- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-2130-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- UAB „Vykom“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „Vykom“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, išeitinę išmoką bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki atleidimo iš darbo jokia forma jam nebuvo pareikšta pastabų ar skirta drausminių nuobaudų. Nei atleidimo, nei drausminės nuobaudos atleisti iš darbo skyrimo dieną nebuvo pateikti pokalbiai, išklotinės iš „Skype“ programos. Pokalbiai buvo perkelti į ,,Exel“ programą, tačiau ,,Exel“ programoje galima koreguoti tekstą. Reikia atkreipti dėmesį, kad atsakovas rėmėsi darbuotoju, kuris nėra specialistas, o tik mėgėjas. Pačių pokalbių turinys atspindi tik tai, kad ieškovas ieškojo klientų savo darbdaviui. „A.“ buvo klientas, o ne konkurentas. Nė vienas vadybininkas nebuvo supažindintas su instrukcija, kaip dirbti su programomis, be to, keitėsi programos, nebuvo aišku, kas laikytinas klientu, kas potencialiu klientu. Nebuvo supažindintas su ,,Klevo“ programa nei raštu, nei žodžiu. Pareiga ieškoti klientų ieškovui priklausė pagal pareiginius nuostatus. ,,A.“ buvo potencialus klientas. Nurodė, praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti nuo galimo pažeidimo padarymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2009-07-22 dirbo pas atsakovą pirkimų vadybininku pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 67 (b. l. 8-12), jam buvo nustatyta 5 darbo dienų, 40 darbo valandų savaitė ir ne mažesnis nei 1500 Lt darbo užmokestis su priedais, kurie priklauso nuo darbo rezultatų. (b.l. 8-12), 2009-07-22 ieškovas pasirašė susitarimą dėl komercinių paslapčių saugojimo Nr. 67 su priedu, kuriame yra darbdavio komercinių paslapčių sąrašas ir susitarimas dėl nekonkuravimo (b. l. 13), ieškovas buvo supažindintas su pirkimų vadybininko pareiginiais nuostatais Nr. 13, patvirtintais UAB „Vykom“ direktoriaus 2009-08-28 įsakymu Nr. 1A101 (b. l. 52-55), darbo sutartis nutraukta nuo 2010-10-12 atsakovo direktoriaus 2010-10-11 įsakymu pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 2 p., t.y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (b. l. 17). Kadangi atsakovas UAB „Vykom“ yra įmonė, užsiimanti tarpininko veikla, ir pelną gauna iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjo ir kainos, sumokamos krovinio vežėjui, todėl teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovas yra suinteresuotas neatskleisti vežėjui, kas turi krovinį ir kokią kainą siuntėjas mokės už nuvežimą to krovinio į paskirties tašką, taip pat atsakovas yra suinteresuotas, kad duomenys apie siuntėjus, vežėjus ir kainas nebūtų atskleidžiamos konkurentams, t.y. įmonėms, kurios taip pat užsiima tarpininkų veikla. Nurodė, kad 2010-09-29 darbdavys pareikalavo, kad ieškovas pateiktų pasiaiškinimą, kodėl laikotarpiais nuo 2010-03-29 iki 2010-04-07 ir nuo 2010-06-14 iki 2010-09-03 kompiuterine pokalbių programa ir elektroniniais laiškais bendravo su konkuruojančia bendrove „A.“, atskleisdamas konkuruojančios bendrovės darbuotojams ir/ar su ja susijusiems asmenims UAB „Vykom“ komercines paslaptis, klientų pavadinimus, kontaktinius duomenis, turimus krovinius, krovinių kainas, vežėjų duomenis b.l.15) tačiau ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad jokių susitarimų sudarytų su darbdaviu nėra pažeidęs, jokios konfidencialios informacijos nėra atskleidęs (b.l.16). Susipažinęs su byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga, žinučių turiniu, teismas darė išvadą, kad asmuo m./M. nuolat ir intensyviai susirašinėjo su adresatais, kurių pavadinimuose yra žodis a., nurodydavo jiems automobilių numerius, kainas, maršrutus, konsultuodavo dėl to, kokias kainas galima mokėti vežėjui. Teismas, įvertinęs įrodymus, bei tą faktą, kad iš visų atsakovo darbuotojų tik ieškovo giminaitė yra UAB „A.“ akcininkė, darė išvadą, kad ieškovas parašė žinutės UAB „A.“, kuriose daug kartų atskleidė atsakovo jam patikėtas komercines paslaptis, tokiu būdu ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Taip pat teismas sprendė, kad terminas paskirti drausminę nuobaudą nebuvo praleistas, kadangi paskutinė žinutė, kurioje atskleidžiamas automobilio numeris, parašyta 2010-09-17, o drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta 2010-10-11 (DK 241 straipsnis). Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl išmokų priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko bylą išnagrinėjo neteisingai. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu M. M. pareiškimo pagrindu baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai LR BK 166 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. dėl asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo darbdaviui (UAB „Vykom") tikrinant darbuotojo (M. M.) elektroninį susirašinėjimą naudojantis „Skype" programa, kol minėtas ikiteisminis tyrimas nebaigtas nėra išsiaiškinta, ar UAB „Vykom" veiksmuose be M. M. sutikimo susipažįstant su programa „Skype" siųstos ir gautos informacijos turiniu, nėra nusikalstamos veikos sudėties. Tokiu būdu, nesant baigtam ikiteisminiam tyrimui dėl nurodytų darbdavio (atsakovo UAB „Vykom") veiksmų teisėtumo, nėra įmanoma nustatyti, ar atsakovo civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (M. M. pokalbių „Skype" programa išklotinės) yra gauti nepažeidžiant įstatymų, t.y. ar atsakovo pateiktos išklotinės laikytinos įrodymais jų teisėtumo prasme. Todėl, apelianto nuomone, teismas priėmė sprendimą neįsitikinęs visų byloje tirtų įrodymų teisėtumu bei pagrįstumu, dėl ko teismo išvada dėl byloje konstatuotų aplinkybių tariamo egzistavimo (tokių, kaip ieškovo neva įvykdytas griežtas darbo drausmės pažeidimas) negali būti laikoma pagrįsta. Pažymi, kad teismas privalėjo ex officio išsiaiškinti dėl minėtų įrodymų („Skype" pokalbių išklotinės) teisėtumo ir leistinumo. Taip pat nurodo, kad teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais - tariamų ieškovo pokalbių išklotinėmis, kuriuos, atsakovo prašymu, iš duomenų bazės ištraukė ne specialistas, o tik kompiuterių mėgėjas, be to, vienas pats minėtus pokalbius nukopijavo ir perkėlė į „Excel" programą, kur, kaip pats – V. T. aiškina, yra įmanoma vykdyti teksto redagavimą. Ieškovo manymu, vadovaudamasis minėtais įrodymais išvadai dėl tariamai ieškovo įvykdyto darbo drausmės pažeidimo konstatuoti, kas įtakojo teismo sprendimą atmesti ieškinį, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, kadangi neįsitikino nurodytų rašytinių įrodymų pakankamumu bei įrodomąja verte. Apeliantas teigia, jog duomenų, buvusių „Skype" programoje M. M. kompiuteryje, atitikimas duomenims, perkeltiems į „Excel" programą antstolio nekonstatuotas, todėl byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti duomenys yra tapatūs, t.y. patvirtinančių atsakovo į bylą pateiktų pokalbių išklotinių atitikimą ieškovo „Skype" programa rašytam tekstui. Teigia, kad teismas minėtų aplinkybių dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų („Skype" pokalbių išklotinių) autentiškumo, taip pat išklotinių tekste esančių prieštaravimų dėl pokalbio žinučių datų nenuoseklumo nesiaiškino, nurodytų prieštaravimų ir abejonių dėl įrodymų įrodomosios vertės nepašalino. Taip pat nurodo, kad atsakovui pakeitus UAB „Vykom" naudotą vadybos apskaitos programą, ieškovas, priešingai nei nurodyta ginčo šalių sudarytame susitarime dėl komercinių paslapčių saugojimo, su tokios naujai įdiegtos programos naudojimu niekada supažindintas nebuvo, todėl UAB „A." į programą kaip potencialaus atsakovo kliento neįtraukė dėl informacijos apie minėtos programos naudojimo ypatumus trūkumo. Atsakovas duomenų, patvirtinančių atsakovo bei jo darbuotojų teiginį - kad UAB „A." buvo UAB „Vykom" vadybininkams žinoma kaip įmonės konkurentas, todėl M. M. privalėjo UAB „A." vertinti kaip UAB „Vykom" konkurentą, o ne kaip potencialų klientą, apelianto nuomone, teismas turėjo vertinti kritiškai. Taip pat mano, kad teismas neįsigilino, jog byloje esantys įrodymai prieštarauja tarpusavyje, be to, vadovaudamasis liudytojų E. B. ir L. L. parodymais, teismas neatsižvelgė į tai, kad minėti asmenys yra UAB „Vykom" darbuotojai, t.y. tiesiogiai priklausomi nuo atsakovo, suinteresuoti gerų santykių su darbdaviu palaikymu, dėl ko nurodytų liudytojų parodymų įrodomoji vertė turėjo būti vertintina kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentuose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų leistinumo, patikimumo, pakankamumo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo, neteisėtų veiksmų, paviešinant darbdavio komercinę paslaptį.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ar teisėtai ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir konfidencialios informacijos paviešinimo fakto. Atsakovo teigimu, ieškovas atskleidė komercines paslaptis konkuruojančiai įmonei, tokie ieškovo veiksmai, atsakovo vertinimu, pagal norminių aktų reikalavimus yra nesuderinama su darbo funkcijomis ir taip padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Spręsti dėl komercinės paslapties atskleidimo faktų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo teismas turi įvertinęs surinktų įrodymų visumą. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normų, o būtent – CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas sąlygoja didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsniu, suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Šioje byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – apeliantui skirta atsakovo direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad drausminė nuobauda skirta už tai, kad apeliantas iš darbui suteikto kompiuterio ir jam priskirto elektroninio pašto adreso elektroniniais laiškais bendravo su tiesiogiai konkuruojančia bendrove UAB „A.“, kuriuose atskleidė konkuruojančios bendrovės darbuotojams UAB „Vykdom“ komercines paslaptis apie bendrovės klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas. Apeliantas iš esmės veiksmų, jog bendravo su UAB „A.“ neginčijo, tačiau nesutiko, kad tokiu būdu buvo atskleista komercinė paslaptis, argumentuodamas tuo, jog bendravo su minima bendrove atlikdamas darbines pareigas-siūlydamas šiai bendrovei paslaugas atsakovo vardu. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovas įrodė apelianto padarytą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimą, t. y., kad ieškovas atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pripažino, jog informacijos pateikimas UAB „A.“, kurios akcininkė yra ieškovo giminaitė, yra grubus darbo drausmės pažeidimas.
Kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytas bylos aplinkybes, CPK 185 straipsnyje nurodytų taisyklių nepažeidė. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009-07-22 buvo sudarytas susitarimas dėl komercinių paslapčių saugojimo Nr. 67 (t. 1, b. l. 13-14), siekiant apsaugoti atsakovą nuo konfidencialios informacijos paviešinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši informacija turi komercinę vertę, dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostata, tokia informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi ir yra ginama. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių visuma, t.y. ieškovo pareigybinėje instrukcijoje nustatytos ieškovo darbinės pareigos, iš atsakovo kompiuterio duomenų bazės išimti duomenys, patvirtinatys ieškovo susirašinėjimą su UAB „A.‘, kuri verčiasi tokia pat veikla kaip ir atsakovas, susirašinėjimo kiekis, susirašinėjime pateikta informacija apie automobilių numerius, maršrutus, skaičius, skirtus apmokėjumui, kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Kolegija sprendžia, jog buvo pakankamas pagrindas susiformuoti pirmosios instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, kad apeliantas atskleidė arba pranešė konkuruojančiai įmonei atsakovo komercinę paslaptį. Šios išvados pagrįstumui, atsižvelgiant į galimus objektyvaus ir (arba) subjektyvaus pobūdžio sunkumus įrodinėjant paslapties atskleidimo arba pranešimo detalias aplinkybes, neturi reikšmės tai, kad nagrinėjamu atveju informacija buvo atskleista iš atsakovui priklausančios ir ieškovo naudojamos darbo