Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovo prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais skiriant jam nepagrįstas nuobaudas, neužtikrinant saugumo bei laikant perpildytoje kameroje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020-01-22), 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Bylos duomenys (I t., b. l. 107–108, 111) patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-09-22 iki 2018-12-11 nuobaudą atlikinėjo 10 kameroje, kurios plotas 16,84 kv. m, kurioje buvo skirtingais laikotarpiais nuo 1 iki 4 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko nuo 16,84 kv. m iki 4,21 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18 pareiškėjas nuobaudą atlikinėjo 6 kameroje, kurios plotas 10,66 kv. m ir joje buvo nuo 2 iki 3 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko nuo 5,33 kv. m iki 3,55 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018-12-13 iki 2018-12-18 6 kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrinta Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma (6 paras trūko 0,05 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje).

Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2018-12-13 iki 2018-12-18 nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde teigia, jog jam ginčo laikotarpiu neteisėtai ir nepagrįstai buvo skiriamos nuobaudos, kai jis atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, kadangi iškilo jo gyvybei ir sveikatai pavojus.

Administracinėje byloje esantys duomenys (I t., b. l. 112–138) patvirtina, jog Kybartų PN direktorius 2018-09-21 nutarimu Nr. 5/48-718, 2018-10-04 nutarimu Nr. 5/48-765, 2018-10-19 nutarimu Nr. 5/48-817, 2018-10-26 nutarimu Nr. 5/48-836, 2018-11-06 nutarimu Nr. 5/48-862, 2018-11-15 nutarimu Nr. 5/48-899, 2018-11-29 nutarimu Nr. 5/48-952, 2018-12-14 nutarimu Nr. 5/48-986 pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kadangi pareiškėjas atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 5-ame būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalį bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pareiškėjas paskirtų nuobaudų teisės aktų numatyta tvarka neskundė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1–2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 5 būryje. Šias aplinkybes patvirtina Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai (I t., b. l. 154, 162, 169, 176, 180, 193, 195, II t., b. l. 4, 9, 13, 19), Kybartų PN kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma (I t., b. l. 143). Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 5 būrį nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Kybartų PN administracijai, neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 5 būryje priežastį nurodė, tai, kad 5 būryje atlikti bausmę yra nesaugu, yra pavojus jo sveikatai ir gyvybei, kiti nuteistieji esantys 5 būryje verčia pareiškėją daryti nusikaltimas veikas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, teigė, jog jam nurodžius nuteistuosius nėra imamasi jokių priemonių prieš juos, (I t., b. l. 113, 115, 116, 119, 121, 122, 124, 127, 128, 132, 135). Tačiau tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius savo pažymoje nurodė, jog pokalbio metu nuteistasis K. A. pareiškė, jog eis į jam paskirtą būrį ir problemų nebus (I t., b. l. 143). Kybartų PN pažymose pažymėjo, jog duomenų, jog pareiškėjui grėstų koks nors pavojus jo sveikatai ar gyvybei Kybartų administracija neturi (I t., b. l. 141–142).

Tai įrodo, jog Kybartų PN administracija reagavo į pareiškėjo skundus bei siekė sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į 5 būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Kybartų PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudas būtų pažeisti BVK numatyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.

Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus vykti į 5 būrio konkrečias gyvenamąsias patalpas priežastys yra itin apibendrintos ir abstrakčios. Pareiškėjas neįvardino konkrečių nuteistųjų, kurie jam kelia grėsmę jo gyvybei bei sveikatai.

Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę skirtame būryje, šiais veiksmais pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, dėl to pagrįstai jam buvo skirtos drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad Marijampolės PN atliko neteisėtus veiksmus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-02-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-1021/2020 kaltinamasis M. G. suduodamas smūgius nukentėjusiajam K. A. į įvairias kūno vietas dėl neaiškių motyvų jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padaryta nusikalstama veika, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str.1 d., dėl ko M. G. pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str.1 d., ir jam skyrė bausmę. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Nuosprendyje pažymėta, jog M. G. buvo iš 1 būrio. Taipogi nuosprendyje nurodyta, jog tarnybiniu pranešimu pranešama, kad 2018-12-01 apie 4 val. kamerų tipo patalpoje Nr. 10, 1-o būrio nuteistasis M. G. sužalojo 5-ojo būrio nuteistąjį K. A.. Protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2018-12-04 13:33 val. K. A. pranešė, kad 2018-12-01 apie 4 val. ryto jį miegantį užpuolė nuteistasis M. G. ir sudavė smūgį į galvą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui bei skunduose teiktuose Kybartų PN administracijai teigė, jog jam kilo grėsmė gyvybei ir saugumui tik 5 būryje. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog incidentas įvyko pareiškėjui būnant 10 kameroje, o jį sužalojęs asmuo buvo iš pirmojo būrio. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui yra nesaugu ir 10 kameroje į bylą nepateikta.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Pataisos įstaiga turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto. Be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje esantys įrodymai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo sumuštas 2018-12-01 naktį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tarpusavio nesutarimų ar įtampos santykiuose su kitais nuteistaisiais 10 kameroje iki 2018-12-01 įvykio būtų kreipęsis į Pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog apie tokius įvykius (2018-12-01 sumušimus) nebuvo galima numanyti Pataisos įstaigos administracijai, todėl 2018-12-01 įvykęs sumušimas gali būti pripažintinas kaip spontaniškas. Todėl Pataisos įstaigos pareigūnams nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. konflikto, įtampos tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo 10 kameroje, todėl Pataisos įstaigos administracija nėra atsakinga už šių muštynių pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog Pataisos įstaigos pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino pareiškėjo bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, todėl pagrindo konstatuoti neteisėtą Pataisos įstaigos pareigūnų neveikimą byloje nėra.

Šioje byloje nustatyta, jog atsakovė neužtikrino pareiškėjo teisės į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamąjį plotą laikotarpiu nuo 2018-12-13 iki 2018-12-18 6 kamerų tipo patalpoje (6 paras trūko 0,05 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje). Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 str.). Nustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumą, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 60 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).

Teismas 2021-07-14 nutartimi (I t., b. l. 95) priėmė pareiškėjo 2021-07-01 skundą. Skunde nurodytos aplinkybės sudaro skundo pagrindą. Priėmęs skundą, teismas nagrinėjo jį skundo ribose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 2 d.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė papildomas naujas aplinkybes, kurios nenagrinėtinos, kadangi šis skundo pagrindas nebuvo nurodytas 2021-07-14 nutartimi priimtame skunde, o pareiškėjas nepatikslino skundo pagrindo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir nustatytu terminu, taigi, nėra pagrindo plėsti skundo ribas. Siekiant užtikrinti operatyvų, ekonomišką ir sąžiningą teismo procesą bei proceso šalims sudaryti sąlygas teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimo, skundo tikslinimas, kaip procesinė asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis teisės normoje numatytų reikalavimų ir sąlygų. Pažymėtina, kad dėl nenagrinėtų šioje byloje aplinkybių pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.