Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viršininko skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo Č. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014-09-27 apie 23.00 val. viešoje vietoje, t.y. gyvenamojo namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) ., Žaslių sen., Kaišiadorių r. sav., įvairiais necenzūriniais žodžiais išplūdo E. V. ir J. V., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 174 str.

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP tyrėjo G. T. 2014-12-03 nutarimu Č. P. pagal ATPK 174 str. buvo nubausta 200 Lt (57 Eur) bauda.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimu Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2014-12-03 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63N-22557588-14, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla Č. P. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog Č. P. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais įžeidė žmogaus orumą ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Institucija skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas nevisapusiškai, nepilnai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, kurie neginčijamai patvirtina Č. P. padarius teisės pažeidimą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, o teismo išvados, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Č. P. kaltę padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nagrinėjamu atveju Č. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji viešoje vietoje, t.y. gyvenamojo namo laiptinėje, įvairiais necenzūriniais žodžiais išplūdo E. V. ir J. V.. Anksčiau Č. P. ir E. V. bei J. V. nebuvo pažįstamos ir nėra turėjusios jokių tarpusavio konfliktų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal bylos duomenis, Č. P. pareiškimas, kurio pagrindu jai pačiai buvo paskirta nuobauda, paremtas asmeninių santykių aiškinimusi, o ne viešosios tvarkos pažeidimu ar įžeidžiamu jos elgesiu, kas negali būti vertinama kaip chuliganizmas ir tai neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ATPK 174 str. Aukštesnysis teismas sutinka su tokia išvada. Č. P. savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino, ji nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos protokolo surašymo teigė, kad necenzūrinių žodžių E. V. ir J. V. atžvilgiu nevartojo, jos ją užpuolė, plūdo necenzūriniais žodžiais, buvo neblaivios, dėl ko ji pateikė policijai pareiškimą dėl jos atžvilgiu įvykdyto nedidelio chuliganizmo.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, jog nutarimas Č. P. surašytas iš esmės tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl pažeidimo, taip pat ir pažeidžiant ATPK 272 str. 1 d. numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nutarimas dėl galimai 2014-09-27 Č. P. padaryto pažeidimo priimtas neatlikus jokio įvykio aplinkybių tyrimo, vadovaujantis tik duomenimis, surinktais pagal pačios Č. P. pareiškimą dėl E. V. ir J. V. veiksmų, t. y. Č. P., kaip liudytojos parodymais, E. V. ir J. V., liudytojos V. M. parodymais. Nors Institucija skunde nurodo, kad Č. P. dalyvavimą bylos nagrinėjime patvirtina tai, kad nutarimo nuorašas jai buvo įteiktas tą pačią dieną po jo paskelbimo, ir kad jos teisės nebuvo pažeistos, tačiau ta aplinkybė, kad nutarimas buvo priimtas neatlikus jokio tyrimo, kad Č. P. skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo prašė iškviesti ir apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis T. P. ir A. P., kad jos interesus teisme atstovavo advokato padėjėjas, rodo, jog Institucija iš tiesų bylą nagrinėjo formaliai ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo realiai negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisų.

Pirmosios instancijos teismas šią klaidą ištaisė ir apklausė pačią Č. P. bei su įvykiu susijusius asmenis.

Teisme apklausta Č. P. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, ir savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino, nurodė, kad įvykio dienos vakare, apie 10 val., ėjo iš darbo namo, Petraičių paprašė ją palydėti. Įėjus į laiptinę ir pradėjus rakinti duris, ją netikėtai užpuolė dvi merginos, jos buvo neblaivios ir pirmos ją užpuolė, griebė už plaukų, tampė, koliojo. Jokių necenzūrinių žodžių pati Č. P. E. V. ir J. V. atžvilgiu teigė nevartojusi, nes nebuvo jokio reikalo, ji tų merginų nepažįsta.

Liudytojai V. M. ir L. M. parodė, kad konflikto pradžios jie nematė, nes E. V. ir J. V. išbėgo iš jų buto ir jie tik išgirdo laiptinėje triukšmą. Išėję į laiptinę matė, kaip jos ir Č. P. triukšmavo ir keikėsi.

E. V. ir J. V. nurodė iš esmės tapačias jau ankščiau jų nurodytas aplinkybes, kad konfliktą pirma pradėjo Č. P., ji jas užkabino laiptinėje be jokios priežasties, buvo neblaivi, pradėjo jas kolioti, tada ir jos koliojosi, gavosi konfliktas, matė kartu su Č. P. buvusius du vaikinus. Šių liudytojų parodymai dėl Č. P. iniciatyvos sukelti konfliktą ir jos aktyvesnių neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu kelia abejonių dėl to, kad jie prieštarauja kitoms aplinkybėms, t.y., kad policijos pareigūnus iškvietė ne jos, o Č. P., kad surašius joms administracinio teisės pažeidimo protokolus, jos kaltę pripažino ir nutarimo dėl paskirtos nuobaudos neskundė.

Liudytojais apklausti T. P. ir A. P. iš esmės analogiškai patvirtino, kad jie įvykio dieną buvo kartu su Č. P., lydėjo ją namo, laiptinėje prie jų pribėgo dvi merginos, (t.y. E. V. ir J. V.) ir užpuolė tetą, t. y. Č. P., griebė už plaukų, plūdo necenzūriniais žodžiais, jie jas išskyrė. Jie šių Č. P. užpuolusių merginų nepažinojo ir anksčiau nebuvo matę. Kai atvažiavo policija, suprato, kad ją iškvietė Č. P.. Nors apie šiuos asmenis policijai bylos tyrimo metu niekas neužsiminė, tačiau nekyla jokio ginčo, kad jie iš tiesų buvo įvykio vietoje, nes tai patvirtina ne tik jie patys ir Č. P., bet ir V. M., L. M., E. V. ir J. V.. Šie asmenys nėra Č. P. artimi draugai, jų mama yra Č. P. pažįstama, E. V. ir J. V. jie nepažįsta, be to, jų parodymai atitinka ne tik Č. P. parodymus bet ir esmines faktines aplinkybes, todėl teismui pagrįstai nebuvo pagrindo laikyti jų parodymus šališkais ir jais netikėti.

Taigi, apart E. V. ir J. V. parodymų, jokių kitų duomenų apie tai, kad dar kas nors iš pašalinių asmenų būtų girdėjęs Č. P. išsakytus E. V. ir J. V. necenzūrinius žodžius, byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad ji būtų siekusi ką nors sutrikdyti, įžeisti ar paniekinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats konflikto faktas savaime nėra viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą remiantis tik duomenimis, kurių pagrindu galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, todėl visos abejonės dėl asmens kaltumo traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei pagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 174 str. nutraukė, nesant Č. P. veiksmuose pažeidimo sudėties. Keisti ar naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.