Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-602-116-13

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-30
Bylos Nr.: A-602-116-13
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01369-2012-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas: A. S.
Trečiasis asmuo: Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos

Administracinė byla Nr. A602-116/2013Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01369-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. S., trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei L. B. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir pareiškėjas), su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. S. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 325 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-18-10 civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Prašyme nurodė, kad prašymą teikia vykdydama valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ieškojimo funkciją, pavestą jai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 24 straipsnio 6 dalimi. Paaiškino, kad 2010 m. sausio 7 d. Tarnyba gavo atsakovės A. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kartu su šiuo prašymu atsakovė pateikė 2010 m. sausio 8 d. Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje deklaravo 7574 Lt gautų pajamų. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti. Tarnyba, VGTPĮ nustatyta tvarka išnagrinėjo atsakovės prašymą ir 2010 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-18-10 suteikė jai antrinę teisinę pagalbą pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo sprendimu teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė G. K.. 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-14-10 Tarnyba pakeitė advokatę G. K. ir antrinę teisinę pagalbą teikti atsakovei paskyrė advokatę L. B.. 2011 m. kovo 21 d. advokatė Liucija B. T. raštu pranešė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei yra baigtas, nurodė, kad valstybės patirtas išlaidas už jos suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro išlaidos už dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas, išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, įskaitant laiką, skirtą susipažinimui su bylos medžiaga, atsakovės konsultavimui, dokumentų ir pozicijos derinimui su atsakove.

Pareiškėjas prašymą grindė VGTPĮ 4 straipsnio 5 punktu, numatančiu pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Teigė, kad pagal VGTPĮ 19 straipsnio 3 dalį, atsakovė įpareigota 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu ji šios pareigos neįvykdo, ginčo išlaidos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžius nustato 2001 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės. Išdėstė, jog VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba praneša pareiškėjui mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Tarnyba apskaičiavo, kad 2010 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (1.31)-??-18-10 atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų suma yra 325 Lt, apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą bei jos sumokėjimo tvarką 2011 m. kovo 28 d. surašė pažymą Nr. 4.27-2L-37, kurią 2011 m. kovo 29 d. lydraščiu Nr. (4.27)-SR-1299 išsiuntė atsakovei. 2011 m. balandžio 26 d. Tarnyba gavo atsakovės pranešimą, apie tai, kad ji nesutinka apmokėti pažymoje nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2011 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (4.27)-SR-1776 Tarnyba atsakovę pakartotinai informavo apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos sumokėjimo tvarką. Atsakovė Tarnybos atlikto antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Akcentavo, jog atsakovė jai privalomos sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies iki šiol nesumokėjo, dėl to valstybė patyrė 325 Lt žalą. Nurodė, kad atsakovės prievolė sumokėti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsirado atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 ir 6.2 straipsnius ir turi būti vykdoma remiantis CK 6.38 straipsnyje nustatytais prievolių vykdymo principais.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. atsiliepimais į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad Tarnybos pagalba nesinaudojo, o šis prašymas nepagrįstas įrodymais. Teigė, kad Tarnybos advokatė G. K. dalyvavo teismo posėdyje, tačiau jai nepadėjo, o advokatės L. B. ji iš viso yra atsisakiusi, nes ir ši advokatė jai niekuo nepadėjo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei L. B. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės A. S. 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-18-10, civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat išdėstė iš atsakovės A. S. priteistos 160 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos mokėjimą dalimis, 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 32 Lt (trisdešimt du litus) į mėnesį, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei nurodė, jog ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos. Pažymėjo, jog byloje įrodyta ir šalių neginčijama, kad pareiškėjas prašymą teikia įgyvendindamas VGTPĮ 24 straipsnio 6 dalies nuostatą, nustatančią, kad, jeigu antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos, valstybei atstovauja tarnyba. Be to, byloje neginčijami Tarnybos sprendimų, kuriais atsakovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas. Atkreipė šalių dėmesį į tai, kad Tarnybos 2010 m. vasario 24 d. sprendime yra padaryta rašymo klaida aprašomojoje dalyje, t. y. vietoje „<...> apmokant 50 procentų <...>“ įrašyta „<...> apmokant 100 procentų <...>“, kuri, atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu tik pakeista atsakovei ankstesniu Tarnybos sprendimu skirta advokatė, nurodant, kad pagalba ir toliau teikiama pagal Tarnybos 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-18-10 (apmokėjimas 50 procentų), esminės įtakos ginčo išsprendimu neturi. Teismas rėmėsi VGTPĮ 19 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, bei Taisyklių 5 ir 6 punktais ir pažymėjo, jog viena advokato profesinio darbo valanda konkrečiu atveju lygi 40 Lt sumai (1 val. x 0,05 Minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – ir MMA) x 800 Lt = 40 Lt). Nurodė, jog ginčo atveju, iš pareiškėjo pateiktų ginčo išlaidas pagrindžiančių duomenų matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota, visą advokatės L. B. nurodytą sugaištą darbo laiką, kaip faktiškai jos atliekant darbą sugaištą laiką, sudauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio – 0,05 MMA ir padalijus gautą sumą iš dviejų (16,25 val. x 40 Lt = 650 Lt; 650 Lt : 2 = 325 Lt). Teismas apžvelgė Taisyklių 10 ir 23 punktus bei pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, aktualios išlaidos, susijusios su dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimu ir atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Akcentavo, jog būtent tokias išlaidas pareiškėjas ir nurodo pateiktoje pažymoje ir suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų išlaidų apskaitos kortelėje, kur konkrečiai nurodo į Taisyklių 23.3.6.1. ir 23.3.6.2. papunkčius. Konstatavo, jog sudėjus advokatės nurodytus pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme (2010 m. kovo 29 d. (4 val.), 2010 n. gegužės 18 d. (3 val.) ir 2010 m. gegužės 31 d. (1 val.) teismo posėdžiai) darbo laikus, susidaro viso 8 val., o duomenų apie tai, kokius procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui ir (ar) apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą ir pan., advokatė (-ės) rengė, pareiškėja nepateikė. Taigi, vertinant faktinį advokatės L. B. darbo laiką, teikiant ginčo pagalbą, laikytina, kad 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro, viso – 320 Lt (apskaičiuota: 8 val. x 40 Lt (viena advokato darbo valanda) = 320 Lt), o 50 procentų šios sumos yra 160 Lt (apskaičiuota: 320 Lt : 2 = 160 Lt). Atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovės pareiga sumokėti ginčo išlaidas kyla iš minėtų VGTPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų bei sprendė, jog 160 Lt dydžio ginčo išlaidų suma yra faktiškai ir juridiškai pagrįsta, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovės. Pažymėjo ir tai, jog atsakovės argumentai, kad Tarnybos skirta advokatė (-ės) jai nepadėjo ir (ar) ji advokatės (-ių) pagalba nesinaudojo ir pan., teismo vertinami kritiškai. Nurodė, jog duomenų, kad atsakovei skirta advokatė G. K. atliko kokius nors procesinius veiksmus civilinėje byloje, kurioje atsakovė prašė ginčo pagalbos, byloje nenustatyta ir pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė. Tačiau išdėstyti virš faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei skirta advokatė L. B. teikė jai ginčo pagalbą (rengėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo atsakovę Klaipėdos miesto apylinkės teisme) pagal Tarnybos 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-18-10 civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat rėmėsi VGTPĮ 2 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, jog sistemiškai analizuojant šioje nuostatoje pateiktas sąvokas, atsižvelgiant į tai, kad į ginčo išlaidų apskaičiavimą įtrauktas ir advokatės L. B. sugaištas darbo laikas asmens (atsakovės) konsultacijoms, laikytina, kad šis darbo laikas į ginčo išlaidų apskaičiavimą įtrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas rėmėsi ir Taisyklių 29 punktu bei pažymėjo, jog ginčo atveju, jokių įrodymų rinkimo, tarp jų ir už dokumentų rengimą, jų kopijų darymą ir pan., pareiškėjas teismui nepateikė, todėl ginčo įrodymų rinkimo išlaidas teismas laikė nepagrįstomis įrodymais ir (ar) į ginčo išlaidų apskaičiavimą įtrauktomis nepagrįstai. Nurodė, jog pozicijų derinimas, kaip civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokamas procesinis veiksmas, neišskirtas, tačiau teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visetą, pozicijų derinimą laiko sudėtine, minėtų pasirengimo bei atstovavimo atsakovei apylinkės teisme išlaidų dalimi.

Teismas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nurodė, jog iš byloje esančios 2011 m. liepos 8 d. sąskaitos už teisines paslaugas AR Nr. 055 (11) ir vietinio mokėjimo pavedimo nustatyta, kad Tarnyba sumokėjo 200 Lt advokatei A. R. už ieškinio dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės priteisimo parengimą. Pridūrė, jog pareiškėjas pateikė ir 2010 m. liepos 8 d. sutartį dėl paslaugų teikimo Nr. (4.16)S4-8, sudarytą su advokate A. R.. Teismas rėmėsi VGTPĮ 19 straipsnio 4 dalimi bei pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Tačiau nurodė, jog tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Pažymėjo, jog tais atvejais, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Akcentavo, jog nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Pridūrė, jog nepaisant to, atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalimi, yra galimas. Išdėstė, jog nagrinėjamu atveju iš Tarnybos vidaus administravimo struktūros, viešai prieinamos internetu, matyti, kad Tarnyboje yra Teisės skyrius, kuriame yra trys juristų etatai. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokios priežastys sąlygojo tai, kad Tarnyba kreipėsi į minėtą advokatę dėl ieškinio parengimo, kai pačioje Tarnyboje dirba juristai, galintys tai atlikti. Todėl vertino, kad konkrečiu atveju Tarnyba neturėjo objektyvaus pagrindo pasitelkti ieškinio parengimui advokatės. Be to, nurodė, jog vertinant tai, kad ginčo dalykas (antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas valstybei) iš esmės nesudėtingas ir (ar) teisine prasme nenaujas, ir (ar) nereikalaujantis ypatingų teisinių žinių, o ginčo situacijos reglamentavimas gana siauras ir nesudėtingas, todėl pasitelkti advokatės tik ieškinio surašymui nebuvo objektyviai būtina ir (ar) reikalinga. Taigi, kompleksiškai įvertinęs bylos ginčo pobūdį, advokatės atliktą byloje veiksmą, atsižvelgdamas į tai, kad teisinis ginčo išlaidų reglamentavimas aiškus, teisminė praktika tokiais klausimais gausi, o bylos baigtis jokių pasekmių kitiems asmenims neturės, viešojo intereso nepažeis, teismas sprendė, kad priteisti bylinėjimosi išlaidų prašoma nepagrįstai, todėl šio prašymo netenkino.

