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad, kol nebuvo išsiaiškinta, ar pagrindinis skolininkas gali atsiskaityti su kreditoriumi, antstolis neturėjo areštuoti K. R. turto ir pensijos. Kaip minėta, UAB „Tragesa“ yra likviduota, todėl kliūčių išieškojimui nebeliko. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nustatė, kad skolininkės sutuoktinio K. R. atžvilgiu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02107, kurioje pareiškėja Ž. R. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, nėra atliekami, todėl skundo dalies jo atžvilgiu nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomąja byla Nr. 0008/13/02107, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dalies, susijusios su jos sutuoktiniu K. R., nenagrinėjo pagrįstai, nes šioje vykdomojoje byloje išties K. R. atžvilgiu vykdymo veiksmai nėra atliekami.

Pareiškėja Ž. R. apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti argumentą, jog pagal pavedimo sutartį jos gaunamos pajamos iš UAB „Compensa“ yra darbo ar joms prilyginamos pajamos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog jos iš UAB „Compensa“ gaunamos pajamos prilygintinos darbo ar joms prilyginamoms pajamoms. Byloje esančiame UAB „Compensa Services“ 2013-11-06 rašte „Dėl 2013-09-25 Patvarkymo dėl turtinių teisių arešto“ Nr. 70-13 nurodyta, kad ši bendrovė su Ž. R., veikiančia pagal išduotą individualios veiklos pažymėjimą, 2011-06-15 sudarė pavedimo sutartį Nr. PT00146 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią pareiškėja teikia atlygintinas paslaugas, veikdama kaip priklausoma draudimo tarpininkė (b. l. 23). Draudimo įstatymo 2 str. 61 d. įtvirtinta, jog priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Pažymėtina, kad ši sąvoka atitinka pavedimo/atstovavimo teisinius santykius. Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 str. 1 d. nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Taigi Ž. R., pavedimo sutarties, sudarytos su UAB „Compensa Services“, pagrindu teikdama tretiesiems asmenims atlygintinas paslaugas, su UAB „Compensa Services“ yra ne darbo, o pavedimo/atstovavimo teisiniuose santykiuose. Todėl konstatuotina, kad iš tokios veiklos gaunamos pajamos nelaikytinos darbo užmokesčiu Darbo kodekso 186 str. prasme. Tai patvirtina ir vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02107 esanti Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma (v. b. 50 l.).

Be to, apeliantės teigimu, antstolis CPK 688 str. 3 d. pagrindu negalėjo areštuoti lėšų, gaunamų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal 2007-2013 metų projektą „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Natūra 2000 išmokos su direktyva 200/60/EC“. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą vertina kritiškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, konstatavo, jog šiuo atveju CPK 668 str. 3 d. nuostata skolininkės gaunamoms tiesioginėms išmokoms netaikytina, nes pareiškėja nenurodė kokiam projektui vykdyti yra skirtos jos gaunamos lėšos. Atskirajame skunde pareiškėja pažymėjo, kad aptariamos lėšos, gaunamos pagal 2007-2013 metų projektą „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Natūra 2000 išmokos su direktyva 200/60/EC“, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tik nurodė, kad sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra pateiks vėliau, ko iki šios nutarties priėmimo nėra padariusi. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Be to, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas „Dėl atsakymo į patvarkymą“ patvirtina, kad areštuoti galimi mokėjimai pareiškėjai, iš kurių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas (v. b. Nr. 0008/13/02107 l. 57). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ir šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėja Ž. R. bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įstatymas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.), tačiau nagrinėjamu atveju, teismui žodinio nagrinėjimo būtinybės nenustačius, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Pareiškėjos Ž. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius