- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- 1-159-385/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32714-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Kaltinamasis
- T. P.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant prokurorui M. M., gynėjui advokato padėjėjui A. T., kaltinamajam T. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), teistas (2 t., b. l. 14-17):
1) 2010-01-04 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - bauda 10 MGL (1300 Lt), baudą sumokėti per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
2) 2011-01-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2011-05-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 199 str. 1 d. - bauda 160 MGL (20 800 Lt), BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. ši bausmė subendrinta su 2010-01-04 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda ir nustatyta subendrinta bausmė 160 MGL (20 800 Lt) dydžio bauda, BK 72 str. 2 d. konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonai ir jų priedai, nesumokėtos baudos likutis - 5 112,21 Eur (2 t., b. l. 20), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, tai yra, 2024-08-21, apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja V. B. metu, tyčia ranka suėmė V. B. už kairiojo peties, jį patempęs link savęs apsuko V. B. ir ją pastūmė, taip pastarajai padarydamas kairio peties sąnario sumušimą, kas nukentėjusiajai V. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-08-21, vakare, jis buvo savo mamos namuose (duomenys neskelbtini), kur kieme kartu su mama ir mažamečiu sūnumi leido laiką. Būnant kieme atėjo du kaimynų vaikai - berniukas ir mergaitė, kurie yra nepageidaujami pas juos. Vaikai atėjo į kiemą, įkyriai landžiojo į pastatus, apžiūrinėjo kas kur padėta. Taip pat jie iš kaimo gyventojų yra girdėję, kad tie patys vaikai yra nuolat neprižiūrimi, vieni vaikšto ir landžioja po žmonių kiemus, kur pridaro išdaigų, tokių kaip užremia duris, išardo kregždžių lizdus, dėl ko dauguma kaimynų jau yra užsitvėrę savo sklypus. Jo mama neapsikentusi, kad vaikai landžioja po kiemą, jiems pasakė išeiti, kad jie yra nepageidaujami. Berniukas pakeltu tonu mamos paklausė - kodėl? Vaikai nenorėdami, bet išėjo. Maždaug už 5 minučių, galimai ir pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, į kiemą atpuolė vaikų mama, kuriai dar net neįėjus į kiemą girdėjosi riksmai. Atėjusi į kiemą vaikų mama iš karto užsipuolė jo mamą, agresyviai ir nepagarbiai šaukė ant jo mamos necenzūriniais žodžiais - „gaidžiai“, „pyderastai jum pyzda“, „močiute, tu kūrva, ką tu sau leidi“, o taip pat priekaištavo, kad išprašė jos vaikus. Minėta moteris nesilaikė atstumo, mamai priešais veidą pūtė cigaretės dūmus ir net atrodė, kad gali bet kuriuo momentu suduoti mamai. Jis, kaip sūnus, negalėjo matyti tokio vaizdo ir įsikišo į vykstantį konfliktą, tai yra, atsistojo į tarpą tarp mamos ir kaimynės, garsiai užšaukė kad ji „pyzdintų“ iš kiemo. Kaimynė toliau šaukė ant jo mamos, net jam stovint tarpe, jam per petį pūtė dūmus link mamos, todėl dar kelis kartus užšaukė, kad ji eitų lauk iš kiemo. Kadangi kaimynė eiti iš kiemo neplanavo, toliau plėtojo konfliktą, jis ranka paėmęs už peties ir pasukęs link išvažiavimo iš kiemo, pastūmė eiti namo. Tada moteris išėjo, išeidama sveikatos problemomis nesiskundė, tik sakė, kad pakvies savo vyrą ir jiems bus „pyzda“. Nuo jo pastūmimo moteris nenugriuvo. Ją pasuko nestipriai, fizinio skausmo tikrai neįmanoma sukelti tokiu veiksmu, jokio kito fizinio kontakto nebuvo. Kad einant moteris būtų pargriuvusi pati, jis nematė. Jokių išorinių sužalojimų ant moters kūno nematė nei kuomet ji atėjo, nei pastarajai išeinant. Moteris buvo neprognozuojama, agresyvi. Tuo pačiu metu prie keliuko buvo atėję tie patys kaimynės vaikai ir replikavo, gąsdino, kad ateis tėtis, šūkavo, juos vadino „pyderastais, gaidžiais“. Kaimynei išėjus, vaikai dar ne kartą buvo atbėgę prie jų sodybos ir stebėjo jų kiemą. Pažymi, kad kaimynė pati atėjo į mamos kiemą, sukėlė konfliktą, juos su mama išplūdo necenzūriniais žodžiais. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nukentėjusiajai atlygino žalą - 1 000 Eur.
Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 2) parodė, kad 2024-08-16, apie 19.45 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), parėjo apsiverkę jos vaikai A. A. ir G. A.. Paklausus, kas jiems nutiko, vaikai pasakė, kad netoliese gyvenanti močiutė ir jos sūnus ant jų šaukė. Vaikai sakė, kad jie ėjo pro šalį ir juos tiesiog užsipuolė, nors jie nebuvo tų žmonių kieme. Išklausiusi vaikus, ji nusprendė nueiti pas M., kurios pavardės nežino, kuri apšaukė ir iškeikė jos vaikus, nes norėjo paklausti, kodėl ši taip pasielgė. Nuėjusi į jų kiemą, pasisveikino ir paklausė, kodėl taip negražiai kalba su jos vaikais. Tada prie jos priėjo M. ir pradėjo jai šaukti, kad vaikai tokie ir yra, kad jos vaikai žudikai išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Iškart po to prie jos priėjo M. sūnus, kurio nei vardo, nei pavardės nežino ir ranka sugriebė jai už kairės rankos, spaudė. Tuo metu ji juto fizinį skausmą. Vyras ant jos šaukė necenzūriniais žodžiais. Sugriebęs už rankos tampė tai link savęs, tai nuo savęs. Ji savo dešine ranka bandė patraukti vyro ranką, tačiau to padaryti nepavyko. Minėtas vyras trumpam jos ranką paleido ir tuo metu abiem rankom trenkdamas į krūtinę pastūmė ją, o tada vėl sugriebė jai kairę ranką. Ji prašė paleisti, sakė, kad jai bloga, tačiau vyriškis atsakė „man pochui!“, o netrukus po to ją paleido. Visą šį įvykį matė vyriškio mama, o taip pat ir jos vaikai. Kai minėtas vyriškis paleido ranką, ji parėjo namo ir paskambino savo vyrui, kuriam papasakojo, kas atsitiko. Tada jos vyras paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir iškvietė medikus, o taip pat ir policijos pareigūnus. Ji serga širdies liga, todėl jai po įvykio buvo pradėję darytis silpna, atvykę medikai apžiūrėjo ją ir pasakė, kad jai yra dideli širdies permušimai, rankoje nustatė suspaudimo žymes. Ranką suspaudimo vietoje jai skauda iki šiol. Į medikus kreipsis dėl išsamesnės apžiūros atlikimo. Anksčiau su minėtais asmenimis nėra kilę jokių konfliktų, ji su jais nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko.
Papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 33-36) nukentėjusioji V. B. parodė, kad kilus žodiniam konfliktui, fizinį kontaktą pradėjo jos kaimynės sūnus, kuris ranka suėmė ir stipriai suspaudė jos kairę ranką ties žastu, ją patempė link savęs, vadino necenzūriniais žodžiais, o po to ne mažiau kaip du kartus vėl ją tempė link savęs. Jai rankos spaudimas ir tampymas sukėlė stiprų fizinį skausmą, ji visą laiką šaukė, kad jai skauda, kad ją paleistų, pati bandė atplėšti jo ranką. Po to vyras ją trumpam paleido ir abiem rankom pastūmė į krūtinę. Po to minėtas vyras vėl ranka suėmė jos ranką ties žastu ir stipriai spaudė. Jai pasidarė bloga, vis šaukė, kad paleistų. Vyras jos ranką spaudė ne mažiau kaip minutę, o po to paleido. Visi nurodyti veiksmai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Atvykę medikai jai suleido vaistų nuo skausmo ir raminančių dėl panikos priepuolio ir širdies ligos. Kadangi skausmas rankoje nepraėjo, ji lankėsi pas šeimos gydytoją I. Š., dirbančią (duomenys neskelbtini), pas traumatologą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kuris nukreipė papildomiems tyrimams, nes įtarė rankos patempimą. Kadangi yra (duomenys neskelbtini), laikinai nedarbinga nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš. Fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo kaimynės sūnus, su kaimyne konfliktavo tik žodžiais. Kaip ir buvo nurodžiusi, einant aiškintis pas kaimynę, kartu ėjo ir jos mažamečiai vaikai G. A. ir A. A.. Vaikai matė, kaip buvo smurtaujama jos atžvilgiu ir šaukė, verkė, labai išsigando. Vaikai iki šiol bijo eiti pro kaimynės sodybą. Vaikai buvo tik apšaukti, tačiau fizinio smurto nepatyrė. Kitų pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Kaimynės sūnaus pasakyti žodžiai, kad ją „užmuš“ jai realūs neatrodė.
Papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 39-42) nukentėjusioji V. B. parodė, kad gerai apgalvojusi situaciją ir įvertinusi visus savo išgyvenimus po įvykio, patirtą neturtinę žalą įvertina 1 000 Eur. Jeigu asmuo atlygins žalą geranoriškai, ji sutiksi, kad tyrimas būtų baigtas susitaikius, o jeigu žalos neatlygins, tai ji reikš civilinį ieškinį ir jį pateiks teisme iki įrodymų tyrimo pradžios. Kadangi įvykio metu patyrė panikos priepuolį, galimai netiksliai nurodė laikotarpį, per kurį jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Ji buvo sužalota kaimynės sūnaus, kuris ją pastūmė, patempė grubiai ir skausmingai, dėl ko ir buvo sužalota.
Mažametė nukentėjusioji G. A. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-121) parodė, kad praėjusią vasarą buvo toks nutikimas, kada netoli namų, esančių (duomenys neskelbtini)., ji su broliu A. A. buvo nuėję į jų tėčio pievą skinti žolių. Tada atvažiavo jai nepažįstama močiutė, kuri jų klausė, ar jie nužudė kažkokius paukščiukus. Ji nežino apie kokius paukščiukus ji klausė, močiutė sakė, kad jos brolis juos užmėtė akmenimis. Kai pasakė, kad jie paukščiukų nežudė, močiutė pasakė, kad jie yra gimę miške ir piktai barėsi. Ji su broliu pabėgo namo, ji verkė, nes išsigando, ji bijo miško, o ta močiutė matė, kad ji verkė. Namuose buvo mama, kuri paklausė, kas nutiko. Ji mamai papasakojo kas nutiko, o mama pasakė, kad viską išsiaiškins. Mama nuėjo į tos moters namus, kuri gyvena netoli jų, o ji su broliu nusekė iš paskos. Ta moteris buvo namuose, o prie mamos atėjo kieme buvęs kažkoks vyras, kuris pradėjo mamą tampyti už rankos ir klykė ant mamos, sakė dingti iš kiemo. Mamai skaudėjo ir iki šiol skauda ranką. Jis mamai nieko neleido papasakoti, šaukė, plūdo mamą necenzūriniais žodžiais, sugriebė mamai už rankos ir purtė. Purtė neilgai, nes mama sakė, kad paleistų ir vyriškis ją paleido. Mama nenuvirto. Vyriškis dar norėjo spirti, bet neįspyrė. Jie išėjo namo. Kieme buvusi moteris juokėsi. Mama parėjusi namo verkė ir paskambino tėčiui. Tuo viskas ir baigėsi. Matėsi, kad mamos ranka buvo raudona. Mama buvo nusivilkusi megztinį. Jos brolis visą tą laiką buvo su ja. Tas vyras ant jos ir brolio nieko nešaukė ir nedarė, bet ji išsigando, kad jis taip darė mamai.
Mažametis nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 134-137) parodė, kad praėjusią vasarą, tikslios dienos neprisimena, buvo toks įvykis, kuomet su sese ėjo pasivaikščioti keliu, netoli namų, esančių (duomenys neskelbtini). Viename kieme matė savo draugą, ten kieme kūrė šašlykinę, ruošėsi kepti šašlykus. Netrukus nuo karvių su elektriniu paspirtuku grįžo senutė, kuri juos išvadino paukščiukų žudikais, sakė, kad yra laukiniai, kad jie gimę miške. Senutė sakė, kad jie su sese landžiojo po tvartus ir užmušė paukščiukus. Taip pat sakė, kad niekas jų nenori. Senutė sakė griežtu, nemaloniu balsu, keikėsi ir jam tai buvo nemalonu, jautėsi nuskriaustas. Jo sesė verkė, todėl nuėjo pasakyti mamai. Mama sakė nueis ir po to nuėjo pas tą močiutę aiškintis. Jis su seserimi ėjo paskui. Matė, kad kieme buvo tos močiutės sūnus, jį buvo matęs anksčiau. Tas vyras pradėjo „koliotis“, tai yra sakyti visus keiksmažodžius ant mamos, paėmė ir iš visų jėgų tempė mamą už rankos ir jai spyrė į koją vieną ar du kartus. Jam atrodė, kad „žiauriai“ skaudžiai. Mama šaukė, kad ją paleistų ir tada mamą paleido. Tada mama ir jis su sese išėjo. Matė, kad į kiemą atėjo ir to vyro žmona, kuri juokėsi, o močiutė irgi buvo, bet nieko nesakė. Grįžus namo mamai skaudėjo, ji verkė. Jam su seserimi nieko nesakė, tačiau ir jis pravirko, buvo išsigandęs kuomet tas vyras šaukė ant mamos ir ją mušė.
Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 160-163) parodė, kad 2024-08-16 jis iš savo telefono numerio bendrajam pagalbos centrui „112“ pranešė, kad sumušė jo sugyventinę. Pats tuo metu buvo darbe kai jam paskambino jo sugyventinė V. B., kuri buvo išsigandusi, verkė ir pasakė, kad ją sumušė kaimynės sūnus. Kadangi sugyventinė turi psichologinių problemų, jai būna panikos atakos, jis nedelsiant pranešė apie įvykį ir paprašė, kad nuvyktų greitoji medicinos pagalba. Pats įvykio nematė, kaip konkrečiai ji buvo užpulta žino tik iš jos ir iš nepilnamečių vaikų pasakojimų. Vaikai A., G. ir sugyventinė pasakojo, kad vaikai buvo nuėję pas kaimynę, žaidė prie bendro keliuko, bet kaimynė juos išvarė, todėl šie pasiguodė mamai ir sugyventinė nuėjo aiškintis kas nutiko. Vaikai ėjo kartu. Visi vienbalsiai pasakojo, kad kaimynės sūnus sugyventinę išvadino necenzūriniais žodžiais, tampė ją už rankų ir stumdė į krūtinę. Vaikai buvo išsigandę dėl tokio įvykio ir kurį laiką bijojo net pažiūrėti į kaimynės namų pusę. Pats matė kraujosruvas ant sugyventinės rankų ir krūtinės.
Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 172-175) parodė, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, sutinka būti apklausiama byloje, kurioje įtariamasis yra jos sūnus. Apie tiriamą įvykį parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), už dviejų namų gyvena kaimynė V. B.. Nurodyta moteris, kiek jai yra žinoma, turi 3 mažamečius vaikus, kurie nuolat landžioja po svetimus kiemus. Pas ją lankosi 2 vaikai, berniukas ir mergaitė, kurie iš matymo yra iki 10 m. amžiaus. Vaikai ateina nekviesti, įkyriai prašo tai pinigų, tai benzino, žvalgosi kas kur yra padėta, nužiūrinėja kiemus, kas kelia nerimą, kad neapvogtų. 2024-08-16, prieš 20.00 val. ji sugrįžo nuo gyvulių ir savo kieme pamatė abu vaikus, kas ją sunervino. Vaikai buvo atėję nekviesti, vaikščiojo ir raginami išeiti iš kiemo toliau jame slankiojo, kalbino jos suaugusį sūnų T. P.. Ji vaikus gražiuoju prašė eiti namo, sakė, kad jie yra nepageidaujami jų kieme. Berniukas buvo drąsus ir jai atsikalbinėjo, klausė, kodėl jų niekas nepageidauja, tuomet neapsikentusi pakėlė toną ir griežtai išvarė vaikus iš kiemo. Maždaug už pusvalandžio į jos kiemą atėjo vaikų mama V. B., paskui ją atėjo ir prie tvoros stovėjo jos abu vaikai, kuriuos prieš tai išvarė. V. B. atėjo karingai nusiteikusi, šaukė kur močiutė, priėjus artyn šaukė ant jos, kodėl ji išvarė jos vaikus iš kiemo. V. B. su ja elgėsi nepagarbiai, rūkė ir įžūliai pūtė dūmus tiesiai jai į veidą, ji jai garsiai sakė, kodėl nenori jos vaikų savo kieme, ji jos nesiklausė ir garsiai šaukė. Jos sūnus neapsikentęs tokio jos elgesio priėjo artyn ir pradėjo V. B. varyti iš kiemo ir taip konfliktas kilo ir tarp jų. Jie abu barėsi. Kadangi siekė išvengti pučiamų dūmų į veidą, todėl ji stovėjo šonu, o sūnus stovėjo arčiau V. B.. Kad sūnus būtų suėmęs V. B. ranką, nematė. V. B. traukdamasi atgal, užkliuvo už kieme esančios plytelės ir vos nenugriuvo, kluptelėjo, bet nenugriuvo. Ji tikrai jos net nepalietė, kad sūnus būtų palietęs taip pat nematė. Vaikai, būdami ant kelio, šaukė, kad jai bus „pizė“. V. B. taip pat naudojo necenzūrinius žodžius ir sūnų vadino gaidžiu. Galiausiai V. B. susiprato ir keikdamasi bei grasindama, kad pakvies savo vyrą, išėjo iš kiemo. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai. Suprato, kad juos iškvietė V. B.. Pažymi, kad V. B. atėjo į jos kiemą ir kėlė konfliktą, bet pati policijos iškviesti nepagalvojo. Kad konfliktą būtų dar kas nors matę, nepastebėjo, kaimynų lauke nematė ir niekas nesakė, kad būtų matę.
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 178-180) parodė, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, sutinka būti apklausiama byloje, kurioje įtariamasis yra jos sugyventinis. Apie tiriamą įvykį parodo, kad ji su šeima 2024-08-16 buvo atvykę pas sugyventinio mamą į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Vakare laiką leido kieme, sugyventinio mama buvo ką tik grįžusi nuo karvių. Galėjo būti apie 18-19 val. Buvo atvejis, kad į kiemą atėjo iš matymo pažįstami du vaikai - berniukas ir mergaitė, kurių vardų nežino, jie gyvena kaimynystėje. Atėję vaikai būna įkyrūs, visur landžioja, todėl jos sugyventinio mama vaikus išprašė, pasakė kad yra nepageidaujami. Kai vaikai išėjo, maždaug už 10-15 minučių į kiemą atėjo aršiai nusiteikusi vaikų mama, kuri iškart šaukė „Kur yra močiutė“? Sugyventinio mamai paklausus, kas nutiko, atėjusi vaikų mama pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad bus „pizda“, kad ji išvijo vaikus ir rūkydama pūtė dūmus jai į veidą. Kieme buvęs jos sugyventinis neapsikentė ir priėjęs artyn liepė eiti iš kiemo, matė, kad ranka įrėmęs kaimynei į petį ją apsuko ir taip palydėdamas nestipriai ją pastūmė eiti iš kiemo. Tai buvo panašu į pastūmimą, o ne tampymą, fizinis kontaktas buvo trumpas, ne daugiau 5 sekundžių. Kad jai skaudėjo nesuprato, nes ji tiesiog buvo pasipiktinusi viskuo ir įsiaudrinusi, šaukė, kad iškvies greitąją ir bus „pizė“, kad T. „sės“. Kartu su kaimyne atėjo ir netoliese buvo pastarosios vaikas - berniukas, kuris įvykius komentavo ir pats mamą ragino baigti, nesikeikti, o pats vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko pati galėjo nevalingai susijuokti. Ar buvo atėjusi mergaitė neįsidėmėjo, kad ji ką būtų sakiusi, negirdėjo. Pati į konfliktą nesikišo, buvo nuošaliau.
2024-08-22 Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32714-2 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 6).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. B. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2024-08-16, apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, parėjo jos vaikai A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. A., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai buvo apsiverkę. Paklausus, kas jiems nutiko, vaikai pasakė, kad netoliese gyvenanti močiutė ir jos sūnus ant jų šaukė, tai yra sakė, kad „Geriau jūsų nebūtų, eikit nachui iš čia, miške gimę, gausit per snukius!“. Ji nuėjo išsiaiškinti kas atsitiko, tuomet M. pradėjo jai šaukti, kad jie tokie ir yra, kad jos vaikai žudikai, o taip pat ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Jai nespėjus nieko atsakyti, prie jos priėjo pastarosios sūnus, kurio nei vardo, nei pavardės nežino ir ranka griebė jai už kairės rankos. Sugriebęs ranką, ją suspaudė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, o taip pat išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Trumpam jos ranką paleidęs, minėtas vyras abiem rankom trenkdamas į krūtinę ją pastūmė, tada vėl sugriebė jai už kairės rankos. Ji pasakė „Prašau paleisti, man bloga!“, o vyriškis atsakė „Man pochui!“, tačiau po to paleido. Visą šį įvykį matė vyriškio mama, kuri visąlaik stovėjo šalia, o taip pat jos vaikai, kurie buvo ant tako (1 t., b. l. 1-2).
2024-12-08 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kiemas. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 22-24, 25-26).
2024-10-22 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pateiktas garso įrašas. Įrašas, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 95448935219, skambučio pradžia_ 2024-08-16 19_47_56)“ yra 03:52 min. trukmės. Garso įraše užfiksuota, kaip A. A. praneša, kad jo žmona buvo užpulta kaimynės sūnaus (1 t., b. l. 183-186, CD).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 364/2024(10) nurodyta, kad V. B. nustatytas kairio paties sąnario sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kokiu aplinkos daiktu ir pan., galimai ir nurodomo įvykio metu. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 76-77).
Kaltinamasis kaltę dėl nukentėjusiosios sumušimo pripažįsta, neneigia, kad kaltinime nurodytus veiksmus padarė. Jis atlygino ir padarytą žalą - sumokėjo nukentėjusiajai 1 000 Eur žalos atlyginimo. Tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai suspaudė ranką ties pečiu bei pastūmė, patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarydamas šiuos veiksmus, nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 1 d.
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Atsižvelgiant į minėto straipsnio dispoziciją, nustatytas aplinkybes, reikia spręsti, kad nepagrįstai kaltinime įtraukta aplinkybė, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiesiems G. A. ir A. A. sukėlė neigiamus išgyvenimus. Nėra ginčo, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko matant mažametei G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažamečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jo kaltės tame nėra.
Iš aptariamo straipsnio dispozicijos matyti, kad veika gali pasireikšti fizinio skausmo žmogui sukėlimu arba nežymiu jo sužalojimu ar trumpam susargdinimu. Kokie nors kieno nors dvasiniai išgyvenimai įstatyme nenumatyti, todėl nėra pagrindo kaltinti asmenį tokių veiksmų padarymu. Kita priežastis, dėl ko šiuo atveju negalima kaltinamojo kaltinti nusikalstamais veiksmais mažamečių atžvilgiu yra ta, kad vaikai į įvykio vietą atėjo patys, niekieno nekviesti. Iš esmės, pati nukentėjusioji juos atsivedė. Būtent ji kaip vaikų atstovė pagal įstatymą yra atsakinga už tai, kad vaikai atsirado ten, kur jie neturėjo būti, nes nukentėjusioji ėjo aiškintis santykių su kaimyne agresyviai nusiteikusi, šaukdama, keikdamasi, grasindama smurtu. Be to nustatyta, kad vaikai patys šūkavo necenzūrinius išsireiškimus. Todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta.
Nepagrįsti kaltinamojo gynėjo samprotavimai, kad veika galėtų būti pripažinta mažareikšme ar padaryta dėl būtinosios ginties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra duomenų, kad kaltinamajam ar kitiems asmenims grėsė kėsinimasis į jų sveikatą, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises. Nukentėjusioji nors ir elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, tačiau bandymo kėsintis į ką nors nebuvo. Akivaizdu, kad mažareikšme kaltinamojo veika negali būti laikoma, nes medikai konstatavo nežymų sužalojimą, susijusį su kaltinamojo veiksmais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinanti aplinkybė - nusikalto būdamas recidyvistas.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas ne pirmą kartą (2 t., b. l. 14-17), administracine tvarka baustas, charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 6-13), kaltę pripažįsta, atlygino žalą nukentėjusiajai, Valstybinei ligonių kasai. Įvertinant visas šias aplinkybes darytina išvada, kad tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę. Skirtinas įpareigojimas (BK 48 str. 4 d. 1 p.).
2024-10-24 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įtariamajam T. P. pareiškė 50,10 Eur civilinį ieškinį žalai, patirtai dėl nukentėjusiosios V. B. gydymo, atlyginti (1 t., b. l. 83-85). 2024-12-09 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas, nes kaltinamasis T. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino (1 t., b. l. 96, 99-101).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-303 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.