III.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 99 – 103), kuriuo prašo pakeisti ginčijamą sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pasitelkęs vien tik gramatinį teisės aiškinimą ir palyginęs VGTPĮ 2 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintų pirminės teisinės pagalbos ir antrinės teisinės pagalbos sąvokų tekstą pažodžiui, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antrine teisine pagalba negali būti ta teisinė pagalba, kuri atitinka pirminės teisinės pagalbos sąvoką bei nusprendė, jog antrinę teisinę pagalbą teikusios advokatės L. B. sugaištas laikas konsultuojant pareiškėją (atsakovę) nėra antrinė teisinė pagalba, o Tarnyba šį laiką į antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą įtraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymi, jog nesutinka su tokia teismo išvada, nes teisinis konsultavimas bylos aplinkybėse yra neatsiejamas ir būtinas veiksmas, siekiant suteikti kokybišką ir efektyvią antrinę teisinę pagalbą, todėl laikytinas antrine teisine pagalba. Be to, teismas nors ir pripažino advokatės L. B. nurodytus atliktus veiksmus „pozicijos derinimas“ sudėtine pasirengimo bei atstovavimo atsakovei apylinkės teisme išlaidų dalimi, tačiau dėl šių veiksmų patirtų išlaidų iš atsakovės nepriteisė, tam aiškių motyvų nepateikdamas. Mano, jog toks atsisakymas pripažinti patirtas išlaidas antrinės teisinės pagalbos išlaidomis taip pat suponuoja išvadą, kad advokato laiko, skirto suderinti poziciją byloje, teismas nepagrįstai nelaiko antrine teisine pagalba. Taip pat pažymi, jog teismas advokatės L. B. atliktus veiksmus, įvardintus „dokumentai, kopijos“ nepagrįstai sutapatino su Taisyklių 29.2 papunktyje nurodytomis įrodymų rinkimo išlaidomis. Pažymi, jog advokatė nesiekia prisiteisti Taisyklių 29.2 papunktyje nurodytų įrodymų rinkimo išlaidų, nes jų nepatyrė, apie ką pažymėta ir 2010 m. kovo 21 d. suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų išlaidų apskaitos kortelėje, tačiau konkrečiu atveju įvardinti veiksmai „dokumentai, kopijos“ reiškia bylos dokumentų analizavimą ir vertinimą, aptarimą su atsakove, jų kopijavimą, kopijų tvirtinimą. Tikina, jog šie veiksmai yra neatsiejamai susiję su pasirengimu bylos nagrinėjimui ir tinkamu atstovavimu teisme, todėl laikytini antrine teisine pagalba, o jiems atlikti sugaištas laikas laikytinas antrinei teisinei pagalbai teikti skirtu laiku. Taip pat nurodo manąs, jog teismas per siauriai aiškino antrinės teisinės pagalbos turinį. Šiuo aspektu nurodo, jog remiantis loginiu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, antrinės teisinės pagalbos teikimas, iš anksto nerenkant ir neanalizuojant bylai reikšmingų dokumentų, neteikiant atstovaujamam asmeniui bylos aplinkybėse reikšmingos teisinės informacijos, teisinės konsultacijos, nederinant bendros pozicijos byloje, neaptariant aktualių dokumentų turinio, yra neįmanomas, nes toks teisinės pagalbos teikimas prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslams ir principams (VGTPĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1-2 p.) bei tokią pagalbą teikiančio advokato profesinės veiklos principams (Advokatūros įstatymo 5 str., Lietuvos advokatų etikos kodeksas). Be to, nurodo, jog remiantis teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Išlaidų apskaičiavimo rekomendacijos) 3 punkte numatyta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas advokato procesiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą konsultacijoms teikti, susipažinti su bylos medžiaga, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dokumentams ir pozicijai derinti su asmeniu, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, dalyvauti atitinkamų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą susipažinti su teismų praktika, aktualia konkrečiai bylai, pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo rengti, prašymams dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rengti, taip pat laiką, skirtą laukti teisminėse ir kitose institucijose), kelionei į veiksmo atlikimo vietą ir atgal sugaištas laikas. Akcentuoja, jog Tarnyba savo veikloje antrine teisine pagalba laiko visus minėtame rekomendacijų punkte nurodytus advokato atliktus veiksmus, o jiems atlikti sugaištą laiką apskaito kaip antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas daugiau kaip pusę pareikšto reikalavimo sumos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nepagrįstai susiaurino antrinės teisinės pagalbos turinį ir paneigė paties antrinės teisinės pagalbos instituto esmę ir paskirtį. Taip pat nurodo nesutinkąs su teismo sprendime pateikiama išvada, kad pareiškėjas byloje nepagrindė prašomų priteisti teismo išlaidų – nepateikė duomenų, apie tai, kokius procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui ir (ar) apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą ir pan. Pažymėjo, kad pareiškėjas byloje teismo prašė priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas tik dėl advokatės L. B. sugaišto laiko teikiant antrinės teisinės pagalbos paslaugas pareiškėjai (atsakovei), pagal advokatės nurodytą faktiškai sugaištą laiką. Pabrėžia, jog Tarnyba teismui pateikė visus šiuos advokatės atliktus veiksmus patvirtinančius įrodymus, kuriais pati disponuoja savo kompetencijos ribose. Pažymi, jog vertinant antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, aktualu ir tai, kad prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidos patirtos dėl advokato, nuolat (ne prireikus) teikiančio antrinę teisinę pagalbą, suteiktų paslaugų (advokatė L. B. yra įrašyta į sąrašą advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą). Mano, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime advokatės L. B. statuso nevertino, todėl neatsižvelgė į nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo apskaitos, jo apmokėjimo, šių advokatų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo siekiant išlaidas susigrąžinti į valstybės biudžetą specifiką. Nurodo, jog remiantis VGTPĮ 17 straipsnio 6 dalimi, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478 patvirtinta Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašas (toliau – ir Duomenų rinkimo, kaupimo ir teikimo tvarkos aprašas), remiantis kurio 7 punktu nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai Tarnybai kas mėnesį teikia suvestinius duomenis – informuoja apie visose vedamose bylose atliktus veiksmus ir tam sugaištą laiką. Pažymi, jog nei VGTPĮ, nei Taisyklės, nei Duomenų rinkimo, kaupimo ir teikimo tvarkos aprašas nenumato advokatui pareigos, o Tarnybai teisės reikalauti apie kiekvieną atliktą veiksmą pateikti ir tai patvirtinančius procesinius dokumentus, todėl advokatai įprastai tokių dokumentų neteikia, o Tarnyba jais nedisponuoja. Pažymi ir tai, jog nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų aprašymas ir pagrindimas yra išskirtinai detalus, nes advokatė L. B. ne tik kas mėnesį Tarnybai nuolat teikė Duomenų rinkimo, kaupimo ir teikimo tvarkos aprašo 7 punkte numatytą ataskaitą apie atliktus veiksmus visose vedamose bylose, bet ir pateikė atskirai susistemintą informaciją apie visus veiksmus, atliktus teikiant antrinę teisinę pagalbą konkrečiai tik atsakovei. Pažymi, jog tokių advokatų pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pabaigimo su detaliu atliktų veiksmų aprašymu ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaitos kortelių, kokie yra pateikti byloje, antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiantys advokatai Tarnybai nebeteikia nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., nes 2011 m. liepos 11 d. patvirtintos Išlaidų apskaičiavimo rekomendacijos pašalino buvusias teisės spragas, aiškiai įtvirtino informacijos apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, išieškotinas į valstybės biudžetą, gavimo šaltinius ir eliminavo iš praktikos atskirų ataskaitų atskiroms byloms rengimą ir teikimą. Priduria ir tai, jog prašomos priteisti išlaidos visiškai atitinka Išlaidų apskaičiavimo rekomendacijų reikalavimus, būtent – minėtų rekomendacijų 6 punktą. Detalizuoja, jog būtent minėtame punkte įtvirtintu būdu Tarnyba ir apskaičiavo iš atsakovės išieškotinas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, t. y. advokatės L. B. nurodytą sugaištą valandų skaičių (16 val. 15 min.) padaugino iš nustato vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio (40 Lt) ir padaugino iš išieškotinos išlaidų dalies (50 proc.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos patirtos dėl nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato suteiktų paslaugų, o Taisyklių 29 punkte numatytos specialios išlaidos nebuvo patirtos, Tarnyba 2011 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4.27-L2-37, teisingai ir pagrįstai nurodė, kad mokėtinos išlaidos apskaičiuotos remiantis Taisyklių 4 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir pareiškėjas; Tarnyba), prašymas priteisti jo naudai iš atsakovės A. S. (toliau – ir atsakovė) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas teikiant atsakovei teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas daugiau kaip pusę pareikšto reikalavimo sumos dėl patirtų antrinės teisės pagalbos išlaidų priteisimo, nepagrįstai susiaurino antrinės teisinės pagalbos turinį.

Pastebėtina, jog apeliaciniu skundu nėra skundžiama ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo nepasisakys.

Nurodytina ir tai, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl prieš pateikiant teisinį vertinimą, apžvelgtinos esminės faktinės bylos aplinkybės.

Dėl ginčo išsprendimui reikšmingų esminių faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2010 m. sausio 7 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu ir jo priedais (b. l. 8 – 12, 13 – 16) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba 2010 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-18-10 (b. l. 21) suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą, pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant pagalbą teikti advokatę G. K., kuri vėliau buvo pakeista į kitą Tarnybos advokatę L. B. (b. l. 23).

Tarnyba 2011 m. kovo 21 d. gavo advokatės L. B. pranešimą apie tai, kad Tarnybos 2010 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-18-10 atsakovei antrinės teisinės pagalbos teikimas baigtas (b. l. 25). Kartu su šiuo pranešimu advokatė pateikė duomenis apie atliktą darbą (b. l. 27). A. L. B. nurodė, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei sugaišo, iš viso – 16 val. 25 min. ir tai detalizavo: 1) bylos užvedimas, pasirengimas bylai, dokumentai, asmens konsultacija – sugaišta 1 val., 2010 m. kovo 10 d.; 2) pozicijų derinimas, dokumentai – 0,5 val., 2010 m. kovo 18 d.; 3) pozicijų derinimas, dokumentai – 2 val.; 4) pasirengimas bylos nagrinėjimui, bylos medžiagos studijavimas, dokumentai, kopijos – 2 val., 2010 m. kovo 23 d.; 5) pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme – 4 val., 2010 m. kovo 29 d.; 6) asmens konsultacija, pozicijų derinimas, dokumentai – 2 val., 2010 m. balandžio 7 d.; 7) pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme – 3 val., 2010 m. gegužės 18 d.; 8) pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme – 1 val., 2010 m. gegužės 31 d.; 9) informacija, dokumentai – 0,25 val., 2010 m. liepos 15 d.; 10) dokumentai, kopijos, asmens konsultacija – 0,5 val., 2010 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 27).

Iš viso advokatė 2010 m. kovo 21 d. suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų išlaidų apskaitos kortelėje (b. l. 26) nurodė pagal faktinį atlikto darbo laiką sugaišusi 16 val. 25 min., kas visa apimtimi (100 proc.) sudarė 650 Lt. Tarnyba savo ruožtu 2011 m. kovo 28 d. atsakovei išsiųstoje pažymoje nurodė, jog atsakovei tenkanti advokatei atlygintinų išlaidų dalis – 325 Lt bei išdėstė atsakovei ginčo išlaidų sumokėjimo tvarką ir terminus.

Tarnyba 2011 m. balandžio 26 d. gavo atsakovės atsakymą (b. l. 30), kuriame ji nurodė, kad iš esmės nesutinka su apskaičiuota ginčo pagalbos suma, nes ginčo pagalba ji nesinaudojo. Tarnyba 2011 m. gegužės 4 d. raštu (b. l. 31-32) atsakovę pakartotinai informavo apie ginčo pagalbos apskaičiavimo pagrindus, paaiškino apmokėjimo, nesutikimo su šių išlaidų apskaičiavimu apskundimo tvarką. Duomenų, kad pareiškėja ginčijo, Tarnybos apskaičiuotą jai sumokėti, antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, byloje nėra.

Iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 sprendimo (b. l. 54 – 56) bei LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistemos) matyti, kad atsakovę civilinėje byloje Nr. 2-932-613/2010 (byla, kurioje atsakovei teikta ginčo pagalba) atstovavo advokatė L. B.. 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu minėtas teismas ieškovės (šioje byloje – atsakovės) A. S. ieškinį atmetė, o aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės A. S. teiktą apeliacinį skundą atmetė.

Dėl atsakovės pareigos apmokėti išlaidas už civilinėje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir pareiškėjo teisės reikšti reikalavimą tokias išlaidas priteisti

Ginčo išsprendimui aktualaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 100 procentų, - jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis ir 50 procentų, - jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą. To paties straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis, o 3 dalis numato, jog pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka

Kaip nustatyta aukščiau apžvelgtais bylos duomenimis, atsakovei Tarnyba nustatė antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, kas suponavo tai, jog valstybė garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja savo prašyme suteikti jai antrinę teisinę pagalbą išreiškė savo sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jos turto ir pajamų lygis, kaip tą nustato VGTPĮ 19 straipsnio 1 dalis bei jo iš esmės neginčijo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Tarnybai paskyrus atsakovę minėtoje civilinėje byloje atstovavusią advokatę bei šiai užbaigus atstovavimą, atsakovei atsirado pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalį.

