Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-115-619/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
2A-115-619/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19281-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
N. U.
Trečiasis asmuo
Ž. K.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-115-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19281-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. U. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, trečiasis asmuo –Ž. K., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė N. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimu iš atsakovo R. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. iki 190 EUR per mėnesį.Nurodė, kad nuo 2003 m. šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai iš esmės pasikeitė, šiuo metu iš atsakovo priteistas 52,13 EUR išlaikymas neužtikrina 16 m. amžiaus vaiko poreikių.Atsakovas R. K. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad neturi finansinių galimybių teikti sūnui tokio dydžio išlaikymą, sutiktų sūnui teikiamą išlaikymą padidinti iki 80 EUR. Trečiasis asmuo Ž. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra dabartinė atsakovo žmona, jie turi pilnametę dukterį ir prisideda prie jos išlaikymo, todėl tenkinus ieškinį atsakovas dukters A. K. išlaikymui galėtų skirti tik 75,55 EUR, o pats liktų be pajamų.Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniui neprieštaravo. Nurodė, kad išlaikymas turi patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Trakų rajono savivaldybės administracija Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje siūlo padidinti priteisto išlaikymo vaikui M. K. dydį proporcingai tėvų turtinei padėčiai bei nepilnamečio vaiko poreikiams.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1631-17/2003 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. K., gim. 2001-05-03, dydžio ir priteisė iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 170 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017-05-12) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 279,80 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,24 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą šalių nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę nustatė, kad išlaidas vaiko poreikiams sudaro jam perkamas maistas, drabužiai, avalynė, mokymosi ir ugdymo priemonės, būrelis, transporto paslaugų apmokėjimas, pramogos, laisvalaikis, vaistai. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikui būtinas kokybiškas, šviežias maistas, be to, jam augant bei aktyviai sportuojant poreikis maistui išauga, pirmosios instancijos teismas nepagrįsta laikė atsakovo poziciją, kad 30 EUR suma maistui yra pakankama ir pagrįsta laikė ieškovės nurodyta 100 EUR sumą maistui. Atsakovui nesutinkant su ieškovės nurodyta komunalinių išlaidų suma, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors ieškovė ir nepateikė konkrečių įrodymų apie patiriamas būsto išlaidas, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė patiria išlaidų komunalinėms paslaugoms sūnaus Mindaugo naudojamai gyvenamojo būsto daliai, todėl jos nurodytas 30 EUR būsto išlaidas laikė realiomis ir pagrįstomis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio sūnaus užimtumu, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo asmens argumentus apie šalių nepilnamečio sūnaus galimybes užsidirbti.Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per daugiau nei 14 metų laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 7 d. teismo sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo (2017 m. gegužės 12 d.) ir šio teismo sprendimo priėmimo (2017 m. spalio 25 d.) pasikeitė – jie išaugo, taip pat padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos ir iš atsakovo priteistas 52,13 EUR išlaikymas šiuo metu neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų. Vertindamas byloje esančius įrodymus susijusius su šalių turtine padėtimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo: jai nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas (80 514 EUR), ji ir jos sutuoktinis dirba, šeimos pajamos yra apie 2000 EUR, įsipareigojimų neturi, tačiau ieškovė turi tris išlaikytinius. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nedidelės vertės nekilnojamasis turtas (598 EUR), jis gauna valstybinę 265 EUR pareigūno pensiją, jo sutuoktinė dirba, gauna apie 697 EUR darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, atsakovo šeimos pajamos yra apie 800 EUR, be sūnaus, turi dar vieną išlaikytinę – pilnametę dukrą, kuri mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei ieškovei, nei atsakovui darbingumas nėra apribotas, abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, be to neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė didesne dalimi turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovas nedirba, neieško darbo ir gauna nedidelę pareigūno pensiją, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios iš atsakovo priteistas 52,13 EUR išlaikymas vaikui neturi būti padidintas ar dėl kurios turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas vaikui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių papildomai įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Būdamas jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, atsakovas privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, ieškoti papildomų pajamų šaltinio, kad būtų užtikrinti sūnaus teisėti interesai gauti iš abiejų tėvų jo poreikius užtikrinantį išlaikymą.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių (16 metų), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir padidino iš atsakovo R. K. sūnui M. K., gim. 2001-05-03, priteistą išlaikymą iki 170 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis ir laikė, kad tokio dydžio išlaikymas labiau užtikrins šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir bus proporcingas šalių turtinei padėčiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis 170 EUR dydžio išmokomis priteisimo iš atsakovo R. K. ir priimti naują sprendimą pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1631-17/2003 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. K. dydžio ir priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 80 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017-05-12) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Nors ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių sūnaus poreikius, pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2003 m. balandžio 7 d. teismo sprendimo priėmimo padidėjo (pasikeitė). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tai kad vaikas yra didesnis, savaime nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, ir kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Nors pirmosios instancijos teismas vaiko poreikių pasikeitimą motyvavo remdamasis infliacija, tačiau tai užtikrina CK 3.208 str. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas gera valia sutiko teikti didesnį išlaikymą pagal esamą turtinę padėtį.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo argumentų. kad ne visos ieškovės nurodomos išlaidos yra pagrįstos ir reikalingos būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, kad gyvenant taupiau ieškovės nurodomos išlaidos galėtų būti žymiai mažesnės ir vaikui galėtų užtekti 160 EUR abiejų tėvų teikiamo išlaikymo. Teismas konstatuodamas, kad ieškovės nurodytos 100 EUR išlaidos maistui per mėnesį yra realios ir pripažindamas jas pagrįstomis, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi ūkį ir gali aprūpinti vaiką savo užaugintomis daržovėmis ir kiaušiniais. Priimant sprendimą taip pat neatsižvelgta į tai, kad į ieškovės nurodytą 100 EUR išlaidų per mėnesį maistui sumą nėra įtrauktos 50 EUR išlaidos pietums mokykloje. Spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiui vaikui paskaičiuotų 30 EUR išlaidų už komunalines paslaugas dalies pagrįstumo, nepaisant to, kad ieškovė nepateikė jokių jos patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms pagrindžiančių įrodymų, laikė jas realiomis ir pagrįstomis, remdamasis vien išvadą teikiančios institucijos nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės pozicija dėl vaiko poreikiams reikalingos sumos bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Nors posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnus yra alergiškas, tačiau iš pateikiamų čekių matyti, jog perkamas šokoladas ir saldainiai. Taip pat teismas nevertino ar pagrįstos ir realios yra 40 EUR išlaidos skirtos kiekvieną mėnesį vaiko laisvalaikiui, kurios yra apskaičiuotos atskirai nuo 35 EUR išlaidų kiekvieną mėnesį skiriamų ekskursijoms ir kelionėms, neabejotinai taip pat priskirtinų prie laisvalaikio praleidimo. Sprendime nepasisakyta ir dėl to, ar ieškovės nurodoma 75 EUR išlaidų skirtų kiekvieną mėnesį vaiko laisvalaikiui suma yra reali ir pagrįsta, ar tokio daikto kaip motoroleris turėjimas ir jo išlaikymas yra būtinos išlaidos. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas 30 EUR išlaidas skirtas kiekvieną mėnesį vaiko baldams, patalynei ir kambario remontui, nusprendė, kad atsakovas turi prisidėti prie jų apmokėjimo. Teismas taip pat nusprendė kad atsakovas turi prisidėti prie 15 EUR išlaidų kiekvieną mėnesį skiriamų transporto išlaidoms apmokėti, nors ieškovė nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei nepilnametis sūnus M. K., niekada nesikreipė į atsakovą dėl didesnio išlaikymo teikimo, o atsakovas gavęs ieškinį iš karto sutiko teikti didesnį 80 EUR išlaikymą bei prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo kitais būdais laikytina, kad šioje byloje atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovės nenoro klausimą spręsti taikiai, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, patenkinus apeliacinį skundą ir neatsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovui priteistinos visos jo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas padidindamas vaikui išlaikymą rėmėsi iš esmės vienu kriterijumi – vaiko amžiumi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo vaiko poreikius nurodytus ieškovės poreikių lentelėje, jų realumą ir pagrįstumą. Apelianto teiginys, kad teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas gera valia sutiko teikti vaikui didesnį išlaikymą taip pat nepagrįstas, kadangi atsakovas nuo išėjimo į pensiją (2016 rugsėjo mėn.) neteikia vaikui jokio išlaikymo. Ieškovė nesutikdama su apelianto argumentais, dėl vaikui skiriamų maisto išlaidų pagrįstumo, pažymi, kad atsakovo pažadas aprūpinti vaiką sveiku maistu laikytinas deklaratyviu, kadangi per visą gyvenimą ne tik to nesiūlė, bet ir neteikė nei sveiko, bet ir jokio maisto vaikui. Taip pat pažymėjo, jog išlaikymo maistu įstatymas nenumato. Nors 50 EUR suma įvardinta išlaidomis pietums mokykloje, tačiau į šią sumą papildomai įtrauktos ir mokyklos šventės. Be to ši suma neįeina į vaiko maisto išlaidas namuose. Apeliantas nesutikdamas su 30 EUR suma vaiko komunalinėms išlaidoms, nepateikė jokių įrodymų, jog tokia yra per didelė. Taip pat nepagrįstu argumentu ieškovė laikė apelianto argumentus dėl nenuoseklios jos pozicijos, kadangi manydama, kad sudarydama poreikių lentelę ieškovė turi nurodyti tik atsakovui tenkančią išlaidų dalį. Vėliau pateikė poreikių lentelę atspindinčią visą sūnaus poreikių sumą. Taip pat neturinčiais reikšmės laikytini apelianto argumentai apie perkamo maisto čekiuose matomas išlaidas saldainiams ir šokoladui, kadangi byloje nėra duomenų, kad vaikas alergiškas būtent jiems. Ieškovė vertindama apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės nurodytų sumų vaiko laisvalaikiui, ekskursijoms, vaiko baldams ir patalynei, pažymi, jog teismas priteisdamas mažesnį nei teismų praktikoje nustatytą orientacinį išlaikymą, neturi pareigos aprašyti kiekvieną vaiko poreikiams tenkantį eurą. Apeliantas nesutikdamas su sprendimu taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 170 EUR išlaikymas priteistas iš atsakovo yra per didelis ar įrodymų, kad vaiko poreikiai iš tiesų yra mažesni. Ieškovė taip pat nesutiko su apelianto argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jos kaltės. Ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintas iki 170 EUR.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nevertino ieškovės nurodytų vaiko poreikiams tenkinti reikalingų sumų pagrįstumo, neteisingai nustatė vaiko poreikių užtikrinimui reikalingą sumą, todėl priteisė nepagrįstai didelį išlaikymą iš atsakovo. Apeliantas sutinka vaikui mokėti 80 EUR išlaikymo sumą, kuri yra pakankama jo poreikių užtikrinimui. Kolegija įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo jį argumentus, atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003). Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, t.y. išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų padėčiai iš esmės pablogėjus, arba kito iš tėvų turtinei padėčiai atitinkamai pagerėjus, dėl ko jis įgyja galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priteistas išlaikymas taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad M. K., gim. 2001-05-03, yra šalių sūnus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1631-17/2003 iš atsakovo R. K. buvo priteistas išlaikymas sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 180 Lt (52,13 EUR) iki sūnaus pilnametystės. Nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai, remdamasis vaiko amžiumi konstatavo vaiko poreikių pasikeitimą, nors ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimo yra iš esmės pasikeitę šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, t.y. atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog išaugus vaiko poreikiams, atitinkamai didėja kiekvieno iš tėvų prievolė teikti vaikui išlaikymą, todėl ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimui. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečio M. K. išlaikymo poreikiai yra išaugę. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimu priteistas išlaikymas kai šalių nepilnamečiam vaikui buvo beveik 2 m., tuo tarpu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – berniukas yra sulaukęs 16 metų. Visuotinai žinoma, kad 16 metų asmens išlaikymo poreikiai yra didesni nei 2 metų vaiko. Be to, minimalios mėnesio algos dydis, kuris teismų praktikoje pripažįstamas iš esmės neįrodinėtina suma vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, kito nuo 430 Lt Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimo priėmimo metu iki 380 EUR šioje byloje ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2018 m. sausio mėn. minimali mėnesinė alga šalyje yra 400 EUR. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs vaiko išlaikymo poreikio padidėjimą, turėjo pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio padidinimo įstatymų nustatyta tvarka.Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą nenurodydamas konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus dėl išlaikymo dydžio nustatymo, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei remdamasis vidiniu įsitikinimu padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Ieškovė, prašydama vaiko išlaikymui skirtą sumą padidinti iki 190 EUR per mėnesį, pirmosios instancijos teismui įstatymų nustatyta tvarka pateikė vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų sumų paskaičiavimą, čekius, mokėjimo kvitus pagrindžiančius dalį turimų išlaidų bei įrodymus patvirtinančius, jog šalių nepilnametis vaikas mokyklos lanko papildomus užsiėmimus (sporto klubą). Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu įvertinęs šią poreikių lentelę ir jose nurodytų sumų realumą, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas kainas, tai, kad nepilnamečiam sūnui yra 16 m. bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje nurodomu orientaciniu vaikui priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi, konstatavo, jog ieškovės nurodyta 380 EUR išlaikymo suma šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reali ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas būtent atsižvelgdamas į prastesnę nei ieškovės apelianto finansinę padėtį iš apelianto priteisė mažesnį nei teismų praktikoje taikomas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas – 170 EUR. Kolegijos vertinimu, nors apeliantas teigdamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių kiekvieną poreikių lentelėje nurodytas sumą revizuoja šalių nepilnamečio vaiko poreikius – patiriamas išlaidas maistui, komunalinėms paslaugoms, būstui, laisvalaikiui, lavinimui, konstatuotina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu teismas į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Skirtingai nei nurodo apeliantas pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į atsakovo teismo posėdžio metu išreikštas abejones dėl ieškovės nurodytų maisto ir komunalinių išlaidų sumų, įvertino šias išlaidas kaip realias ir pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nesutikdamas su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma 80 EUR suma. Kolegija kritiškai vertintina apelianto poziciją, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai per 14 m., kuomet iš atsakovo priteistas 52,13 EUR išlaikymas padidėjo tik 30 EUR. Tuo tarpu jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo pilnametės dukros poreikių užtikrinimui pakanka jo skiriamų 80 EUR, taip pat nėra teisinis pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik atsakovo ir ieškovės nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo nustatymas, kuris būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Aplinkybė, kad atsakovas turi pilnametę dukrą, prie kurios išlaikymo taip pat prisideda, šiuo atveju vertintina tik kaip vienas iš faktorių lemiančių atsakovo turtinę padėtį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant priteistino išlaikymo dydį, taip pat vertintina ir kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą bei šalių argumentus susijusius su vaiko poreikiais ir pagrįstai vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų užtikrinimo principu priteisė vaiko poreikių tenkinimą užtikrinantį ir proporcingą šalių turtinei padėčiai išlaikymą iš atsakovo.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą, šalių nepilnamečio sūnaus interesus atitinkantį sprendimą, kurį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi dėl jų susidarymo kalta pati ieškovė. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą ji tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovės turėtos išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.Atsakovei nepatyrus teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėNeringa ŠvedienėVytautas Zelianka