Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-222-1004/2016, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Pareiškėjas nurodė, kad kita taikos sutarties šalis – atsakovė M. TŪB „Žaibas“ – laiku neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, 3 punktą, pagal kurį iki 2015-10-01 M. TŪB „Žaibas“ savo lėšomis neišardžius savavališkai perstatyto, pertvarkyto gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies bei nesutvarkius statybvietės, ji privalo nuo 2015-10-01 mokėti į Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pajamų surenkamąją sąskaitą 28,96 Eur baudą už kiekvieną nurodyto įsipareigojimo neįvykdymo dieną.

Teismas nurodė, kad M. TŪB „Žaibas“ tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį, apeliantas (suinteresuotas asmuo) restruktūrizuojama M. TŪB „Žaibas“ prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas nėra suinteresuoto asmens kreditorius ir įmonės restruktūrizavimo plane nėra pareiškėjo kreditorinio reikalavimo.

Statybos leidžiančio dokumento išdavimas užsitęsė ne dėl apelianto neveikimo, o dėl valstybės (savivaldybės) institucijų nustatytų procedūrų.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, tačiau apeliantas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį.

Pareiškėjas vykdomąjį raštą pateiks antstoliui ir bus patvirtintas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (suinteresuoto asmens) restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).

Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovas atsisako ieškinio, o atsakovas (apeliantas) įsipareigoja per nustatytą terminą nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip įteisinant savavališkai, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius pastatytą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Šalys susitarė, kad atsakovui nustatytu laiku neįvykdžius 2 punkte nurodytų veiksmų, atsakovas privalės mokėti į Inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą 100 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną įsipareigojimo neįvykdymo dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas savo prievolių pagal taikos sutartį neįvykdė.

Teismo vertinimu, savo galimybes vykdyti taikos sutartimi prisiimamas prievoles nustatytais terminais ir tvarka apeliantas turėjo įvertinti prieš pasirašydamas sutartį.

Teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) nuostatoms. Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas įtvirtino galimybę įmonės restruktūrizavimo proceso metu tikslinti įmonės kreditorių sąrašą.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Taigi atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai įvertinant jų esmę šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.