Konstatavus atsakovės pareigą atlyginti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei Tarnybai atsakovei išsiuntus pakartotinius pranešimus su raginimu padengti teisinės pagalbos išlaidas, o šiai per nustatytąjį terminą minėtos pareigos neišpildžius, Tarnyba pagrįstai pagal VGTPĮ 24 straipsnio 6 dalį kreipėsi į teismą su prašymu išlaidas už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą civilinėje byloje priteisti.

Dėl atsakovės apmokėtinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs faktinių duomenų visetą, sprendė, jog konkrečioje byloje egzistuoja pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti 50 procentų patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau tik iš dalies.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo Taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), atlygintinomis pripažino advokatės pateiktuose dokumentuose (b. l. 26 – 27) išskirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimo pirmosios instancijos teismui ir atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Susumavęs su šiais veiksmais susijusį advokatės nurodytą faktinį darbo laiką, teismas sprendė, jog atlygintinomis pripažintinos 8 advokatės darbo valandos, kas sudaro 160 Lt sumą (8 val. * 40 Lt (viena advokato darbo valanda) / 2 (atsakovės atlygintina išlaidų proporcija) = 160 Lt).

Tuo tarpu advokatės dokumentuose detalizuotų ginčo išlaidų, apskaičiuotų už asmens konsultacijas, teismas nelaikė pagrįstomis ir atlygintinomis, nes tai, anot jo, patenka į pirminės, bet ne į antrinės teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintą definiciją. Teismas taip pat pagrįstomis ir atlygintinomis nelaikė advokatės nurodytų išlaidų už dokumentų rengimą, jų kopijų darymą ir pan., motyvuodamas tuo, jog ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokių veiksmų atlikimą bei nurodė, jog nėra pagrindo priteisti ir išlaidų už advokatės nurodytą pozicijų derinimą, nes toks procesinis veiksmas nėra išskirtas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas, nesutikdamas su minėtos dalies išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą jo naudai, argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas daugiau kaip pusę pareikšto reikalavimo sumos dėl patirtų antrinės teisės pagalbos išlaidų priteisimo, nepagrįstai susiaurino antrinės teisinės pagalbos turinį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pirmosios instancijos teismo poziciją dėl pareiškėjo naudai nepriteistų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą dalies vertina kritiškai.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pareiškėjo apeliaciniame skunde išsakytiems motyvams dėl pernelyg siauro antrinės teisinės pagalbos traktavimo.

Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog ginčo išlaidų, advokatės apskaičiuotų už asmens konsultacijas, teismas ratione materiae (lot. – pagal materialinį kriterijų) atlygintinomis nepripažino iš esmės teisines konsultacijas priskyręs VGTPĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai pirminei teisinei pagalbai ir eliminavęs jas iš antrinės teisinės pagalbos definicijos, įtvirtintos minėto straipsnio 3 dalyje. Šiuo aspektu nurodytina, jog lingvistinis teisės aiškinimo, nepaneigiant jo svarbos, metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Konstatuota ir tai, kad tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą (šiuo aspektu žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–3451/2011).

Konkrečiu atveju matyti, jog nors teisines konsultacijas teisėkūros subjektas expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) ir įtraukė į VGTPĮ 2 straipsnio 2 dalį, kuri apibrėžia pirminę teisinę pagalbą, inter alia susiedamas ją su galimybe ginčą išspręsti taikiai, t. y. neteismine tvarka, tai savaime nepaneigia to, jog teisinės konsultacijos negali pateikti ir į antrinės teisinės pagalbos apibrėžtį. Teisėjų kolegijos manymu, yra visiškai pagrįsta tai, jog teisinės konsultacijos, remiantis sisteminiu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, būtinos ir teikiant antrinę teisinę pagalbą, nes būtent jų metu atskleidžiamos asmeniui, kuris, kaip preziumuotina, stokoja teisinio išmanymo, bylai reikšmingos aplinkybės ar kita aktuali teisinė informacija.

