- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- II-492-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00293-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- E. D.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4551-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4551-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) E. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta 500 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad E. D. 2023 m. rugsėjo 12 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonė „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staigiai automobilį sustabdė, dėl ko sunkiasvoris sunkvežimis, važiuodamas iš paskos, turėjo staigiai stabdyti, jog išvengtų eismo įvykio. Tuomet „Volkswagen Caddy“ vairuotojas išlipo iš automobilio, paliko jį stovėti gatvėje ir nuėjo kalbėtis su iš paskos važiavusios sunkiasvorio sunkvežimio vairuotoju, taip sukeldamas automobilių spūstį. Taip pat automobilio „Volkswagen Caddy“ vairuotojas blokavo pravažiavimą, išeidamas į priešpriešinę eismo juostą, kai sunkvežimio vairuotojas bandė automobilį apvažiuoti. Taip pat, kadangi automobiliai buvo sustoję viduryje kelio, iš paskos sunkvežimio važiavęs automobilis turėjo aplenkti sunkvežimį ir vairuotojo vairuotą automobilį „Volkswagen Caddy“. Tokiais savo veiksmais automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją ir grėsmę eismo saugumui. Taip pat asmuo įžeidžiamai kibo prie kito automobilio vairuotojo, vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad skundžiamame nutarime yra tik perrašytos administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybės, kurias subjektyviai išdėstė administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas, ir KET bei ANK straipsniai. Institucija visiškai nenagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, visapusiškai nenagrinėjo ar nusižengimo sudėtyje egzistavo chuliganiškos paskatos. Dėl paminėtų procesinių pažeidimų liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Institucija skundžiamame Nutarime nurodo, kad jis pažeidė ir aptaria net tokius KET punktus, kaip 4, 5, kurie yra bendro pobūdžio ir už juos atsakomybė nenumatyta.
Pareiškėjo teigimu, jo argumentus, jog nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių punktų patvirtina ir pareigūnų man surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame matyti, kad nėra nurodytas joks Kelių eismo taisyklių pažeistas punktas. ANK 609 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Jo atveju nebuvo nustatytas nei vienas pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas bei nenustatytas joks pavojaus sukėlimas eismo dalyviams, nes jo atliktas veiksmas gatvėje buvo nukreiptas į aiškų siekį, t. y. siekis eismo saugumo, parodant ir atkreipiant krovininio automobilio vairuotojo dėmesį į iš puspriekabės krentančių kažkokių šiukšlių, todėl nepagrįstai inkriminuotas toks šiurkštus pažeidimas. Tai yra subjektyvus pareigūnų vertinimas, neparemtas jokiais byloje įrodymais.
Teisės akte, nustatančiam administracinę atsakomybę, ir teismų praktikoje yra suformuluota aiški nuostata, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Institucijai teikdamas paaiškinimus buvo nurodęs, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. važiavau su įmonės automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darbiniais reikalais į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas kelyje artėjo prie lėčiau važiuojančio krovininio automobilio ir jau iš toliau pastebėjo, kad iš krovininio automobilio kažkas krenta, byra kažkokios šiukšlės. Atsiradus tinkamam momentui, t. y. kada pagal Kelių eismo taisykles buvo galima lenkti, aplenkė krovininį automobilį ir ėmė jį stabdyti iš lėto, norėdamas krovinio automobilio vairuotoją įspėti, jog jis užtikrintų saugumą kelyje, t. y. norėjo įspėti apie krentančias šiukšles. Stabdydamas krovininį automobilį, lėtindamas savo vairuotą automobilį, buvo įjungęs savo vairuoto automobilio avarinio sustojimo šviesas. Stabdymo atstumas buvo ilgas, sustojo savo važiuojamoje eismo juostoje. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio parodė pirštu gestą į krovininio automobilio puspriekabę ir į vairuotoją, ir vėl atkreipdamas vairuotojo dėmesį. Pažiūrėjęs į vairuotoją pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo pažįstama moteris. Iš vairuotojos reakcijos suprato, kad vairuotoja nesuprato, ką jis norėjo parodyti gestu, todėl nuėjo iki krovininio automobilio ir atidaręs dureles pasakė „susitvarkyk“. Iš moters veido išraiškos suprato, kad nustebusi, lyg pikta, todėl paklausė „pyksti ar kas?“, po ko vairuotoja tylėjo. Tada paklausė dar keleto dalykų ir pamatęs, kad vairuotoja pikta, uždarė dureles, nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Eidamas link savo automobilio matė, kad jokios automobilių spūsties už krovininio automobilio nėra. Savo veiksmus vertina, kaip siekį į būtinąjį reikalingumą, nes norėjo informuoti krovinio automobilio vairuotoją, jog būtų apsaugoti kiti eismo dalyviai ir būtų saugus eismas ir neužterštas kelias. Dėl policijos traktuojamo staigaus stabdymo paaiškino, kad buvusioje situacijoje nebuvo jokio staigaus stabdymo ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Stabdymas buvo tolygiai lėtėjantis, nestaigus. Pakrautas krovininis automobilis, kurio bendra masė 40 tonų, važiuodamas 50 km/h greičiu, jo stabdymo kelias yra apie 18,2 metro, o sustoja per 3,5 sekundės nuo stabdymo pradžios. Prieš bylos nagrinėjimą Institucijoje buvo nuvykęs į įvykio vietą ir išmatavo atstumą, kur buvo stabdyta, ir paaiškėjo, kad tas atstumas yra apie 140 metrų. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina aplinkybes, kurias jis išdėstė. Mano, jis nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo, nevairavo chuliganiškai, to nepatvirtina ir bylos duomenys.
Analizuojant administracinio nusižengimo protokole aprašytą nusižengimo esmę matyti, kad neva jis staigiai stabdė savo vairuotą automobilį, dėl ko krovininis automobilis važiuodamas iš paskos turėjo staigiai stabdyti, jog išvengtų eismo įvykio, tačiau byloje nenustatytas joks staigaus stabdymo momentas. Vaizdo įrašas, priešingai nei nurodo Institucija, patvirtina, kad stabdymas nebuvo staigus. Institucija norėdama pagrįsti faktą staigiu stabdymu turėjo imtis veiksmų šiam faktui nustatyti, o būtent turėjo atlikti vaizdo įrašo ekspertizę, iš kurios gauti duomenys duotų pagrindą spręsti apie staigų, lėtą ir tolygų stabdymą. Tokių duomenų institucija nesurinko. Pareiškėjas, cituodamas KET 126 punktą, nurodė, kad jo stabdymas buvo pagrįstas eismo saugumo atžvilgiu. Taip pat nusižengimo esmėje aprašyta, kad jis išlipęs iš savo automobilio ir nuėjęs kalbėtis su krovininio automobilio vairuotoju, sudarė automobilio spūstį. Tokia formuluotė nesuprantama ir klaidinanti, nes iš vienos transporto priemonės sudaryti spūsties neįmanoma. Taip pat toks momento vertinimas nepatenka į atsakomybės ribas, o būtent ANK 420 straipsnio 2 dalies esmę, nes pėsčiojo veiksmai važiuojamoje kelio dalyje negali būti traktuojami kaip vairuotojo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik vairuojant transporto priemonę, jis išlipęs iš automobilio įgijo kito eismo dalyvio, t. y. pėsčiojo pareigas, o už šių pareigų nesilaikymą atsakomybė numatyti ANK 428 straipsnyje. Kaltinimo formuluotėje aprašyta, kad automobiliai buvo sustoję vidury kelio, kas akivaizdžiai klaidinantis vertinimas, nes jo vairuotas automobilis sustojo, o paskui jį ir krovininis automobilis ne kelio viduryje, o toje važiuojamojoje eismo juostoje, kurioje ir važiavo, kas akivaizdžiai matyti, kad priešinga eismo juosta buvo laisva. Kaltinimo nepagrindžia ir nurodyta kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad sustojusius automobilius turėjo apvažiuoti vienas paskui važiavęs automobilis, kas parodo tai, kad tam aplenkiančiam automobiliui nebuvo jokių kliūčių apvažiuoti sustojusias transporto priemones, o taip pat parodo ir tai, kad jokių spūsčių nebuvo susiformavę, nes buvo ilgi laiko tarpai su iš priešpriešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis, norint aplenkti stovinčias transporto priemones. Kad galėjo būti susiformavusios kokios spūstys, Institucija niekuo nepagrindė, neįrodė. Taip pat kaltinimo formuluotėje nurodoma, kad tokiais savo veiksmais automobilio „Volkswagen Caddy“ vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją ir grėsmę eismo saugumui. Išanalizavus vaizdo įrašą ir kitus duomenis akivaizdu, kad pavojus nebuvo sudarytas, priešingai, jis tolygiai stabdęs siekė sustabdyti krovininio automobilio vairuotoją, siekdamas informuoti jį apie nuo jo puspriekabės krentančias kažkokias šiukšles, t. y. nebuvo jokių chuliganiškų paskalų.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi skundžiamu Institucijos Nutarimu yra nubaustas dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, o kaltinimo formuluotėje neatskleistas jo kaip vairuotojo transporto priemones vairavimo metu chuliganiško vairavimo turinys, kokie buvo padaryti KET pažeidimai, todėl šis kaltinimas, be to, kad jis nepagrįstas, jam nėra suprantamas, ir tuo yra pažeista jo teisė į gynybą – suprasti, kuo yra kaltinamas. Byloje bandoma galimus pėsčiojo pažeidimus nukreipti į KET pažeidimus, kurie neva padaromi transporto priemones vairuojant chuliganiškai. Ši aplinkybė taip pat parodo, kad jo veika kvalifikuojama dirbtinai ir neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje konstatuota, kad siekiant konstatuoti asmens veiksmuose chuliganiškas paskatas ir patraukti atsakomybėn pagal LR ANK 420 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti, jog yra padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui ir toks pažeidimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų. Tokių pažeidimų nenustatė ir Institucija, nes surašydama administracinio nusižengimo protokolą jokių pažeistų teisės aktų nenurodė ir neaprašė. Eismo saugumo definicija, kuri apibrėžiama kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, įstatymų leidėjas eismo saugumą padarė priklausomą nuo eismo įvykių ir jų išvengiamų padarinių. Taigi, ar kelių eismo taisyklių pažeidimai sudarė chuliganiško vairavimo turinį, vertintini per padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, vertinant, ar tie veiksmai sukėlė realią grėsmę įvykti eismo įvykiui, t. y. pavojus eismo saugumui. Taip pat svarbiu akcentu išlieka, jog keli padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai arba nors ir vienas kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau galintis sukelti eismo įvykio kilimo tikimybę atskiria chuliganišką vairavimą nuo kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų arba apskritai tokių pažeidimų nebuvimo. Vertinant administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir pateiktus faktus bei kokiais motyvais išdėstytas administracinio nusižengimo protokolas bei skundžiamas Nutarimas, mano, jog administracinio nusižengimo teisena nebuvo tirta, buvo tik formaliai surašytas protokolas, nebuvo siekta nustatyti ir tinkamai užfiksuoti jo veiksmų, o tiesiog formaliai konstatuojant, jog elgėsi vedamas chuliganiškų paskatų.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad
Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas Institucijos nutarimu Nr. 20-ANR N-4551-2024 buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas tiek skunde, tiek Institucijoje vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu, nepripažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9, 101, 141 punktų reikalavimus, 2023 m. rugsėjo 12 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staigiai automobilį sustabdė, dėl ko sunkiasvoris sunkvežimis važiuodamas iš paskos turėjo staigiai stabdyti, jog išvengtų eismo įvykio, tuomet „Volkswagen Caddy“ vairuotojas išlipo iš automobilio, paliko jį stovėti gatvėje ir nuėjo kalbėtis su iš paskos važiavusio sunkiasvorio sunkvežimio vairuotoju, taip sukeldamas automobilio spūstį. Taip pat automobilio „Volkswagen Caddy“ vairuotojas blokavo pravažiavimą išeidamas į priešpriešinę eismo juostą, kai sunkvežimio vairuotojas bandė automobilį apvažiuoti. Taip pat, kadangi automobiliai buvo sustoję viduryje kelio, iš paskos sunkvežimio važiavęs automobilis turėjo aplenkti sunkvežimį ir vairuotojo vairuotą automobilį „Volkswagen Caddy“. Tokiais savo veiksmais automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją ir grėsmę eismo saugumui.
Institucija nurodo, jog nors ir nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, tačiau akivaizdu, jog Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 101, 141 punktų reikalavimus. Nors šie Kelių eismo taisyklių punktai nebuvo nurodyti nusižengimo protokole, tačiau jie atskleisti nusižengimo fabuloje, kuri yra pagrindinė ir svarbiausia kaltinimo formulavimo sudedamoji dalis. Institucija pažymi, kad nors ir Pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjo versija, kad tokiu savo veiksmu jis norėjo įspėti apie krentančias kažkokias šiukšles.
Šis Pareiškėjo argumentas vertintinas itin kritiškai, kadangi, kaip Pareiškėjas vairuoja transporto priemonę, yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Pats administracinis nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, mieste, ir kaip iš vaizdo įrašo matyti, esant ganėtinai intensyviam eismui, gatve važiuojant kitiems automobiliams. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip Pareiškėjo vairuojamas automobilis „VW Caddy“ aplenkia sunkiasvorę nukentėjusiosios vairuojamą transporto priemonę ir aplenkęs ją pradeda stabdyti, keletą kartų be jokios aiškios priežasties pristabdo, įjungia avarinį signalą ir tuomet staigiai stabdo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, ir tuomet visiškai sustojo eismo juostoje, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, taip pažeisdamas KET 101 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo krypti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 141 punktą (Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.). Pabrėžtina, jog jeigu Pareiškėjas norėjo sustoti ir pranešti sunkiasvorės vairuotojai apie byrantį krovinį, jis tai turėjo daryti saugiai, t. y. įsitikinęs, jog nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams sustoti dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o ne viduryje kelio važiuojamosios dalies. Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad Pareiškėjo krypties eismo juosta nebuvo užimta, jokios kliūties kelyje nebuvo, dėl kurios Pareiškėjas būtų priverstas stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę saugiam eismui užtikrinti ar keisti važiavimo kryptį. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog neva tai iš sunkiasvorės transporto priemonės kažkas byrėjo, nesudarė būtinybės staiga sustoti viduryje kelio taip sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat šioje vietoje pažymėtina, jog bendruoju pagalbos numeriu 112 nebuvo gauta jokių pranešimų apie byrantį krovinį, nors nukentėjusioji vežė krovinį gana ilgą atstumą, t. y. nuo Kauno iki Ežerėlio. Tikėtina, jog važiuojant ilgesnį atstumą ir kiti eismo dalyviai būtų pastebėję byrantį krovinį bei apie jį pranešę bendruoju pagalbos numeriu arba pačiai vairuotojai. Vaizdo įrašas patvirtina Pareiškėjo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas sąmoningai ir tyčia užblokavo kelią sunkiasvoriai transporto priemonei, nors turėdamas (duomenys neskelbtini)metų vairavimo stažą, turėjo suvokti, jog staigiai sustabdyti didelio tonažo transporto priemonę yra itin sunku ir tai kelią didelį pavojų ne tik tos transporto priemonės vairuotojui bet ir kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę, taip pažeisdamas ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Iš ANK 8 straipsnio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad Pareiškėjas veikė tyčia. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra pilnai įrodytas. Institucijos nuomone, pareiškėjo veika vertinama kaip chuliganiškas vairavimas, todėl nutraukti bylos teiseną, nėra teisinio pagrindo, veika kvalifikuota tinkamai.
Institucija taip pat nurodė, kad Pareiškėjas savo skunde, nurodo, jog pažiūrėjęs į vairuotoją pamatė, jog vairuotojo vietoje sėdėjo pažįstama moteris. Pareiškėjas savo skunde nuslepia tikrąjį ryšį su nukentėjusiąją. Iš bylos duomenų matyti, jog Pareiškėjas ir nukentėjusioji yra buvę sugyventiniai, tarp kurių šiuo metu vyksta konfliktiniai santykiai. Nukentėjusioji savo pareiškime nurodė, jog E. D. ne pirmą kartą jai grasina ir persekioja ją, taip pat dėl jo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos automobilio apgadinimo. Nurodo, jog tokiais savo veiksmais jis gąsdina ir terorizuoja ją. Institucijos nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina, jog Pareiškėjas veikė tyčia, norėdamas pademonstruoti savo viršenybę, sąmoningais ir tyčiniais veiksmais chuliganiškų paskatų. Institucijos nuomone, Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašo Teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-3660-2024 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Nukentėjusioji V. Ž. ir jos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas dalinai.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Sprendimą grąžinti bylą institucijai teismas priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalimi ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
E. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą.
Iš bylos esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame nurodyta, jog E. D. 2023 m. rugsėjo 12 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini)g., vairuodamas transporto priemonė „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staigiai automobilį sustabdė, dėl ko sunkiasvoris sunkvežimis, važiuodamas iš paskos, turėjo staigiai stabdyti, jog išvengtų eismo įvykio. Tuomet „Volkswagen Caddy“ vairuotojas išlipo iš automobilio, paliko jį stovėti gatvėje ir nuėjo kalbėtis su iš paskos važiavusios sunkiasvorio sunkvežimio vairuotoju, taip sukeldamas automobilių spūstį. Taip pat automobilio „Volkswagen Caddy“ vairuotojas blokavo pravažiavimą, išeidamas į priešpriešinę eismo juostą, kai sunkvežimio vairuotojas bandė automobilį apvažiuoti. Taip pat, kadangi automobiliai buvo sustoję viduryje kelio, iš paskos sunkvežimio važiavęs automobilis turėjo aplenkti sunkvežimį ir vairuotojo vairuotą automobilį „Volkswagen Caddy“. Tokiais savo veiksmais automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją ir grėsmę eismo saugumui. Taip pat asmuo įžeidžiamai kibo prie kito automobilio vairuotojo, vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje. Tuo padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, ANK 420 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Konkretūs pažeisti KET punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes.
Kaip matyti iš E. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir jo pagrindu Institucijos 2024 m. kovo 6 d. priimto nutarimo, juose E. D. buvo inkriminuota tik ANK 420 straipsnio 2 dalis, tačiau, išdėstant nusižengimo esmę, nenurodyta, kokias specialiąsias KET normas jis savo veiksmais, aprašytais jam suformuluotame kaltinime, pažeidė. Tokiu būdu šiuose procesiniuose dokumentuose nėra atskleista E. D. galimai padaryto pažeidimo esmė ir tokiu būdu yra esmingai suvaržoma jo teisė gintis nuo jam iškeltų kaltinimų.
Pažymėtina, kad ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodomas ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, kadangi šis protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, be kita ko, konkrečiai nurodant ANK straipsnį, straipsnio dalis ar kitą atsakomybę už šį nusižengimą nustatantį teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi protokolas yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-6-628/2019).
Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas jį kaltinant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kadangi ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į KET, administracinio nusižengimo protokole privalomai turėjo būti nurodyta, kokias specialiąsias KET normas E. D. savo veiksmais, aprašytais jam suformuluotame kaltinime, pažeidė. Tačiau, administracinio nusižengimo protokole išdėstant nusižengimo esmę, tai nebuvo nurodyta, o pati įvykio esmė išdėstyta kardinaliai priešingai, nei nurodo apeliantas. Šiuo atveju nesant duomenų, patvirtinančių, kokius KET reikalavimus E. D. pažeidė, teismas savo iniciatyva šių protokolo trūkumų ištaisyti negali, kadangi teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo padarymo esmę ir (ar) nurodžius kitą ANK straipsnį ir (ar) KET punktus, kurių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų pažeista E. D. teisė į gynybą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti tyrimą atlikusiai institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pažymėtina, kad bylos perdavimas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl administracinio nusižengimų protokolo turinio neatitikties ANK 609 straipsnio reikalavimams pats savaime nereiškia atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pabloginimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad grąžinus bylą, institucija įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis sprendžia, kokį procesinį sprendimą priimti administracinio nusižengimo byloje: ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jei surinktų duomenų pakanka administracinį nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjo E. D. ir nukentėjusiosios V. Ž. prašymai priteisti proceso išlaidas spręstini ne šioje proceso stadijoje, bet Institucijai atlikus papildomus tyrimo veiksmus ir juos įvertinus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
E. D. skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4551-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.