Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Ievai Kananovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuotas asmuo S. R., išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. buvo pripažinta ribotai veiksnia, o Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta jos dukra R. R..

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Pareiškėja teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo S. R. pripažinta ribotai, peržiūrėjimo, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

Iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad S. R. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija ir psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o taip pat negali dalyvauti teismo posėdyje, atsakyti į klausimus ir duoti paaiškinimus.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po 2014 m. kovo 4 d. sprendimo S. R. pablogėjo, ji negeba savarankiškai pasirūpinti savimi. Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad S. R. diagnozuota demencija sergant kitomis lėtinis ligomis (vidutinis kognityvinis defektas); psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, galvos smegenų degeneracija, encefalopatija, padariniai po intracerebrinės hemoragijos ir kraniotomijos, antrinis parkinsonizmas, ryškus ataksinis sindromas mišri polineuropatija (el.b.l. 8). S. R. nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o būklei pagerėjus nuo 2017 m. kovo 6 iki 2019 m. kovo 5 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (el.b.l. 7, 11).

Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2017 m. gruodžio 19 d. ekspertizės akte NR. (duomenys neskelbtini) S. R. konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (anamnezėje). Taip pat ekspertai nurodė, kad S. R. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmens gebėjimą būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir darbo teisinių santykių srityse, kuriose ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 13 d. socialinės darbuotojos išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad S. R. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse, o asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityje ji geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba. Išvadoje nurodyta, kad S. R. nesugeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro sprendimo priėmimo, nesugeba savarankiškai nuosekliai paaiškinti savo sprendimo esmės. Be to, jai reikalinga pagalba prižiūrint save ir gyvenamąją aplinką, ji viską daro išmoktais refleksais, tačiau reikalinga nuolatinė kontrolė. Ji nesugeba įvertinti pavojaus galimybių (e.b.l. 9-10).

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Pažymėtina, kad pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Esant tik vienam kriterijui, kuris reikalingas neveiksnumui nustatyti – medicininiam – asmens psichinei ligai, tačiau nesant antrojo kriterijaus, būtino pripažinti asmenį neveiksniu - psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškimo. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Kuo mažesnio veiksnumo ribojimo principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, o ne abstrakčiai.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismui yra suteikta teisė spręsti dėl asmens pripažinimo neveiksniu, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo maksimalų tokio asmens teisių ir laisvių suvaržymą – pripažinimą neveiksniu ar ribotai veiksniu - naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.

Vertinant suinteresuotam asmeniui S. R. aktualias sritis, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo S. R. pripažinti neveiksnia ar ribotai veiksnia teismo ekspertizės akte išvardintose srityje, išskyrus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymą susijusį su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad neveiksnumo asmenims nustatymas negali būti siejamas vien tik su medicininiais kriterijais paremtu asmens vertinimu. Vien tai, kad S. R. konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (anamnezėje), dar nereiškia, kad ji dėl to negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pirmiausia, pažymėtina tai, jog iš ekspertizės akto matyti, kad S. R. ekspertizės metu supranta užduodamus klausimus, į juos atsakinėja pagal prasmę. Ji sugeba papasakoti apie tai, kaip gyvena, papasakoja apie savo sveikatos būklę, apie vartojamus vaistus. Jos orientacija savyje, laike ir vietoje nesutrikusi. Ji paprašyta teisingai ir normaliu tempu atliko nurodytas rašymo, aritmetines (100 ribose), piešimo užduotis. Taip pat ji teisingai papasakoja apie save, jos šeimos narius ir pan., teisingai nurodo, kokia valiuta galioja Lietuvoje, kas yra šalies prezidentas, tačiau paaiškina, kad politika nesidomi. Jos mąstymas, nors ir susilpnėjusio produktyvumo, tačiau normalaus tempo, konkretus. Jos kritika savo sveikatos būklei pakankama.

Tos pačios aplinkybės buvo nustatytos ir teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu apklausus S. R., ji papasakojo, kad skaito knygas, žurnalus, nurodo, kad pati pasiima pavalgyti, po savęs išsiplauna indus, gali šiek tiek pasitvarkyti. Be to, ji teisingai papasakoja apie tai, kur gyvena, apie turimą turtą, t. y. kad ji turi butą Širvintose ir sodybą, kuri liko po tėvų mirties, (duomenys neskelbtini). Taip pat ji teisingai paaiškina, kad jos sutuoktinis gyvena toje sodyboje, saugo, kad jos neapvogtų, tačiau atvažiuoja jos aplankyti. Taip pat ji papasakojo apie savo sveikatos būklę, kad jai sukasi galva, neklauso kojos. Vizitų pas gydytoją metu, gydytojas jai paaiškina, kaip vartoti vaistus, ji pati skaito vaistų instrukcijas, pagal tai susidėlioja ir vartoja vaistus. Ji paaiškino, kad gali vaikštinėti po butą, tačiau toliau paeiti niekur negali, į lauką neišeina.

Atkreiptinas dėmesys, kad S. R. visiškai supranta jai užduodamus klausimus, išsamiai, teisingai ir pagal prasmę į juos atsako. Ji detaliai papasakojo apie savo kasdieninį gyvenimą, šeimą, turtą ir kitas aplinkybes, supranta socialinius įvykius ir reiškinius.

Vien ta aplinkybė, kad S. R. dėl silpnos sveikatos (galvos svaigimo ir silpnų kojų), negali pasirūpinti savimi, t. y. nueiti į parduotuvę, nusipirkti maisto produktų, nuvykti į gydymo įstaigas, susitvarkyti būsto ar pasigaminti valgio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ją neveiksnia ar ribotai veiksnia. Kaip jau buvo minėta, S. R. supranta, kas yra pinigai, turtas, suvokia, kokį turtą ji turi ir pan., o tai paneigia ekspertizės akte padarytas išvadas, kad ji šiose srityse negali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Be to nustatyta, kad S. R. visiškai nevartoja alkoholio ir tam yra kritiška. Darytina išvada, kad S. R. reikalinga tik pagalba buityje, mokant komunalinius mokesčius, kas įvertinus jos amžių, persirgtas ligas, yra visiškai suprantama ir pateisinama.

Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Rūpinimasis senais tėvais yra ir įstatymo nustatyta asmens pareiga ir žmogiškumo, padorumo bei geros moralės kriterijus atitinkantis veiksmas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vaikų rūpinimasis savo tėvais ir pagalba jiems, atitinkamai ir tėvų dėl senyvo amžiaus bei silpnos fizinės sveikatos tokios pagalbos poreikis, jokiu būdu negali būti sprendžiamas per neveiksnumo institutą. Pareiškėjai ir jos broliui norint padėti savo mamai rūpintis jos turtu ir finansais, šie klausimai spręstini kitais būdais, pavyzdžiui įgaliojimu, nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, nustatant uzufruktą arba sudarant rentos sutartį. Iš bylos šalių paaiškinimų, yra akivaizdu, kad vaikų ir mamos santykiai yra puikūs, paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu, todėl manytina, kad vaikai ir toliau tinkamai rūpinsis savo mama, o ji ir toliau pasitikės savo vaikais ir leis jiems padėti tvarkyti jos finansinius klausimus. Tuo tarpu neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Išnagrinėjus bylą, konstatuotina, kad globos ir rūpybos instituto taikymas šiuo atveju neatitiktų esamos situacijos, būtų visiškai nepagrįstas ir nebūtinas.

Pažymėtina, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. buvo pripažinta ribotai veiksnia dėl to, kad piktnaudžiavo alkoholiu, kas nulėmė tai, jog ji iš dalies negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Nagrinėjamos bylos atveju tiek pareiškėja, tiek pati S. R. patvirtino, kad alkoholio vartojimo problema yra išspręsta. Pagrindinis pareiškėjos argumentas dėl mamos veiksnumo ribojimo būtinumo šiuo metu yra noras ją apsaugoti ateityje. Apriboti S. R. veiksnumą šiai dienai vien dėlto, kad ji ateityje gali atkristi ir vėl pradėti vartoti alkoholį, tikrai yra nepagrįsta ir nėra būtina. Juo labiau, kad atsižvelgiat į faktines aplinkybes, į suinteresuoto asmens savikritiką dėl savo būsenos ir pagalbos poreikio, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje situacija gali pablogėti. Be to, net jeigu taip ir įvyktų, pareiškėja galėtų vėl kreiptis į teismą dėl S. R. veiksnumo apribojimo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti ir tą patvirtino ir pareiškėja, kad pagrindinė kreipimosi į teismą priežastis 2014 metais buvo ta, jog S. R. ir jos sutuoktinis tuo metu buvo priklausomi nuo alkoholio, o pareiškėja ir jos brolis bijojo, kad jų tėvai kam nors nepadovanotų, neperleistų ar nepaliktų pagal testamentą jų turimo nekilnojamojo turto ir jie visi neatsidurtų gatvėje. Tačiau asmens neveiksniu pripažinimo tam tikrose srityje tikslas yra apsaugoti tokį asmenį, kad jam nebūtų pakenkta, o ne apsaugoti trečiųjų asmenų (šiuo atveju vaikų) interesus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog ji netinkamai naudoja savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar ketintų tai daryti. Juo labiau, kad dėl silpnos sveikatos ji net neišeina iš namų. S. R. mąsto racionaliai, šiuo metu tinkamai naudoja savo turtą ir pati gali spręsti kaip juo disponuoti. Pažymėtina, kad visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Įvertinus Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinės darbuotojos išvadas bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje dalyvavusių bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad S. R. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, civilinių teisinių santykių srityse negali savarankiškai dalyvauti be atstovo pagalbos tik vienoje turtinių santykių srityje, t y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. Kaip ekspertizės metu nurodė pati S. R., ji nesupranta, kas yra lizingas, kreditas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant apsaugoti paties asmens teises, tikslinga jos veiksnumą šioje srityje apriboti.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, konstatuoja, jog Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas ir suinteresuotas asmuo S. R. pripažintina ribotai veiksnia turtinių santykių srityje, t y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., šalinant jai asmeniškai neaktualias sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, SADM 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo nesprendžiamas klausimas dėl globos jam nustatymo ir globėjo asmeniui paskyrimo. Kaip jau buvo minėta, Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta jos dukra R. R.. Ši nutartis galioja, o rūpintoja, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui toliau veikia tik nurodytose srityse, kuriose peržiūrėjus sprendimą asmuo pripažintas ribotai veiksniu (CPK 3 str. 1 d., 7 d., 185 str., 468 str., 469 str.; CK 2.10 str., 3.240 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179, 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti S. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

ribotai veiksnia turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.