Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 15 d. paduotu ieškovės bendrovės SIA „Pro Vape“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, netaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 (kodifikuota redakcija) 132 str. 1 d. punkto, kuris nustato, kad „ES prekių ženklų teismas, nagrinėjantis 124 straipsnyje minėtą bylą, išskyrus bylą dėl pripažinimo, kad teisių pažeidimo nebuvo, jeigu nėra ypatingų priežasčių toliau ją nagrinėti, išklausęs šalis savo iniciatyva arba vienos iš jų prašymu gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kitame ES prekių ženklų teisme, remiantis priešieškiniu, jau yra iškeltas ES prekių ženklo galiojimo klausimas arba jeigu prašymas panaikinti arba pripažinti negaliojančiu jau yra paduotas Tarnybai“, ir tai turėjo tiesioginės įtakos neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui.

2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; kt.). Teismai tinkamai nenustatė įrodinėjimo dalyko abiejose bylose ginčo šalių ir atsikirtimų kontekste ir formaliai nusprendė sustabdyti bylą vien dėl to, kad Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) protesto procedūroje yra ginčijama viena iš ankstesnių teisių, kurios pažeidimu ieškovė grindžia savo ieškinį. Teismai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad minėta ankstesnė teisė ESINT protesto procedūroje negalėtų būti pripažinta negaliojančia 35 klasės paslaugoms, todėl prima facie teisinis rezultatas ES Intelektinės nuosavybės tarnybos protesto procedūroje nėra toks reikšmingas sprendžiant nagrinėjamą civilinę bylą. Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyba veikia pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009, pakeisto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424, suteiktus vykdomuosius įgalinimus spręsti ikiteisminius ginčus dėl teisių į Europos Sąjungos prekių ženklus. Ginčo nagrinėjimas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijoje gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Tokia išvada darytina ir pagal minėtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 (kodifikuota redakcija) 132 str. 1 d. punktą.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje civilinėje byloje turėtų suformuoti aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog tuo atveju, jeigu prašymas panaikinti arba pripažinti negaliojančiu ankstesnę teisę jau yra paduotas ESINT, kuria grindžia ieškovė ieškinį, ir ginčas nagrinėjamas ESINT, turi būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 (kodifikuota redakcija) 132 str. 1 d. punktas ir CPK 164 str. 4 punktas, o ne CPK 163 straipsnio 3 punktas, ir visais atvejais, kai yra ankstesnių teisių daugetas byloje sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto ar 164 straipsnio 4 punkto taikymo turi būti vertinama, ar aptariama ankstesnė teisė prima facie galėtų turėti tiesioginės įtakos bylos baigčiai. Jei ieškinys prima facie būtų tenkinamas/netenkinamas, nepaisant ankstesnės teisės, kuri yra ginčijama, likimo, procesas neturėtų būti stabdomas.

4. Teismai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad nors procesas ESINT gali turėti įtakos šios bylos sprendimui, bet šios bylos sustabdymas neapibrėžtam, metais skaičiuotinam terminui (ypatingai kai procesas ESINT sustabdytas dėl to, kad ankstesnė nacionalinė teisė, kuri ginčija ieškovės ankstesnę ES teisę, yra taip pat ginčijama) pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina asmens teisę į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką bei civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. I. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 15 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 544.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.