priemonės, kurią ieškovas naudojo ir asmeniniam susirašinėjimui. Pažymėtina, kad išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pirmosios instancijos teismas padarė kompleksiškai atsižvelgęs būtent į byloje nustatytų ir sprendime nurodytų aplinkybių visetą, o ne į pavienes aplinkybes, kurios, jas vertinant atskirai ir neatsižvelgiant į visą įvykių sekos kontekstą, galbūt ir nebūtų pakankamos darbo drausmės pažeidimo faktui konstatuoti. Nors apeliaciniame skunde ir keliamos abejonės dėl atskleistos arba praneštos konkuruojančiai įmonei paslapties turinio, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčijama drausminė nuobauda ieškovui skirta už atsakovo klientų, paslaugų, įkainių atskleidimą arba pranešimą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar apelianto veiksmai priskirtini prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, vertino bylos rašytinius įrodymus: apelianto susirašinėjimo su konkuruojančios bendrovės darbuotojais per kompiuterinę programą „Skype“ išklotinių duomenis, iš kurių matyti, kad buvo teikiami duomenys apie pervežimus, jų įkainius, maršrutus ir kt. Pažymėtina, kad informacija apie bendrovės klientus, jiems teikiamų paslaugų įkainiai ir kt. įvardyti kaip komercinė paslaptis Susitarimo 3, 4 punktuose, kaip konfidenciali informacija, turinti potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir konfidencialumo sutarties trečioje pastraipoje kaip finansinė informacija ir informacija apie klientus bei su jais susijusi informacija. Taigi apeliantas, kaip darbuotojas, buvo įsipareigojęs, be kita ko, imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias šiai informacijai neleistinai paskleisti ar paplisti. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, jog atskleista arba pranešta konkuruojančiai įmonei informacija buvo atlikta atsakovo veiklos tikslais ir neva nebuvo atsakovo komercinė paslaptis.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime bylos įrodymai aptarti ir įvertinti, tam tikros aplinkybės pripažintos nustatytomis jų viseto pagrindu. Tai, kad apeliantas kitaip vertina byloje surinktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba kad buvo pažeistos įrodinėjimo procesą nustatančios teisės normos.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).
Pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto susitarimo dėl komercinių paslapčių saugojimo Nr. 67 3,4 punktą darbuotojas privalo saugoti visus duomenis, susijusius su esamais, buvusiais ar potencialiais klientais. Atsakovui nurodžius, kad ieškovas teikė UAB „A.“ informaciją apie atsakovo klientus (jų pavadinimus, adresus, atsakingų asmenų vardus, pavardes, jų kontaktinius telefonus), su pervežimu susijusią informaciją, apeliantas apeliaciniame skunde įrodymais nepagrindė, kad informacijos persiuntimas buvo reikalingas atsakovo veiklai ir buvo atliktas atsakovo interesais. Informacijos, susijusios su darbdavio veikla, pateikimas kitam subjektui, užsiimančiam tokia pat veikla, šiuo atveju prilygintinas informacijos išnešimui iš darbdavio buveinės. Šie veiksmai reiškia tvarkos, nustatytos komercinėms paslaptims išsaugoti, pažeidimą ir yra neteisėti.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidimo šiurkštumą, laikėsi kasacinio teismo praktikoje suformuotų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu kriterijų, įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas buvo supažindintas su įmonės komercinių paslapčių sąrašu ir jų saugojimo režimu, buvo atsižvelgta į apelianto pareigų pobūdį: jis ėjo ekspedicijos vadybininko pareigas ir buvo atsakingas už atsakovo teikiamų pervežimo paslaugų pardavimą, t. y. disponavo dideliu informacijos apie atsakovo klientus, atsakovo lokaliais aktais pripažintos komercine paslaptimi, kiekiu; teismas atsižvelgė į apelianto kaltės formą – byloje nustatyta, kad pažeidimas padarytas tyčia.
Išdėstytų argumentų pagrindų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagrįstai ieškovo padarytą pažeidimą kvalifikavo šiurkščiu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.