Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau Institucija) 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1258-2024 T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 271 straipsnio 4 dalį paskirta 100 Eur bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2024 m. vasario 8 d. nuo 11 val. iki 13 val. (duomenys neskelbtini), atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta, kad miško sklype, esančiame VĮ Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioniniame padalinyje (toliau – VĮ VMU Telšių regioninis padalinys), (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas atrankinis sanitarinis miško kirtimas 23,7 ha plote. Kirtimo metu buvo kertami išlūžę, išvirtę baltalksniai, gluosniai ir beržai. Įvertinus atliktą atrankinį sanitarinį kirtimą buvo nustatyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta apie 0,20 ha miško paklotės. Paklotė sunaikinta, nustumdant kelmus buldozeriu, ir užsėjant žemės ūkio naudmenas. Susiformavusią miško paklotę sudaro: augalinės pakritos, nuokritos, esančios dirvožemio paviršiuje, samanų, žolinių augalų, puskrūmių, grybų, kerpių visuma. T. B. neteisėta veika padarė žalą aplinkai, sunaikino 0,2 ha miško paklotės. Tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodoma, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671, nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d., bei pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija), 31.5 p. reikalavimus (atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę). Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. apskundė Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Pažymėtina, jog ANK 271 straipsnio 4 dalyje nurodyta administracinė atsakomybė už biržių atrėžimą arba medžių atrinkimą ar ženklinimą kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos Miškų įstatymą ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojami Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

10. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Remiantis kasacinio teismo praktika, administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-24-719/2024 ir kt.).

11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejojama, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių-psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė ir panašiai, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015).

12. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021).

13. Pažymėtina, jog baudžiamosios teisės doktrinoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. – casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi, baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nors šis išaiškinimas pateiktas nagrinėjant baudžiamąsias bylas, jis taikytinas ir šiuo atveju, t. y. analizuojant T. B. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, turinį. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčijo fakto, kad jam nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, esančiame VĮ VMU Telšių regioninis padalinys, (duomenys neskelbtini), vykdė atrankinį sanitarinį kirtimą, išrovė kelmus ir pervežė juos į pamiškę šalia miško žemės, dėl ko 15f sklype sunaikino 0,2 ha miško paklotės, tačiau pareiškėjas nurodė, jog vykdydamas minėtus darbus nežinojo, kad ten yra miškas, nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į Miškų kadastrą. Jis neturėjo tyčios sunaikinti miško paklotę, todėl, pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės ar neatsargumo.

15. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. B.. Minėto sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemė sūkio naudmenų plotas – 4,9445 ha, iš jo ariamos žemės – 4,9445 ha, miško žemės plotas – 23,7190 ha. Minėtą sklypą T. B. įgijo 2020 m. vasario 19 d. pagal dovanojimo sutartį Nr. 377 (b. l. 34 ). Pažymėtina, jog pareiškėjas įrodinėjo, kad jis tik 2023 m. vasarą sužinojo, jog kirtimas atliktas miško žemėje. Pareiškėjo teigimu, tik 2024 m. gegužės 20 d. gavus iš Valstybinės miškų tarnybos atsakymą į pareiškėjo paklausimą apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško inventorizacijos dokumentus, jis buvo informuotas, kad jo žemės sklypas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau – ir Miškų valstybės kadastras). Minėtame atsakyme Valstybinė miškų tarnyba pažymėjo, kad teisės aktai iki 2012 m. gegužės 13 d. nenustatė pareigos Valstybinei miškų tarnybai informuoti žemės miško savininkus apie naujų miško žemės plotų įregistravimą Miškų valstybės kadastre. Valstybinė miškų tarnyba atsakyme pažymėjo, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis miško plotas buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas (taip pat įregistruojant naują miško žemės plotą) pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš byloje (duomenys neskelbtini) kvartalų žemėlapio M 1: 10 000 (Miškotvarka 2005 m.) nustatyta, pareiškėjo sklypas, kuriame nustatytas pažeidimas, patenka į (duomenys neskelbtini) sklypo ribas. Iš prie minėto žemėlapio pridėtos lentelės nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypą sudaro 24,7 ha miško plotas, medynų amžius – 15 metų, medynų grupės skalsumas – 0,8. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas bei nurodė, jog jam nuosavybės teise taip pat priklauso ir 12, 13 bei 14 sklypai. Iš 2015 m. VĮ Rietavo miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) žemėlapio M 1: 10 000 (2015 m. sklypinė miškų inventorizacija) bei pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo padarytas pažeidimas nustatytas (duomenys neskelbtini) sklype, dėl šio yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš prie minėto žemėlapio pridėtos lentelės nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypą sudaro 3,8 ha miško plotas, medynų amžius – 20 metų, skalsumas – 0,8. Minėtame 2015 m. sklypinės miškų inventorizacijos plane sklypo dalis (duomenys neskelbtini) neišskirta, ji įeina į bendrą plotą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-63). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas nuosekliai, tai yra tiek tyrimo metu (2024 m. vasario 19 d. pateiktame paaiškinime), tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, jog atlikdamas sanitarinį miško kirtimą, vadovavosi viešais duomenimis – 2009 metų žemės sklypo planu, kuris buvo pateiktas atkuriant žemės sklypo ribas su geodeziniais matavimais, bei pažymėjo, jog 2009 metų žemės sklypo planas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre ir toks planas yra įregistruotas vienintelis. Kito plano, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, nėra.

16. Iš byloje pateiktos 2009 m. žemės sklypo plano kopijos nustatyta, kad sklypo dalyje (duomenys neskelbtini) (ši aplinkybė nustatyta įvertinus vėlesnius planus, pareiškėjo bei liudytojo parodymus bei K. M. parengtą planą (b. l. 15) yra ariama žemė (b. l. 67). Pareiškėjas akcentavo, kad 2009 m. žemės sklypo plane taškeliais yra pažymėti medingi augalai (tuo metu buvo žymimi medingi augalai), bet ne medžiai. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog kirtimą jis atliko dėl to, kad didesnėje ploto dalyje 2022 m. gruodžio mėnesį įvykusi sniegolauža išlaužė daug medžių. Pareiškėjas tuo pačiu sutvarkė ir ariamą žemę. Nuėmė paklotę, kad neatželtų menkaverčiai krūmai bei medžiai. Pareiškėjo teigimu, ten augo gluosniai, ievos, keletas baltalksnių. Atlikdamas šituos darbus pareiškėjas manė, kad ten nėra miško ir ta sklypo dalis nepriklauso miško žemei. Į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis miško plotas buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas (taip pat įregistruojant naują miško žemės plotą) pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, tačiau duomenų apie tai, jog apie minėtus veiksmus buvo informuotas T. B., byloje nėra. Netikėti pareiškėjo pateiktais paaiškinimais tiek apeliacinės instancijos, tiek pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo. Be kita ko, net ir iš byloje pateikto Valstybinės miškų tarnybos 2024 m. gegužės mėnesio atsakymo į pareiškėjo paklausimą nustatyta, jog teisės aktai iki 2012 m. gegužės 13 d. nenustatė pareigos Valstybinei miškų tarnybai informuoti žemės (miško) savininkus apie naujų miško žemės plotų įregistravimą Miškų valstybės kadastre. Pažymėtina ir tai, jog žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. B. dovanojimo būdu įgijo 2020 m. vasario 19 d., ir, kaip ir nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, jam nebuvo perduoti jokie papildomi dokumentai. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į Miškų kadastrą, todėl neturėjo galimybės patikslinti miško ploto. Minėtas aplinkybes paneigiančių faktų byloje nenustatyta.

17. Todėl apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir aptartus įrodymus, nesutinka su Institucijos argumentais, jog T. B. argumentai, kad jis neteisėtos veiklos nevykdė, nežinojo, jog tai miško žemė, yra gynybinė pareiškėjo pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie įvykdytas miško inventorizacijas, pagal kurias jo sklypas buvo įrašytas į Miškų kadastrą, o atlikdamas darbus vadovavosi Nekilnojamojo turto registre įregistruotu 2009 m. žemės sklypo planu, kuriame sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje nurodyta ariama, bet ne miško žemė, todėl darytina išvada, jog jis nežinojo, kad tai yra miško žemė. Be to, pažymėtina, jog šią aplinkybę, t. y., kad 2009 m. žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) dalyje pažymėta ariama žemė, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas V. Š. (b. l. 82).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas objektyviai nežinojo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra miškas, kadangi pareiškėjas, turėdamas leidimą vykdyti sanitarinį miško kirtimą, bei atlikdamas darbus vadovavosi viešuosiuose registruose įregistruotais duomenimis, tai yra 2009 m. žemės sklypo planu, kuriame, kaip jau minėta, nurodyta, jog sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra ariama žemė. Konstatuotina, jog T. B. veikoje nėra vieno būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tyčios ar neatsargumo). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad T. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį nepagrįstai, nes neįrodyta T. B. kaltė (tyčia ar neatsargumas).

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nustačius, kad pareiškėjas objektyviai nežinojo, kad sklypo 15f dalyje yra miškas, kadangi pareiškėjas, turėdamas leidimą vykdyti sanitarinį miško kirtimą, bei atlikdamas darbus vadovavosi viešuosiuose registruose įregistruotais duomenimis, tai yra 2009 m. žemės sklypo planu, kuriame, kaip jau minėta, nurodyta, jog sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra ariama žemė, skundžiamas institucijos nutarimas naikintinas, o administracinė teisena T. B. nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarimas, yra pagrįstas bei teisėtas. Keisti minėtą Apylinkės teismo nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.