Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-06-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-11390-592/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-29
Bylos Nr.
e2YT-11390-592/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06953-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Pareiškėjas
I. B.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, L. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11390-592/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06953-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras, L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motina Č. M. 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. I-1374 Nr.16-3583 iš Vilniaus miesto valdybos įsigijo butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu-sandėliu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant pareiškėjos nuosavybės teisę į sandėlį, t. y. ½ dalį ūkinio pastato, pažymėto koordinatės sistemoje: X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane kadastrinių matavimų byloje indeksu 4Ilp, kurio ilgis yra 8,05 m., plotis 3,99 m., aukštis 2,48 m., užstatymo plotas 32 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį, kad būtų galima atlikti sandėlio nuosavybės teisės teisinę registraciją VĮ Registrų centre.

Pareiškėja nurodo, kad ji po motinos mirties paveldėjo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 82/147 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su pastaba – „1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. 1-1374 ir Nr. 16-3583 nurodytas neidentifikuotas sandėlis“. Pareiškėja, sužinojusi, kad su butu paveldėjo neidentifikuotą sandėlį, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl sandėlio identifikavimo ir įregistravimo, tačiau jos prašymas buvo netenkintas.

Pareiškėjos teigimu, jos motina Č. M. 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš Vilniaus miesto valdybos nupirko dviejų kambarių butą su priklausiniu – sandėliu, esančius (duomenys neskelbtini). Už butą ir sandėlį motina visiškai atsiskaitė, sumokėdama 10 422 rublius. 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintas turtas buvo faktiškai perduotas pareiškėjos motinos nuosavybėn ir ji beveik 29 metus iki mirties juo nepertraukiamai naudojosi bei valdė be jokių apribojimų ir jai niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė. Pareiškėjos motina nuo pat sandėliuko įsigijimo juo naudojosi, jame laikė malkas, kietą kurą, įvairius namų apyvokos daiktus ir kt., su butu nusipirktą sandėlį tvarkė ir prižiūrėjo, remontavo kaip savo nuosavybę, o šiuo metu ir pareiškėja taip pat tvarko ir prižiūri, remontuoja buto sandėlį kaip savo nuosavybę. Šiuo metu ūkiniu pastatu, pažymėtu plane indeksu 4I1/p, per pusę naudojasi pareiškėja bei jos kaimynė L. G., nes nuo senų laikų minėtą ūkinį pastatą per pusę dalino pastatyta siena ir kiekvienam namo gyventojui buvo padarytas atskiras įėjimas į savo atidalintą ūkinio pastato pusę, t. y. į sandėlį. Pažymėjo, kad nuo 1992 metų iki šiol tarp kaimynų nebuvo ginčo dėl naudojimosi minėtu ūkiniu pastatu, niekas nereiškė pretenzijų dėl skirto ploto bei suformuotų įėjimų, kadangi žemės sklypo privatizacijos metu tarp buvusių bendrasavininkų buvo nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka, atsižvelgiant į sudarytus minėto ūkinio pastato sandėlių plotus bei įėjimus į juos.

Pareiškėjo nurodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1940 metais, jo šildymas buvo ir yra krosninis. Tarp namo ir sandėlio yra apie 30 metrų atstumas. Tuo metu daugiabučio namo butų gyventojams, kurie gyveno bute su krosniniu šildymu, netoli jų gyvenamojo namo buvo pastatyti ir ūkio pastatai, kurio dalis (sandėliukai) buvo skirta kiekvieno buto gyventojams jame laikyti kietą kurą ir kitus daiktus, gyventojų poreikiams tenkinti ir sandėliukų paskirtis buvo tarnauti pagrindiniam daiktui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad ginčo pastatas (ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje ir nuosavybės teise savivaldybei nepriklauso. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kodėl 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo sutartyje sandėlis buvo neidentifikuotas (nenurodomas plotas, žymėjimas plane) ir koks konkrečiai sandėlis buvo parduotas pareiškėjos motinai Č. M.. Pažymėjo, kad 1992 m. gegužės 28 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akto Nr. 3172 2.4. punkte nurodytas pagalbinio ūkio pastatas, žymėjimas plane 1I1/p, yra Nekilnojamojo turto registre registruotas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p.

Suinteresuotas asmuo L. G. pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2021 m. kovo 10 d. ji nusipirkto butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žeme. Nurodė, kad jai priklauso ½ dalis ūkinio pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai I. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 82/147 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2021 m. gegužės 19 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. NJ-2885). Pareiškėja turtą paveldėjo po motinos Č. M. mirties.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Č. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-3583 pagrindu.

Nekilnojamojo turto registre butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su pastaba – „1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 16-3583 nurodytas neidentifikuotas sandėlis“.

Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su 2021 m. gruodžio 14 d. prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Č. M. nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą, 2021 m. gruodžio 29 d. raštu jo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina Č. M. nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti ūkinį pastatą / ar jo dalį. Rašte VĮ Registrų centras nurodė, kad 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas sandėlis sutartyje neidentifikuotas, t. y. neapibrėžtas nei kokybiniais, nei kiekybiniais požymiais (nenurodytas pastato žymėjimas plane, įgyta dalis).

Kadangi 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas sandėlis nėra identifikuotas, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina Č. M. 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą kartu su priklausiniu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtu 4I1p. Pareiškėja siekia, kad būtų pripažinta jos nuosavybė teisė į ½ dalį sandėlio ir ji galėtų šį turtą įregistruoti VĮ Registrų centre.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja negali kitokia tvarka, nei kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, gauti dokumentų, kurie patvirtintų, kad 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sandėlis yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 4I1/p.

Iš į bylą pateiktos tarp pareiškėjos motinos Č. M. ir Vilniaus m. N. Vilnios valdybos 1992 m. gegužės 28 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šia sutartimi Č. M. iš Vilniaus miesto valdybos įsigijo dviejų kambarių butą su priklausiniu – sandėliu, esančius (duomenys neskelbtini). 1992 m. gegužės 28 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte Nr. 3172 nurodyta minėto buto kaina (2.3 punktas) ir buto priklausinio – pagalbinio ūkinio pastato (1/2, žymėjimas plane 1I1/p) kaina (2.4 punktas). Į byla pateikti įrodymai, kad Č. M. pagal 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaitė.

Pareiškėjos teigimu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymas buvo ir yra krosninis, tarp namo ir sandėlio yra apie 30 metrų atstumas. Pareiškėjos paaiškinimais, tuo metu daugiabučio namo butų gyventojams, kurie gyveno bute su krosniniu šildymu, netoli jų gyvenamojo namo buvo pastatyti ir ūkio pastatai, kurio dalis (sandėliukai) buvo skirta kiekvieno buto gyventojams jame laikyti kietą kurą ir kitus daiktus. Pareiškėjos teigimu, jos motina nuo pat sandėlio įsigijimo (1992 m.) juo naudojosi, jame laikė kietą kurą (malkas), įvairius namų apyvokos daiktus ir kt., tvarkė ir prižiūrėjo, remontavo kaip savo nuosavybę. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu ūkiniu pastatu, pažymėtu plane indeksu 4I1/p, per pusę naudojasi pareiškėja bei jos kaimynė L. G., nes nuo senų laikų minėtą ūkinį pastatą per pusę dalino pastatyta siena ir kiekvienam namo gyventojui buvo padarytas atskiras įėjimas į savo atidalintą ūkinio pastato pusę, t. y. į sandėlį. Pažymėjo, kad nuo 1992 metų iki šiol tarp kaimynų nebuvo ginčo dėl naudojimosi minėtu ūkiniu pastatu.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymas – krosninis. Minėtas namas yra dviejų butų pastatas, kurio butas Nr. 1 priklauso L. G., o butas Nr. 2 priklauso pareiškėjai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namo priklausinio – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ½ dalis priklauso butui Nr. 1 d. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta prielaida, kad kita dalis ūkinio pastato priskirtina būtent pareiškėjos nuosavybės teise valdomam butui Nr. 2.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime bei 2022 m. kovo 22 d. rašte nurodė, kad pagal pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), išdėstymo planą 1992 m. gegužės 28 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akto Nr. 3172 2.4 punkte nurodytas pagalbinio ūkio pastatas, žymėjimas plane 1I1/p, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p.

Išanalizavus ir įvertinus faktinę bylos medžiagą, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytas aplinkybes ir paaiškinimus, darytina išvada, kad 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sandėlis faktiškai atitinka ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turinčio faktas, kad pareiškėjos motina Č. M. 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16-3583 butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo kartu su priklausiniu – ½ dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 4I1p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16-3583 butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo su priklausiniu – ½ dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisėms Nekilnojamojo turto registre įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas