Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

DARJUŠ MILEVIČ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – 10 klasių, nedirba, teistas 2 kartus: 2009-02-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (laisvės apribojimas 4 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.), 2009-08-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (laisvės atėmimas 1 m. Pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK180 str. 2 d.,135 str. 2 d. 9 p., 178 str. 2 d.

VADIM KEŽUN, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – aukštesnysis, nedirba, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

D. M. kartu su V. K., turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje pagal iš anksto suderintą ir aptartą planą, 2010-03-02 apie 10.00 val. V. K. likus laukti lauke (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, o tuo metu D. M. apgaulės būdu, prisistatęs dujų skirstymo tinklų darbuotoju, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudavė bute buvusiai M. B. ne mažiau dviejų smūgių plaktuku į galvos sritį bei iš buto pagrobė M. B. priklausančius grynuosius pinigus 5000 litų, G. Č. priklausančius daiktus: juvelyrinius dirbinius, kurių bendra vertė 5000 litų, fotoaparatą „Olympus“, kurio vertė 900 litų, trejus kvepalus, kurių bendra vertė 300 litų, bendrai G. Č. priklausančio turto už 6200 litų, viso pagrobė turto už 11 200 litų, kuriuos vėliau V. K. ir D. M. pasidalino, ir taip D. M. ir V. K. įvykdė plėšimą. Padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Be to, D. M. 2010-03-02 apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, plaktuku sudavė M. B., gim. 1927 m., ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas jai kaukolės skliauto atvirą ir įspaustinį lūžį su žaizdomis šio lūžio srityje, t.y. sunkiai sutrikdė M. B. sveikatą, tuo savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p.,

Be to, D. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2010-06-13 d. 17.30 iki 2010-06-14 7.30 val. pro neužrakintas ūkinio pastato duris pateko į ūkinį pastatą, medinių lentų siena skiriantį nuo rakinamo garažo patalpų, atplėšęs kelias lentas iš užrakinto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. Š. priklausančią benzininę žoliapjovę EUROTEC 350 litų vertės, tuo savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

ir sunkaus sveikatos sutrikdymo epizodas.

Teisme D. M. parodė, kad jam 2010-03-01 V. K. pasiūlė įvykdyti plėšimą. Jis sutiko ir V. K. jam papasakojo, kad susipažino su mergina vardu Ingrida, gyvenančia Vilniuje kartu su motina ir senele, kuri turi pinigų. Pasakė, kad žino, kur ji juos slepia, nes tame bute jam teko nakvoti. Planuodami būsimą nusikaltimą jie susitarė į Vilnių vykti ryte, su savimi pasiimti plaktuką močiutei pagąsdinti. Plaktuką pasiūlė paimti V. K.. Pagal bendrą jų planą jis turėjo prisistatyti dujų paskirstymo tinklų darbuotoju. 2010-03-02 ryte jie abu nuvyko į Vilnių, kur V. K. nurodė kelią iki namo, paaiškino, kad reikia skambinti į butą Nr. 1 bei ant sniego nupiešė planą, kaip patekti į butą ir buto planą, kur kas bute yra. Jis nuėjo prie V. K. nurodyto namo, o V. K. nuėjo prie šalia esančio namo stebėti aplinką, kad niekas iš buto gyventojų netikėtai nepareitų namo. Priėjęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis paspaudė buto Nr.1 mygtuką ir atsiliepusiai buto šeimininkei paaiškino, kad jis yra dujų skirstymo tinklų darbuotojas, kuris tikrina skaitiklius, todėl buvo įleistas į butą. Bute buvusiai močiutei jis plaktuku sudavė du kartus per galvą, tikėdamasis, kad ji nukris ir praras sąmonę bei netrukdys jam, tačiau taip neatsitiko. Močiutė nenugriuvo ir neprarado sąmonės, o tik jo išgąsdinta sėdėjo, kol jis, išrausęs buvusius bute daiktus, pasiėmė bute rastus pinigus - 1800 litų, fotoaparatą, auksinę grandinėlę su pakabuku bei tris buteliukus kvepalų. Visus daiktus susidėjo į bute surastą maišelį ir išėjo iš buto. Lauke prie jo priėjo V. K. ir jie nuėjo į sustojimą, kur įlipo į 11-to maršruto troleibusą ir nuvažiavo. Išlipę prie Lazdynų tilto, persėdo į 16-to maršruto troleibusą ir pavažiavę keletą sustojimų išlipo. Kadangi jis ne vilnietis ir prastai orientuojasi, todėl ką daryti ir kur lipti jam aiškino V. K.. Išlipę iš troleibuso, jie priėjo prie šiukšlių konteinerio, esančio netoli namo Savanorių pr. 38, Vilniuje, į kurį išmetė kruviną plaktuką, pirštines, su kuriomis jis buvo bute, krauju išteptą striukę bei abu išmetė savo SIM korteles. Po ko jie nuvažiavo į autobusų stotį. Ten mokamame tualete pasidalino pinigais. V. K. jam davė 700 Lt. Mažesnę sumą todėl, kad jis anksčiau V. K. buvo skolingas. Taip pat davė fotoaparatą, kvepalus ir grandinėlę. V. K. sau pasiliko 1100 Lt. Pasakęs, kad Vilniuje turi reikalų, V. K. liko stotyje, o jis grįžo namo į kaimą. Kvepalus sunaudojo, fotoaparato fotoobjektyvą netyčia sulaužė. Maždaug po savaitės atvažiavęs į Vilnių, fotoaparatą ir grandinėlę su pakabuku pridavė lombarde. Už fotoaparatą gavo 40 Lt., už grandinėlę – 110 Lt. Iki nusikaltimo padarymo prie namo (duomenys neskelbtini), jis nėra buvęs ir nežinojo, kad ten gyvena V. K. giminaičiai. Dabar gailisi kad taip atsitiko.

Iš pagarsintų parodymų matyti, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t. 1, b.l. 148-150).

Iš pagarsintų parodymų matyti, kad savo parodymus įtariamasis D. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 153-160).

Teisme apklaustas V. K. parodė, kad pas jį į namus atėjo D. M. ir pareiškė, kad jam reikalingi pinigai, jis atsakė, kad pinigų neturi. Tuomet D. M. pareikalavo, kad jis pasakytų, kur Vilniuje gyvena jo senelė. Jis nesutiko pasakyti, tačiau kai D. M., laikydamas rankoje plaktuką, pareiškė, kad gali nukentėti jo motina, jis sutiko. Tuomet buvo apsitarta, kad D. M. prisistatys dujų inspektoriumi. Kitos dienos, t.y. 2010-03-02, ryte jie kartu nuvyko į Vilnių. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad reikia eiti į butą Nr. 1, kad bute bus tik senelė. Kad netikėtai niekas iš kitų buto gyventojų negrįžtų, jis liko stebėti aplinką prie kito namo bei esant netikėtoms aplinkybėms, jei kas nors sugrįš, jis turėjo paskambinti ir apie tai pranešti bute buvusiam D. M.. Po kurio laiko jis pamatė išeinantį D. M., nusekė paskui ir pasivijo prie tilto. D. M. su savimi turėjo maišelį, kuriame buvo matyti kompaktiniai diskai ir kažkokie laidai. Jie įlipo į troleibusą ir nuvažiavo link stoties. Savanorių pr., priešais parduotuvę MAXIMA, jie išlipo ir, kiek paėję į priekį, D. M. į šiukšlių konteinerį išmetė pirštines. Ar išmetė dar ką nors, jis nematė. Po to jie nuvažiavo į stotį, kur geležinkelio stotyje D. M. saugojimo kameroje paliko savo tašę, po ko jie nuėjo į autobusų stotį. Ten užėjo į tualetą, po to į kavinę, o iš ten nuėjo į lombardą, kur jis iš pinigų, kuriuos jam davė D. M. -700 litų, išpirko D. M. užstatytą telefoną, po to nupirko D. M. sportinę striukę pigių rūbų parduotuvėje. D. M. minėtą striukę apsivilko. Kur dingo D. M. striukė, su kuria jis atvyko į Vilnių, jis nežino, nes nematė. Jam liko 630 litų. Prie lombardo jie išsiskyrė. D. M. išvyko namo, o jis nuėjo savo reikalais ir po kurio laiko jam į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pusseserė I. ir pasakė, kad apiplėštas jų butas ir sumušta senelė. Jis nuvyko į butą, esantį Architektų g. 224-1, Vilniuje, tačiau niekas durų neatidarė. Durys buvo išteptos krauju. Jis nuvyko į ligoninę. Po to, bijodamos to, kas įvyko, teta G. ir pusseserė I. paprašė jo likti pas jas. Jis liko ir savaitę gyveno pas jas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Duotus D. M. jam pinigus jis išleido. Apie tai, kad D. M. apiplėšė jo giminaičius, jis jam nesakė, tačiau jo manymu, pastarasis tai turėjo žinoti, nes prieš metus, vasaros laiku, D. M. buvo pas jį atėjęs ir kieme turėjo matyti M. B.. Be to, jis kartu su D. M. buvo prie namo (duomenys neskelbtini), kur jis eidavo pas gimines, o D. M. jo laukdavo lauke.

Iš pagarsintos atliktos akistatos metu įtariamieji D. M. ir V. K. matyti, kad liko prie savo duotų parodymų, tik buvo patikslinta, kad V. K. pasiūlė prisistatyti dujų inspektoriumi bei nurodė, kur bute turi būti pinigai, bei, kad stotyje abu buvo užėję į kavinę, po ko, V. K. išpirko D. M. lombarde jo užstatytą mobiliojo ryšio telefoną, o pigių rūbų parduotuvėje nupirko sportinę striukę, kurią D. M. apsivilko, nors, pasak V. K., D. M. iš namų atvyko su striuke, tačiau stotyje jis jau buvo tik su megztiniu, o kur ir kada dingo striukė, V. K. nurodyti negalėjo (t.2, b.l. 31-37).

Nukentėjusioji M. B. teisme parodė, kad V. K. yra sesers anūkas. D. M. nepažinojo. Tą dieną iš ryto paskambino į duris ir pasakė, kad vyksta dujų patikrinimas. Ji pamiršo, kad dujos buvo tikrintos, todėl atidarė duris. Atidariusi duris, gavo iškart plaktuku per galvą. Jai viskas aptemo ir nieko nebematė, bet laikėsi. D. M. ją pastūmė į virtuvę ir šaukė, kur yra pinigai. Ji jam pasakė, kad pinigų neturi, kad vos užtenka pinigų pragyvenimui. Jis pasakė, jog žino, kad namuose yra pinigų. D. M. iškart nubėgo į jos kambarį ir pradėjo versti patalynę. Pastebėjo, kad raktas yra durų spynoje. Ji iš lėto raktą ištraukė ir išbėgo. Jis ją pasivijo ir antrą kartą davė plaktuku per galvą. Tada jai pradėjo bėgti kraujas ir nieko daugiau neatsimena, kas ir ką toliau darė. Jai pasidarė bloga, nukrito. Paskui vėl pasidarė geriau, kai jis ruošėsi išeiti. Jis paėmė visus jos pinigus. D. M. meluoja, kad pinigų buvo mažiau. Po to nuėjo į dukters ir anūkės kambarį ir ten paėmė fotoaparatą, buvo aukso, auskarai, visko buvo. Ji viską matė, nes sėdėjo koridoriuje. Pinigai buvo vienoje vietoje 2000 Lt., o kitoje vietoje 3000 Lt. ir dar buvo piniginė su 200 Lt, kurią ryte buvo davusi dukra eiti į parduotuvę. Jis iš tos piniginės ištraukė pinigus, kortelę ir viską pasiėmė. Pinigai buvo patalynėje. Jis iškart nuėjo prie patalynės ir paėmė pinigus. Pinigų jis ilgai neieškojo. V. K. žinojo, kad pas ją yra nemažai pinigų. Visi žino, kad močiutes turi pinigų. Pinigus taupė laidotuvėms. Ji blogai jaučiasi., sena ligota, o po šio įvykio dar ir apkurto. Ar D. M. ją pažinojo, ji nežino, nes ji jo nebuvo mačiusi. Iki nusikaltimo padarymo V. K. nakvojo pas ją, tačiau negyveno. Jis nežinojo, kad pinigus buvo paslėpusi patalynėje. V. K. buvo labai geras vaikinas. Jis visada galėjo padėti, pagelbėti. Niekada nebuvo nieko blogo padaręs, bet tą kartą nežino ir negali paaiškinti, kas jam atsitiko. Prašo griežtai V. K. nebausti.

Iš pagarsintų nukentėjusiosios M. B. parodymų matyti, kad 2010-03-02 apie 9.00-9.30 val. į namų domofoną kažkas paskambino bei prisistatė dujų inspektoriumi. Nieko neįtardama, ji įleido skambinusį asmenį. Kai paskambino į buto duris, ji atidarė, o už durų stovėjęs jaunuolis, įėjęs į butą trenkė su plaktuku jai per galvą bei uždarė buto duris iš vidaus. Ji nukrito ant žemės, o atsikėlusi pasakė vaikinui, kad pas ją namuose nieko nėra, todėl geriau jam išeiti, be to greitai turi grįžti namiškiai. Į tai vaikinas pasakė, kad žino, kad anūkė turi grįžti apie 13.00 val., o dukra apie 15.00 val., todėl jis turi daug laiko ieškojimui ir nuėjo į kambarį, lyg žinodamas, kad pinigai paslėpti jos kambaryje lovoje tarp rūbų. Anūkės kambaryje paėmė maišelį su juvelyriniais dirbiniais ir fotoaparatą. Kol jis rausėsi, ji pastebėjo, kad buto duryse likę raktai, todėl ji išbėgo į koridorių šauktis pagalbos. Bėgant koridoriumi, ji pastebėjo kažkokį jaunuolį, apsirengusį juoda striuke, kuris slėpdamas nuo jos savo veidą, išbėgo. Iš jos buto paskui ją išbėgo užpuolikas ir dar kartą sudavęs plaktuku per galvą, įtempė ją atgal į butą. Bute vaikinas toliau rausėsi. Būnant bute vaikinui kažkas paskambino, ar jis paskambino, tiksliai nepamena, tačiau jis tikrai kalbėjo telefonu, tik labai trumpai. Surastus pinigus, o būtent 5000 litų, įvairiomis kupiūromis - po 500 litų, po 200 litų ir kt., vaikinas paslėpė dalį į kojines, dalį į maišelį. Bijodama, kad jis daugiau jos nemuštų, ji tyliai gulėjo, todėl gerai matė, kad vaikinas buvo su pirštinėmis. Kadangi grįžo į namus 2-o buto gyventojai ir pasigirdo žmonių balsai, todėl vaikinas sugriebęs ką rado, išbėgo. Su ją užpuolikas kalbėjo rusiškai be jokio akcento (t. 1, b.l. 30, 31, 70).

Iš pagarsinto atpažinimo protokolo, atlikus parodymą atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, matyti, kad nukentėjusioji M. B. atpažino D. M. kaip asmenį, padariusį jos atžvilgiu plėšimą ir pagrobusį jos turtą bei ją sužalojusį plaktuku (t. , b.l. 48).

Iš pagarsintos teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2008/10 (01), matyti, kad M. B. padarytas kaukolės skliauto atviras ir įspaustinis lūžis su žaizdomis šio lūžio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-03-02), paveikus kietu, bukabriauniu daiktu, kurio briaunos turi stataus kampo formą. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nuo smūgio plaktuku. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės skliauto atviro ir įspaustinio lūžio. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (t.1, b.l. 38).

Teisme G. Č. parodė, kad 2010-03-02 ji išėjo į darbą, dukra I. Č. išėjo į mokyklą, o namuose, adresu Architektų g. 224-1, Vilniuje, liko jos mama M. B.. Gal apie pietus jai paskambino ir pranešė, kad jų butas apvogtas, o motina sumušta. Ji sugrįžusi į namus rado butą suverstą, bute buvo daug kraujo. Peržiūrėjusi savo daiktus, ji pastebėjo, kad buvo pagrotas fotoaparatas „OLYMPUS“, kurio vertė 900 litų, trys dėžutės su kvepalais, vieni nauji, kiti jau naudoti, kurių bendra vertė 300 litų, dukros papuošalai (auksiniai auskarai, žiedai, grandinėlės, pakabukai su įvairiais akmenimis, naujas papuošalų komplektas su „SWAROVSKI“ kristalais- didelis kryželis su grandinėle, auskarai, žiedas, perlų vėrinys, kiti dirbiniai su įvairiais akmenimis, su gintarais ir kt.) bendra vertė 5000 litų. Pagrobto turto vertė 6200 litų. Po įvykio V. K. pasiliko, kaip jis teigė, jų saugoti, gyveno pas juos apie 10 dienų. Gyvendamas pas juos, jis su draugais atšventė savo gimtadienį, maitinosi iš jų lėšų. Kelios dienos po įvykio jis atnešė vieną iš pagrobtų auksinių žiedelių ir nurodė, kad rado prie šiukšlių konteinerio. Kadangi jis yra giminaitis, negalėjo nieko blogo įtarti, tai pamanė, kad užpuolikas pametė žiedelį. V. K. kiekvieną rytą eidavo, kaip jis sakė, mušti narkomanų ir ieškoti nusikaltėlio, kuris juos apiplėšė bei sumušė jos motiną. Dukra Ingrida nuo gimimo yra ligota, sutrikusio vystimosi, nestabilios psichikos, todėl šis įvykis jai labai pakenkė, nes ji naktimis nemiega, šaukia, kad kažkas ateis apiplėšti, nužudyti. Jai nustatė šizofreniją, todėl ji nenori, kad ši būtų apklausiama. Smulkiau papasakoti negali, nes neprisimena, paties įvykio nematė.

2010-06-16 asmens kratos metu pas įtariamąjį V. K. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson T 250i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta Tele2 kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.12).

Mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson T 250i“, paimtas pas įtariamąjį V. K. asmens kratos metu, buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t.2, b.l. 14-16).

Išnagrinėjus mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „TELE2“ informaciją apie 2010-03-02 prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikusius abonentus ir buvusius telekomunikacijų įvykius, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 10:17 val. iki 10:54 val. V. K., būdamas įvykio vietoje buvo prisijungęs mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi iki sulaikymo (t.1 , b.l. 44-47).

2. Nukentėjusiajam G. Š. priklausančio turto pagrobimo epizodas.

Teisme D. M. parodė, kad kratos metu jo namuose rastą žoliapjovę jis pavogė 2010-06-13 iš kaimyno užrakinto garažo, esančio Vilniaus r., Kalvelių sen., Dunojų kaime. Tačiau nurodė, kad į garažą pateko nieko nelaužydamas, nes garažo pastatas yra sujungtas su kitu, t.y. nerakinamu ūkiniu pastatu. Jis įėjęs į šį nerakinamą ūkinį pastatą ir prastūmęs keletą lentų, pateko į garažą. Iš garažo jis paėmė ten buvusią žoliapjovę. Teigia, kad žoliapjovės pagrobti neplanavo, norėjo pasinaudojęs gražinti.

Nukentėjusysis Š. teisme parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai nuvyksta į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Ūkiniuose pastatuose jis laiko užrakintus įvairius darbo įrankius. Prieš dvi savaites jis nusipirko už 350 litų naują benzininę žoliapjovę „Eurotec“, kurią nuvežė ir paliko tėvų sodyboje. 2010-06-13 jis su savo mažamečiais sūnumis nuvyko į tėvų sodybą, kur jo sūnus išbandė žoliapjovę. Po ko jis žoliapjovę padėjo į ūkinį pastatą ir užrakino duris. Raktą nuo tos spynos turi tik jis. Apie 17.30 val. jis su vaikais išvažiavo namo į Vilnių. 2010-06-14 anksti ryte jam paskambino policijos pareigūnai ir pasiteiravo, ar jis turi benzininę žoliapjovę. Jis pasakė, kad turi ir laiko ją tėvų sodyboje. Nuvykęs į tėvų sodybą ir atrakinęs ūkinį pastatą, jis pamatė, kad žoliapjovės nėra. Iš policijos pareigūnų jis sužinojo, kad jo žoliapjovė buvo rasta pas kaimynystėje gyvenantį vaikiną vardu D.

2010-06-14 atliktos kratos metu pas D. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje surasta ir paimta žoliapjovė „Eurotec“ (t.1, b.l. 54-55).

Daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėta žoliapjovė (t.1, b.l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacija teisinga. Pasisavindamas žoliapjovę, D. M. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Žoliapjovė grąžinta nukentėjusiajam. Nukentėjusysis pretenzijų nereiškia.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, kad D. M. karu su V. K. , turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje pagal iš anksto sudarytą ir aptartą planą, 2010-03-02 apie 10.00 val. V. K. likus laukti lauke (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo (duomenys neskelbtini) ir stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, o tuo metu D. M. apgaulės būdu, prisistatęs dujų skirstymo tinklų darbuotoju, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudavė bute buvusiai M. B., ne mažiau dviejų smūgių plaktuku į galvos sritį bei iš buto pagrobė M. B. priklausančius pinigus 5000 litų, G. Č. priklausančius daiktus: juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 5000 litų, fotoaparatą „Olympus“, kurio vertė 900 litų, trejus kvepalus, kurių bendra vertė 300 litų, bendrai G. Č. priklausančio turto už 6200 litų, viso pagrobė turto už 11 200 litų, kuriuos V. K. ir D. M. pasidalino, ir taip D. M. ir V. K. įvykdė plėšimą. Jų veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. teisingai. Jie iš anksto susitarė vykdyti plėšimą ir detaliai aptarė ir derino planus. Teismas netiki A. K. paaiškinimu, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad D. M. naudos plaktuką. Abiejų kaltinamųjų veika buvo bendra ir bendrai aptartas plėšimo planas ir jų tyčia buvo vieninga įvykdyti plėšimą, ką jie ir padarė. D. M. panaudojo plaktuką ir sunkiai sužalojo nukentėjusiąją M. B.. Suduodamas smūgius plaktuku į galvą, įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p.

Bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta kaltinamųjų D. M. ir V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., kadangi jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2010-03-02 apie 10.00 val. pagrobė turto už 11200 litų, kuriuos vėliau kartu pasidalino, tuo savo bendrais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.,

D. M. įvykdė svetimo turto vagystę, laikotarpyje nuo 2010-06-13 d. 17.30 iki 2010-06-14 7.30 val. pro neužrakintas ūkinio pastato duris pateko į ūkinį pastatą, medinių lentų siena skiriantį nuo rakinamo garažo patalpų, atplėšęs kelias lentas iš užrakinto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. Š. priklausančią benzininę žoliapjovę „ EUROTEC“ 350 litų vertės, tuo savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu nusikalstami veiksmai D. M. ir V. K. kvalifikuoti teisingai.

Baudžiamosios teisės teorijoje pažymėta, kad plėšimas yra visuomet susijęs su grasinimais asmeniui panaudoti prievartą, pavojingą gyvybei ar sveikatai, arba tokios prievartos panaudojimu. Plėšimo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet ir tokio kėsinimosi padarymo būdu. Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – konkreti nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Turto užvaldymas apima: atvirą svetimo turto atėmimą panaudojant smurtą panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Plėšimas padaromas tik veikimu, taigi, plėšimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia aktyviais veiksmais. Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinu objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos sukelti padariniai – turto užvaldymas. Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad turtas yra svetimas, ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis: panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Plėšimo motyvai yra savanaudiški – nusikalstamas kaltinamųjų ar trečiųjų asmenų praturtėjimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ (toliau – Senato nutarimas) nurodyta, kad plė­ši­mo ob­jek­tą su­da­ro ne tik vi­sų rū­šių ir for­mų nuo­sa­vy­bė, bet ir žmo­gaus svei­ka­ta bei žmo­gaus veiks­mų lais­vė. Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas tur­tui pa­grob­ti pa­nau­do­ja fi­zi­nį smur­tą prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį, jo veiks­mai tu­ri bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip plė­ši­mas. Plė­ši­mo me­tu pa­nau­do­tas fi­zi­nis smur­tas yra ne nu­si­kals­ta­mos vei­kos tiks­las, o tik prie­mo­nė pa­grob­ti sve­ti­mą tur­tą. Fi­zi­nio smur­to pa­da­ri­niai ga­li bū­ti fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mas, ne­žy­mus ar ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas.

Minėtame Senato nutarime išaiškinta, kad plė­ši­mas yra nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ku­ri pa­da­ro­ma tik tie­sio­gi­ne ty­čia. Grob­da­mas sve­ti­mą tur­tą plė­ši­mo bū­du, kal­ti­nin­kas su­vo­kia, kad jį pa­gro­bia pa­lau­žęs nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią ar at­ėmęs ga­li­my­bę pa­si­prie­šin­ti, nu­ma­to nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ri­nius ir jų no­ri.

Nu­sta­tant nu­si­kals­ta­mo su­ma­ny­mo tu­ri­nį, būtina nu­sta­ty­ti ne tik ob­jek­ty­viuo­sius vei­kos po­žy­mius, bet ir sub­jek­ty­viuo­sius vei­kos po­žy­mius, t. y. ko­kio tiks­lo sie­kė bei ko­kius pa­da­ri­nius nu­ma­tė kal­ti­nin­kas. Kai yra vei­ką kva­li­fi­kuo­jan­čių po­žy­mių, bū­ti­na nu­sta­ty­ti, kad kal­ti­nin­kas šiuos po­žy­mius su­vo­kė.

Jei as­mens su­ma­ny­mas pa­grob­ti tur­tą ky­la smur­to pa­nau­do­ji­mo me­tu, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 180 straips­nį.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji D. M. ir V. K. iš anksto susitarė, kokiu būdu bus patekta į butą, t.y. kaltinamajam D. M. apsimetus dujų skirstymo tinklų darbuotoju, o kaltinamajam V. K. tuo metu stebint aplinką lauke, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistasis D. M., panaudojęs prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – suduodamas ne mažiau du smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį, iš buto pagrobė turto už 11200 litų. Turtas buvo užvaldytas, tik panaudojus smurtą. Šios aplinkybės rodo, kad, kaltinamiesiems iš anksto susitarus dėl patekimo į butą būdo (apgaulės būdu), jie turėjo išankstinį sumanymą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą.

Pa­gal BK 180 straips­nio 2 da­lį plė­ši­mą kva­li­fi­kuo­jan­tis po­žy­mis yra ne­šau­na­mo­jo gin­klo, pei­lio, ki­to spe­cia­liai žmo­gui ža­lo­ti pri­tai­ky­to daik­to pa­nau­do­ji­mas. LAT 2007-09-25 b.byloje Nr. 2K-559/2007 konstatuota, kad teismų praktikoje specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais.

Kadangi kaltinamiesiems D. M. ir V. K. nusikalstamas sumanymas įvykdyti svetimo turto pagrobimą panaudojant smurtą kilo nusikalstamo sumanymo metu, plėšimo metu buvo panaudotas plaktukas, kurį kaltinamieji iš anksto buvo sutarę panaudoti kaip fizinio smurto panaudojimo priemonę, jų veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 straips­nio 2 da­lies požymius. Taigi, iš plaktuko panaudojimo vos tik įėjus į butą, matyti, kad plaktukas iš anksto buvo pasiimtas nusikalstamais tikslais. Todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip plėšimas, padarytas įsibraunant į patalpą, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Taigi, byloje esančių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamieji D. M. ir V. K., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu, kaltinamajam D. M. apgaulės būdu įsibraunant į butą ir panaudojus prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, pagrobus svetimo turto už 11200 litų, o kaltinamajam V. K. tuo metu stebint aplinką lauke, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, o vėliau pagrobtą turtą jiems tarpusavyje pasidalinus, kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką įsibraunant į patalpą turint tikslą apiplėšti, kuri visiškai atitinka kvalifikuoto plėšimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., požymius.

Kaip matyti iš minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 punkto, jei plė­ši­mo me­tu pa­da­ro­mas sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas, vei­ka tu­ri bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal ati­tin­ka­mą BK 180 straips­nio da­lį (pri­klau­so­mai nuo to, ko­kie yra plė­ši­mą kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai) ir pa­gal BK 135 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą, nes BK 180 straips­nio 3 da­lis ne­ap­ima sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo pa­da­ri­nių, o BK 135 straips­nio 2 da­lies 9 punk­to dis­po­zi­ci­ja ap­ima tik svei­ka­tos su­trik­dy­mo pa­sek­mes dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų, ta­čiau ne­nu­ma­to nuo­sa­vy­bės pa­gro­bi­mo.

Kadangi kaltinamasis D. M. plėšimo metu nukentėjusiajai M. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, jo veika kvalifikuotina ne tik pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., bet atitinkamai ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p.

Skiriant bausmes, teismas vertina visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, padarytos žalos dydį, kaltinamųjų asmenybes, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, bei kitas bausmių skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

D. M. Vilniaus psichikos sveikatos centre neįrašytas, negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t.1, b.l. 110-115), teistas 2 kartus (t.1, b.l. 101-102). D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

D. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta padarytų nusikalstamų veikų sankcijų ribose.

V. K. Vilniaus psichikos sveikatos centre neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (t.2, b.l. 9-11), neteistas (t.2, b.l. 4). Nukentėjusioji M. B. V. K. dovanoja, prašo griežtai nebausti. Jis charakterizuojamas teigiamai, jauno amžiaus. V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

V. K. savo kaltę pripažino ir gailisi. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė žemiau vidurkio, numatyto LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje.

M. B. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuris tenkintinas. G. Č. pareikštas 6200 litų civilinis ieškinys tenkintinas. Teismas neabejoja dėl padarytos turtinės žalos dydžio.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš D. M. 2601,61 Lt suma, nes sveikata sutrikdyta M. B. tik D. M. nusikalstamais veiksmais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštus civilinius ieškinius tenkinti dalinai. Teismas vertina pateiktus įrodymas ir mano, kad neturtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus ir sveikatos praradimus. Kadangi sunkias pasekmes sukėlė D. M. padaryta nusikalstama veika M. B. atžvilgiu, tai iš D. M. priteistina M. B. 20000 litų ir iš D. M. ir V. K. solidariai M. B. 10000 litų ir G. Č. 5000 litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktų, prijungtų prie bylos klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. numatyta tvarka.

V. K. priklausantis mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson T 250i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančia SIM kortele, perduotinas saugojimui Lukiškių TI-K (t.1, b.l. 13) nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas V. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str.

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., 178 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1p., esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai pagal BK 180 str. 2 d. ir 135 str. 2 d. 9 p., skirti galutinę bausmę 5 metus laisvės atėmimo, subendrinus veikas su BK 178 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 4 d. pagrindu galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Nusikalstamos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 str. pagrindu prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2009-08-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomojo kalinimo ir suėmimo laiką nuo 2010-06-14 iki 2010-10-14. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2010-10-14.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti suėmimo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2010-06-16 iki 2010-10-14. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2010-10-14.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. M. 2601,61 Lt sumą padarytai žalai atlyginti.

M. B. ir G. Č. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš D. M. ir V. K. - M. B. 5000 litų, G. Č. 6200 litų.

Iš D. M. priteisti M. B. 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, ir priteisti solidariai iš D. M. ir V. K. M. B. 10000 litų ir G. Č. 5000 litų neturtinei žalai atliginti.

V. K. priklausantis mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson T 250i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančia SIM kortele perduotas saugojimui Lukiškių TI-K (t.1, b.l. 13), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas V. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems D. M. ir V. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.