Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1924-1049/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-18
Bylos Nr.
1-1924-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39789-17-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nukentėjusysis
D. Ž.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-1924-1049/2017Proceso Nr. 1-01-1-39789-17-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,nukentėjusiajai D. Ž.,kaltinamajam A. M., jo gynėjui, advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, pensininkas, teistas:

2014-07-22 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, bei 145 straipsnio 1 dalį – galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. M. juos atlikti per aštuonis mėnesius 160 valandų, neatlygintinai dirbant po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę D. Ž., tyčia skutimosi peiliuku pjovė D. Ž. į dešinę ranką, kairę koją bei veidą, tuo padarydamas jai veido kairės pusės, kairės kojos pjautines žaizdas ir sukėlė savo šeimos narei D. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Įvykį mažai prisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. 2017-08-05 kažkas buvo, tačiau gerai nepamena kaip pas jį rankose atsidūrė skutimosi peiliukas. Tą dieną jis buvo namuose, tą pačią dieną pas jį į namus atvyko D. Ž.. Abu namuose vartojo alkoholį, buvo išgėręs pusantro butelio degtinės, tada įvyko žodinis konfliktas su D. Ž.. Pamena, kad telefonu tarėsi su broliu dėl automobilio remonto, po to jo broliui skambino ir D. Ž., taip ir susipyko. Konflikto metu D. Ž. jam sudavė ranka, jis skutosi, todėl pjovė jai skutimosi peiliuku, matė, kad bėga kraujas. Sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį išvežė į policiją. 2014 metai jau yra buvęs panašus konfliktas, kai smurtavo prieš tą pačią sugyventinę, dėl to buvo teistas. Šiaip sugyvena labai gerai. Kartu gyvena apie 4 metus, gal daugiau, veda bendrą ūkį ir toliau gyvena kartu. Dėl savo veiksmų gailisi, dėl visko kaltina žalingą alkoholio poveikį.

Išvada dėl A. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad A. M. pažįsta apie 4 metus, nors pati gyvena atskirai, tačiau dažnai lankosi jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., padeda jam namų ruošoje, tačiau bendro ūkio neveda. 2017-08-05, apie 8.30 val., atvyko pas A. M. į namus. A. M. paprašė, kad D. Ž. nueitų į parduotuvę ir nupirktų vieną pusės litro talpos butelį degtinės „Sobieski“ . Degtinę gėrė abu. Apie 20.00 val., D. Ž. paskambino A. M. broliui, ką kalbėjo nepamena, tačiau dėl to kilo konfliktas, kurio metu A. M. ją supjaustė aštriu daiktu į ranką, koją, veidą. Kuo konkrečiai A. M. naudojosi pjaudamas, nepastebėjo. Dėl to D. Ž. pradėjo stipriai kraujuoti, A. M. jau ruošėsi kažkur išeiti, tačiau D. Ž. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai A. M. išsivežė. Nukentėjusioji patikino, kad A. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. A. M. jai daugiau negrasino, smūgių nesudavė, abu konflikto metu buvo neblaivūs, sutaria gerai (b. l. 41 – 42).

2017-08-05 D. Ž. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 40).

Liudytojas L. G. 2017-08-10 parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Žemiau, šeštame bute apie pora metų gyvena sugyventiniai A. M. ir D. Ž., kiek liudytojas matė, jie veda bendrą ūkį. Muštynių, barnių nepastebėjo, tačiau kartą matė abu konfliktuojančius laiptinėje, kiek teko matyti, abu dažnai būna apsvaigę nuo alkoholio, girtauja (b. l. 97).

Liudytojas M. J. 2017-08-10 parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šalimais, šeštame bute apie 2 metus gyvena sugyventiniai D. Ž. ir A. M., jie veda bendrą ūkį. Anot liudytojo, abu sugyventiniai yra mėgėjai išgerti ir šiuo adresu dažnai matydavo policijos pareigūnus. Du kartu girdėjo šiuo asmenis konfliktuojant laiptinėje, kitų asmenų bute nesilankydavo (b. l. 99).

Iš 2017-08-05 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, nustatyta, kad 2017-08-05, apie 20.14 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyriškis sugyventinei supjaustė kūną. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. Ž.. Buto duris atidarė A. M., įėjus į kambarį ant lovos sėdėjo moteris, kuri buvo supjaustyta, atviros žaizdos. Aplinkui buvo daug kraujo. Moteris buvo sąmoninga, paaiškino, kad sugyventinis ją supjaustė skutimosi peiliuku. Vyriškis sulaikytas, o moterį išvežė greitoji medicinos pagalba (b. l. 1 – 4).

2017-08-10, nuo 7.38 val., iki 7.49 val., apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) Tai butas daugiabučiame name, trečiame aukšte. Fotografuota (b. l. 9 – 15).

Iš 2017-08-05 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad tuojau pat po įvykio gydymo įstaigoje pabendrauti su D. Ž. nebuvo galimybės, kadangi gydytoja pareigūnus informavo, jog pastaroji dėl pjautinių veido sužalojimų yra operuojama, operacija užtruks (b. l. 19).

2017-08-08 A. M. savanoriškai pateikė rožinės spalvos skutimosi peiliuką, kuriuo 2017-08-05 sužalojo D. Ž.. Daiktas apžiūrėtas ir perduotas saugoti Kauno apskrities VPK (b. l. 21 – 22, 23 – 27, 28 – 30).

Iš 2017-08-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G2291/2017(02), matyti, kad D. Ž. nustatyta veido kairės pusės, kairės kojos pjautinės žaizdos. Sužalojimai padaryti aštriu (pjaunančiu) daiktu (-ais). Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie būdingi daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu, nebūdingi kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į veido kairę pusę, padarant pjautinę žaizdą; vienas į kairės kojos sritį, padarant pjautinę žaizdą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 6757, matyti, kad 2017-08-05, 20.57 val., A. M. nustatytas 2,29 promilių girtumas. (b. l. 68).

Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnija pateikė A. M. charakteristiką, iš kurios matyti, kad seniūnija dėl A. M. elgesio ir gyvenimo būdo raštiškų nusiskundimų negavo, tačiau kaimynų teigimu pavartoję alkoholio jis tampa agresyvus (b. l. 95).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. M. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia savo sugyventinės D. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – ją sužalojo pjaudamas skutimosi peiliuku, tyčia padarė veido bei kairės kojos pjautines žaizdas, dėl ko D. Ž. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip sukėlė jai ir fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu A. M. pripažino, kad panašiai savo sugyventinės atžvilgiu yra smurtavęs ir anksčiau, dėl ko buvo teistas. Patikino, kad jo veiksmams lemtingos įtakos turėjo alkoholis. Smurto prieš D. Ž. faktą liudija ne tik specialisto išvada, tačiau ir jos pačios parodymai, iš dalies kaimynų L. G. ir M. J. parodymai apie tai, kad šie du asmenys dažnai konfliktuoja, vartoja alkoholį, seniūnijos pateikta charakteristika apie tai, kad pavartojęs alkoholio A. M. tampa agresyvus, paties A. M. savanoriškai pateiktas nusikaltimo įrankis – skutimosi peiliukas, apžiūrėta įvykio vieta. Šių įrodymų visuma visiškai pakankama A. M. kaltei įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo sugyventinei D. Ž., pasitvirtino.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad A. M. smurtavo savo sugyventinės D. Ž. atžvilgiu, su kuria faktiškai kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, kas pagal BK 248 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas yra priskiriama šeimos nariui, tokie A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Iš byloje nustatytų įvykio aplinkybių konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra nors ir turėdamas ankstesnės patirties sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja, prieš fiziškai silpnesnį, senyvo amžiaus asmenį – savo sugyventinę D. Ž., ir to norėjo.

A. M. 2014-07-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bei 145 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs. Šiuo metu vėl teisimas dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir tai atitinka recidyvo požymius (BK 27 straipsnio 1 dalis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Parinkdamas bausmės rūšį ir ją skirdamas teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą susijusį su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, veikė tiesiogine tyčia, tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Vertinant A. M. asmenybę, pažymėtina, kad jo atžvilgiu 2014 m. liepos 22 d., priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2277-928/2014, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bei 145 straipsnio 1 dalį, dėl iš esmės analogiško elgesio smurtaujant prieš tą pačią D. Ž. panašiu būdu (be kitų sužalojimų peiliu padaryta kairio dilbio pjautinė žaizda), dėl to kaltinamajam teistumas nėra išnykęs, paskirta viešųjų darbų bausmė atlikta, A. M. baustas administracine tvarka (2016-12-04, pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį), yra pakaltinamas, todėl teismas jį vertina kaip smurtauti prieš savo sugyventinę linkusią asmenybę. Dėl šių priežasčių manytina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu A. M. paskirta viešųjų darbų bausmė nepasiekė BK 41 straipsnio tikslų, todėl pakartotinai negali būti skiriama. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kitos bausmės –laisvės apribojimas yra per švelni, o areštas neskirtinas dėl jo senyvo amžiaus ir sveikatos būklės (serga onkologine liga). Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, ir tai, kad jis kartojasi, jam skirtina ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Įvertinus tai, kad A. M., savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios D. Ž., kuris jam pretenzijų neturi ir savo baigiamojoje kalboje patvirtino, kad abu susitaikė, tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją, pensininkas, jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Visgi siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. M. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju laikinajame sulaikyme A. M. išbūtas laikas nuo 2017-08-05, 23.05 val., iki 2017-08-07, 20.30 val. (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padaryto nusikalstamo rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš savo sugyventinę, sukėlęs jai nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (2,29 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, veikos kartotinumą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam A. M. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

2017-08-08 A. M. savanoriškai pateiktas rožinės spalvos skutimosi peiliukas, kuriuo jis 2017-08-05 sužalojo D. Ž., apžiūrėtas ir perduotas saugoti Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo įrankis, tačiau pripažintinas menkaverčiu ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. M.:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-05, 23.05 val., iki 2017-08-07, 20.30 val. (dvi dienos).

Skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Skutimosi peiliuką nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo įrankį, pripažinti jį menkaverčiu ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis