Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Ievai Kananovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuotas asmuo J. A. R., išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. R. buvo pripažintas ribotai veiksniu, o Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. R. buvo nustatyta rūpyba ir jo rūpintoja paskirta jo dukra R. R..

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Pareiškėja teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. A. R. pripažintas ribotai veiksniu, peržiūrėjimo, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

Iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad J. A. R. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis negali pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ir numatyti jų socialinių ir teisinių pasekmių bei atsakyti už savo veiksmus.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po 2014 m. kovo 4 d. sprendimo J. A. R. sveikatos būklė nepablogėjo, jis gyvena vienas ir geba savarankiškai pasirūpinti savimi.

Teismas, įvertinęs tai, kad J. A. R. po 2014 m. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo jokioje gydymo įstaigoje nesilankė, sveikatos problemų nesigydė, iš esmės jo sveikatos būklė nepablogėjo, jis gyvena vienas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, pasirūpinti savimi geba savarankiškai, neskyrė pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės.

Į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 13 d. socialinės darbuotojos išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad J. A. R. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo. Išvadoje nurodyta, kad J. A. R. nenori pripažinti, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, dėl ko ne visada geba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo sprendimo priėmimo (e.b.l. 12).

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Pažymėtina, kad pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Esant tik vienam kriterijui, kuris reikalingas neveiksnumui nustatyti – medicininiam – asmens psichinei ligai, tačiau nesant antrojo kriterijaus, būtino pripažinti asmenį neveiksniu - psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškimo. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Kuo mažesnio veiksnumo ribojimo principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, o ne abstrakčiai.

Bylos nagrinėjimo metu išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus, išklausius bylos šalis, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo J. A. R. pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu bent vienoje turtinių santykių ar asmeninių neturtinių santykių srityje. Pirmiausiai pažymėtina, kad iš į bylą pateikto 2017 m. lapkričio 21 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad J. A. R. (duomenys neskelbtini), gyvena vienas, bendrauja su kaimynais, su jais sugyvena. Šiuo metu jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Už namų ribų vienas neišvyksta, jį aprūpina vaikai. Namuose švaru, tvarkinga. Gyvenimu kaime jis patenkintas. Finansus padeda tvarkyti vaikai, tam jis neprieštarauja. Jis gali dirbti tik lengvesnius darbus, vaikšto sunkokai, tačiau be kompensacinės technikos. Valgyti pasigamina pats, tačiau jį būtina aprūpinti produktais. Laike, erdvėje orientuotas (el.b.l. 57-58).

Tos pačios aplinkybės buvo nustatytos ir teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu apklausus suinteresuotą asmenį J. A. R., jis papasakojo, kad gyvena kaime vienas, ten jam patinka. Jis pats atsineša malkų pečiukui, pasigamina maistą, bet vandens prineša sūnus. Jis nurodė, kad ūkio neturi, tik šuniuką ir katytę. Vasarą turi daržą, kuriuo rūpinasi vaikai ir marti. Sodybą prižiūrėti, paremontuoti padeda vaikai. Jis paaiškino, kad pats dėl to, kad sunkiai vaikšto, į parduotuvę nebenueina, maisto produktus atveža vaikai. Jis žino, kokia valiuta yra šiuo metu, kokio dydžio pensiją gauna, tačiau taip pat nurodo, kad jo finansus tvarko vaikai, nes jam taip patogiau. Su vaikais nesutarimų nėra, jis jais pasitiki. Taip pat J. A. R. teisingai nurodė, kam ir koks turtas priklauso, t. y. kad jiems su žmona bendrai priklauso butas Širvintose, nes įgytas santuokos metu, vien žmonai priklauso paveldėta sodyba, o jam - paveldėtas žemės sklypas Labūnavos kaime. Jis nurodė, kad žmona šiuo metu gyvena Širvintose bute, nes yra po insulto ir jai reikalingi patogumai, būtina gydytojų priežiūra. Jis į Širvintas atvažiuoja jos aplankyti. Tuo tarpu jis pats nuo 2014 m. pas gydytojus nebuvo nei karto, sveikata nesiskundžia, nevartoja jokių vaistų. Alkoholio visiškai nevartoja jau keli metai. Be to, J. A. R. teisingai papasakoja apie vaikus, anūkes ir proanūkę, taip pat apie kaimynus kaime. Paklaustas dėl ko yra iškelta ši byla jis nurodo, kad dukra kreipėsi į teismą, kad jis neprarastų sodybos, tačiau taip pat jis paaiškino, kad jie su žmona niekada neturėjo minčių parduoti butą ar sodybą. Jis nurodė, kad buvo paėmęs paskolą pragyvenimui, nes tuo metu dar negaudavo pensijos, tačiau ją grąžino iš ūkyje gautų pajamų.

Atkreiptinas dėmesys, kad J. A. R. visiškai supranta jam užduodamus klausimus, išsamiai, teisingai ir pagal prasmę į juos atsako. Jis detaliai papasakojo apie savo kasdieninį gyvenimą, šeimą, turtą ir kitas aplinkybes.

Pažymėtina, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. R. buvo pripažintas ribotai veiksniu dėl to, kad piktnaudžiavo alkoholiu, kas nulėmė tai, jog jis tuo metu iš dalies negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Nagrinėjamos bylos atveju tiek pareiškėja, tiek pats J. A. R. patvirtino, kad jis alkoholio nebevartoja. Kaip jau buvo minėta, J. A. R. nuo 2014 m. pas gydytojus nesilankė. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad alkoholio vartojimo problemą išsprendė pats, valios pastangomis. Pagrindinis pareiškėjos argumentas dėl tėvo veiksnumo ribojimo būtinumo šiuo metu yra noras jį apsaugoti ateityje. Teismo vertinimu, apriboti J. A. R. veiksnumą vien dėlto, kad jis ateityje gali atkristi ir vėl pradėti vartoti alkoholį, tikrai yra nepagrįsta ir nepateisinama. Juo labiau, kad atsižvelgiat į faktines aplinkybes, į suinteresuoto asmens savikritiką dėl savo būsenos ir pagalbos poreikio, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje situacija gali pablogėti. Be to, net jeigu taip ir įvyktų, pareiškėja galėtų vėl kreiptis į teismą dėl J. A. R. veiksnumo apribojimo.

Vien ta aplinkybė, kad J. A. R. sunkiai vaikšto, negali pats nueiti į parduotuvę, nusipirkti maisto produktų, nuvykti į gydymo įstaigas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį ribotai veiksniu. Kaip jau buvo minėta, J. A. R. supranta, kas yra pinigai, turtas, suvokia, kokį turtą jis turi, supranta, kas yra paskola, kreditas, lizingas, t. y. kad pasiskolinus pinigus, juos reikia grąžinti ir pan., o tai paneigia socialinės darbuotojos padarytas išvadas, kad jis šiose srityse negali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. R. reikalinga tik vaikų pagalba buityje, kas įvertinus jo amžių, yra visiškai suprantama ir pateisinama.

Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Rūpinimasis senais tėvais yra ir įstatymo nustatyta asmens pareiga ir žmogiškumo, padorumo bei geros moralės kriterijus atitinkantis veiksmas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vaikų rūpinimasis savo tėvais ir pagalba jiems, atitinkamai ir tėvų dėl senyvo amžiaus bei silpnos fizinės sveikatos tokios pagalbos poreikis, jokiu būdu negali būti sprendžiamas per neveiksnumo institutą. Pareiškėjai ir jos broliui norint padėti savo tėčiui rūpintis jo turtu ir finansais, šie klausimai spręstini kitais būdais, pavyzdžiui įgaliojimu, nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, nustatant uzufruktą arba sudarant rentos sutartį. Iš bylos šalių paaiškinimų, yra akivaizdu, kad vaikų ir tėčio santykiai yra puikūs, paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu, todėl manytina, kad vaikai ir toliau tinkamai rūpinsis savo tėčiu, o jis ir toliau pasitikės savo vaikais ir leis jiems tvarkyti jo finansinius klausimus. Tuo tarpu neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Išnagrinėjus bylą, konstatuotina, kad rūpybos instituto taikymas šiuo atveju neatitiktų esamos situacijos, būtų visiškai nepagrįstas ir nebūtinas.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti ir tą patvirtino ir pareiškėja, kad pagrindinė kreipimosi į teismą priežastis 2014 metais buvo ta, jog J. A. R. ir jo sutuoktinė tuo metu buvo priklausomi nuo alkoholio, o pareiškėja ir jos brolis bijojo, kad jų tėvai kam nors nepadovanotų, neperleistų ar nepaliktų pagal testamentą jų turimo nekilnojamojo turto ir jie visi neatsidurtų gatvėje. Tačiau asmens neveiksniu pripažinimo tam tikrose srityje tikslas yra apsaugoti tokį asmenį, kad jam nebūtų pakenkta, o ne apsaugoti trečiųjų asmenų (šiuo atveju vaikų) interesus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog J. A. R. netinkamai naudoja savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar ketintų tai daryti. J. A. R. mąsto racionaliai, šiuo metu tinkamai naudoja savo turtą ir pats gali spręsti kaip juo disponuoti. Be to, pati pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su broliu tėvams yra išaiškinę, kad jie neklausytų svetimų žmonių, nepriimtų jų pasiūlymų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, o nukreiptų pas juos. Pažymėtina, kad visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į 2017 m. rugsėjo 13 d. socialinės darbuotojos išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. CPK 465 straipsnyje nurodyta, kad kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pateikta socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Tokia išvada privaloma ir peržiūrint teismo sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punkte yra nurodyta, kad socialinis darbuotojas, siekdamas tinkamai įvertinti kiekvieno asmens padėtį, asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, vertinimo procedūrą gali atlikti kelis kartus. Socialinė darbuotoja J. B., teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, parodė, kad ji su J. A. R. bendravo tik vieną kartą ir jų pokalbio metu jis ne visada teisingai atsakydavo į jos klausimus, todėl ji padarė išvadą, kad jis tvarkydamas finansus gali pasielgti neatsakingai. Be to, prieš surašant išvadą ji bendravo ir su pareiškėja. Pažymėtina, kad šios socialinio darbuotojo išvados negali būti rengiamos formaliai, esminę reikšmę teikiant bendravimui su pareiškėja ir jos nuomonei, o ne įsigilinant į suinteresuoto asmens gebėjimus ir jo padėtį. Teismo posėdžio metu paprašyta iš naujo užduoti klausimus J. A. R., kurių jis neatsakė jų bendravimo metu, socialinė darbuotoja paminėjo tokius klausimus, kas yra lizingas, ar jis dabar norėtų gauti pinigų. Pažymėtina, kad net ne kiekvienas veiksnus, turintis tik vidurinį išsilavinimą žmogus galėtų tiksliai ir išsamiai paaiškinti, kas yra lizingas, kreditas ir pan. Tuo tarpu teismo posėdžio metu J. A. R. paprastai savais žodžiais paaiškino, kad supranta, jog kai pasiskolini pinigus, juos reikia grąžinti. Manytina, kad toks atsakymas, įvertinus jo amžių, yra pakankamas. Teismas sprendžia, kad socialinės darbuotojos į bylą pateikta išvada yra parengta tinkamai neįvertinus J. A. R. padėties, neišsiaiškinus jo gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų bei neatitinka Aprašo 2 punkte išvardintų principų (veiksnumo prezumpcija, palankiausio asmeniui pasirinkimo ieškojimas, proporcingumas, į asmenį orientuotas socialinio darbuotojo požiūris, nešališkumas).

Įvertinus byloje dalyvavusių bylos šalių paaiškinimus, surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad J. A. R. gali savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą, todėl peržiūrimas Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12-880/2014 dalyje dėl J. A. R. veiksnumo apribojimo panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179, 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-880/2014 dalyje dėl J. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) veiksnumo apribojimo ir pripažinti J. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) veiksniu.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.