Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-2242-395/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2A-2242-395/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01775-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
Atsakovas
J. T.
Ieškovas
G. L.
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-2242-395/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01775-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1;121.18;121.21;(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2290-896/2012 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8396,08 Lt regreso tvarka grąžinto kredito su palūkanomis atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu. Gyvenant santuokoje su atsakove, bankas jiems suteikė 24000 Lt paskolą. Nutraukiant santuoką, šalys sutarė, kad prievolė bankui lieka solidari. Už gautą paskolą pirko traktorių ir karvę. Karvė pabėgo, o traktorių ieškovas pardavė už 4000 Lt, nes reikėjo dengti paskolą. Kitus pinigus panaudojo šeimos reikmėms. Paskolą vienas ieškovas pradėjo grąžinti nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios, kai atsakovė išėjo iš namų. Iki to laiko paskolą grąžindavo iš bendrų pinigų. 2012 m. kovo 27 d. ieškovas pasiskolino pinigų ir grąžino visą likusią paskolos dalį. Atsakovė nuo 2010 m. paskolos nemokėjo. Jis iš savo asmeninių lėšų iš viso grąžino 20792,16 Lt paskolos. Kadangi traktorių pardavė už 4000 Lt, todėl ieškovas padalino jo sumokėtą sumą per pusę ir atėmė traktoriaus kainą, taip gavosi ieškinio suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 8396,08 Lt paskolos ir palūkanų regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 251,88 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovė kaip šeima negyveno nuo 2010 m. sausio mėn., nuo to laiko ieškovas vienas mokėjo paskolą pagal 2008 m. balandžio 25 d. jo ir atsakovės sudarytą sutartį, kur jie yra solidarūs skolininkai. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad per nurodytą laikotarpį paskolą vienas mokėjo ieškovas. Atsakovės argumentą, kad realiai paskolos buvo gauta ne 24000 Lt, o 23100 Lt, nes buvo atskaitytas sutarties sudarymo mokestis ir paskolos draudimo mokestis, teismas atmetė, nes šias sumas vertino kaip susijusias su sutarties sudarymu ir jų mokėjimo našta tenka abiems solidariems skolininkams. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma paskolos ir palūkanų dalies suma, kurią jis regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovės, apskaičiuota tinkamai, t. y. įvertinus jo vieno sumokėtą paskolos dalį – 20792,16 Lt, ir iš jos atėmus lėšas, gautas už turto, kuris buvo pirktas už paskolos pinigus, sumą – 4000 Lt, bei gautą sumą padalijus po lygiai tarp jo ir atsakovės – 8396,08 Lt. taip pat teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl santuokinio turto padalinimo, ūkio vedimo, kompensacijos, traktoriaus pardavimo yra nesusiję su nagrinėjamu ginču, nes jie yra išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, perskirstyti bylos vedimo išlaidas.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios įrodymų analizės, sprendime išdėstyti argumentai nepakankami, neatskleista bylos esmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 2-1-292/11 buvo nustatyta, kad sutuoktiniai G. L. ir J. L. (dabar J. T.) turi kreditorinius įsipareigojimus AB DnB NORD, teismas aprašomojoje sprendimo dalyje pasisakė, kad įsipareigojimai yra solidariniai, tačiau teismas nenusprendė dėl prievolės kreditoriui, laikydamas kad „Šalys taip pat pareiškė, kad turi kreditorių, tačiau nei vienas iš sutuoktinių neprašo modifikuoti banko kredito sutarties ir kaip nurodo, jie yra solidarūs skolininkai bankui“. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad į dalintino turto balansą netrauktinas turtas, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurį G. L. pardavė, o gautas lėšas panaudojo kredito padengimui. Apeliantės nuomone, šioje byloje turėjo būti taikomos CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir laikoma, kad apeliantė ieškovui neskolinga, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kreditorių ir kt., nustatė, kad gyvendami santuokoje J. L. ir G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo traktorių MTZ (Belams - 550), kurį atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo 2010 m. rugsėjo 24 d. tariamai pardavė savo motinai už 4000 Lt (c. b. Nr. 2-1-292/11 l t. b. l. 10, 11, 2 t. b. l. 10). Esant pastarajai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai turėjo priteisti 2000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už traktorių, tačiau to nepadarė, nes atsakovas įrodė, kad faktiškai iš motinos gavo 4000 Lt, kurie panaudoti banko paskolos grąžinimui. Analogiška teismo nuomonė buvo ir dėl parduotų gyvulių. Viso buvo parduota gyvulių, kurie buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir panaudota paskolos dengimui 3191,95 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad santuokinio turto padalinimo, ūkio vedimo, kompensacijų ir traktoriaus pardavimo klausimai nėra susiję su nagrinėjama byla, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas turėjo aptarti, bet neaptarė aplinkybes, kurios jau yra nustatytos anksčiau minėtais, įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jo ir atsakovės prievolė bankui pagal 2008 m. balandžio 25 d. kreditavimo sutartį Nr. 0800-2008-41369 išliko ir po santuokos nutraukimo, jis asmeniškai įvykdęs bankui prievolę įgijo teisę reikalauti iš atsakovės padengti pusę jai priklausančios mokėti prievolės dalies. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nesutinka, tačiau kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, pati apeliantė, pateikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo nurodė, jog pripažįsta skolą bankui kaip šalių solidariąją prievolę. Apeliantė negali pateikti jokių motyvų, kurie leistų teigti, jog ji nebuvo atsakinga už skolos grąžinimą bankui pagal santuokoje sudarytą paskolos sutartį. Be to, apeliantė ieškiniu dėl santuokos nutraukimo prašė padalinti dalį turto, kuris buvo įgytas būtent už skolintus pinigus iš banko. Taigi, ji negali paneigti, jog pinigai skolinti iš banko buvo panaudoti išimtinai šeimos poreikiams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacini skundas atmestinas.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios ir procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

Absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos šios kategorijos bylose ir, tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d. ).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų ir bylos medžiagos, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įsiteisėjusiu 2011-05-25 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytus faktus, kurių pagrįstumas preziumuojamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų pagrindu, todėl be pagrindo iš jos priteisė šalių bendro kredito sutarties dalį. Be to apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamo sprendimo išvadose neatskleidė bylos esmės, nes nagrinėdamas bylą dėl kreditorinių įsipareigojimų tarp šalių padalijimo, visiškai nevertino, jog šalių santuokos metu įgytą turtą, t. y. traktorių MTZ (Belams – 550), kuris buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovas 2010-09-24 tariamai pardavė savo motinai už 4000 Lt, nes pirmos instancijos teismas civilinėje byloje Nr.2-1-292/2011 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo apeliantei priklausančios 2000 Lt kompensacijos nepriteisė, kaip nepriteisė ir jai priklausančios kompensacijos dalies nuo 3191,95 Lt sumos, gautos ieškovo už parduotus gyvulius.

Esant nurodytoms aplinkybėms – akivaizdu, jog apeliacinio skundo esmę šioje byloje sudaro įrodymų priimtinumo ir jų atitikimo įvertinimo faktinėms bylos aplinkybėms problema. Būtent dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad CPK III dalies normų prasme apeliacija nėra proceso pirmos instancijos teisme pratęsimas ar jo kartojimas, apeliacinės instancijos teisme byla nenagrinėjama iš naujo (de novo). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (revisio prioris intantiae), todėl pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai pakartotinai arba papildomai, taip pat nauji įrodymai (jus novorum) apeliacinės instancijos teisme tiriami tik išimtinais atvejais (CPK 314 str., 324 str. 3 d.).

Būtent dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl apeliantės skunde nurodytų šalių turtinių įsipareigojimų viena kitai, kaip ir dėl bendros skolos pagal kredito sutartį AB DnB NORD bankui, jau yra neginčijamai nuspręsta įsiteisėjusiu 2011-05-25 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 7-14), sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, ginčo atveju pagrįstai konstatavo, kad bendro ūkio vedimo ir kompensacijų klausimai šioje byloje nenagrinėtini (CPK 182 str. 2 p.). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių, neturėdamas pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadų, dalyje dėl šalių įsipareigojimų, pripažinimo solidariais skolininkais pagal Kreditavimo sutartį Nr.0800-2008-41369 (b. l. 22-26), pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju apeliantei galioja ne tik paminėtos sutarties 13 punkte numatytos pasekmės, bet ir atsiranda įstatyminis įsipareigojimas bendraskoliui, t. y. šiuo atveju ieškovui (CK 6.9 str. 1 d.). Kadangi ieškovo ieškinyje nurodytą aplinkybę dėl šalių skolinių įsipareigojimų pagal solidariąją prievolę vienašališko įvykdymo bankui faktą, patvirtina ieškovo teismui pateiktų sąskaitos išrašų už ginčo laikotarpį duomenys (b. l. 55), o apeliantė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nei pirmos instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo G. L. ieškinį.

Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą bei atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovės J. T. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 326str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestinas, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis ieškovui iš atsakovės priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, pagal teismui pateiktus dokumentus (b. l. 115-117).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas ČeplinskasIzolda Nėnienė