Analogiškai pasisakytina ir apie pozicijų derinimą, kaip teisinės paslaugos rūšį, kurios pirmosios instancijos teismo taipogi nepripažino procesiniu veiksmu, sudarančiu pagrindą atlyginti pareiškėjo prašomas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal VGTPĮ 3 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama inter alia remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais. Atsižvelgus į tai, bei į teismų praktikoje ir teisės doktrinoje galiojantį atstovavimo principą, kuris suponuoja, jog atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, yra pagrįsta teigti, kad iš antrinės teisinės pagalbos turinio teismas, nors ir pripažindamas pozicijų derinimą sudėtine pasirengimo bei atstovavimo atstovei civilinėje byloje dalimi, nepagrįstai eliminavo jį iš veiksmų, už kuriuos galėtų būti atlygintinos patirtos išlaidos, srities. Teisėjų kolegijos manymu, būtent pozicijų derinimas sudaro prielaidas užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl laikas, sugaištas atliekant šį veiksmą, konkrečiu atveju turėtų būti atlyginamas.

Pažymėtina ir tai, jog neatsiejamai susiję su pasirengimu bylos nagrinėjimui ir tinkamu atstovavimu teisme laikytini ir advokatės įvardinti „dokumentai, kopijos“ veiksmai. Nors advokatė jų išsamiai ir nedetalizavo, atsižvelgiant į trumpą tokių paslaugų teikimo laiką (pusę valandos), jie laikytini pagrįstais bei susijusiais su technine antrinės teisinės pagalbos teikimu puse.

Be to, tokią teismo poziciją, aiškinant aktualias ginčui teisės normas teleologiniu aspektu, patvirtina ir nuo 2011 m. liepos 16 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. Nr. 1R-176 įsakymas Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo, kurio 3 punktas expressis verbis išdėsto, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas advokato procesiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą konsultacijoms teikti, susipažinti su bylos medžiaga, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dokumentams ir pozicijai derinti su asmeniu, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, dalyvauti atitinkamų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą susipažinti su teismų praktika, aktualia konkrečiai bylai, pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo rengti, prašymams dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rengti, taip pat laiką, skirtą laukti teisminėse ir kitose institucijose), kelionei į veiksmo atlikimo vietą ir atgal sugaištas laikas.

Teisėjų kolegija, apžvelgusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog Tarnybos iš atsakovės prašoma priteisti išlaidų, susidariusių už antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje, suma yra pagrįsta bei tinkamai apskaičiuota – faktinį sugaištą valandų skaičių (16 val. 15 min.) dauginant iš nustatytos vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio (40 Lt), nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų bei nėra neproporcinga atsakovės atžvilgiu.

Be to, pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatuota, kad ši byla yra nagrinėtina administraciniame teisme. Šis ginčas vertintinas kaip savarankiškas ginčas, atsirandantis tarp valstybės garantuojamą pagalbą organizuojančios institucijos ir asmens, kuriam ši pagalba suteikta, todėl nepatenkantis į Civilinio proceso kodekse nustatytą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei paskirstant bylinėjimosi išlaidas išnagrinėtoje civilinėje byloje (Civilinio proceso kodekso 96, 99 straipsniai).

Kaip apžvelgta aukščiau, atsakovei prievolė, be kita ko, išreiškus savo sutikimą apmokėti pusę antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kilo būtent iš VGTPĮ 19 straipsnio nuostatų. Todėl konkrečiu atveju neįrodžius, jog ši jos prisiimta prievolė sukels atsakovei neadekvačių pasekmių, spręstina, jog Tarnybos prašoma išlaidų, susidariusių už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei, suma yra priteistina. Pabrėžtina, jog konkrečiu atveju egzistuoja pakankamas teismo įsitikinimo laipsnis, jog visos už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatės nurodytos išlaidos buvo būtinos, realios ir pagrįstos, todėl jos iš atsakovės priteistinos visa advokatės pateiktuose dokumentuose nurodoma (b. l. 26 – 27) apimtimi, pagal atsakovei priklausančią mokėti proporcijų dalį (50 proc.), t. y. 325 Lt (650 Lt / 2 = 325 Lt).

Pridurtina, jog, be kita ko, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį (jai mokama tik 631,14 Lt dydžio senatvės pensija), priteistų Tarnybai išlaidų mokėjimą prasminga išdėstyti lygiomis dalimis 10 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesio įmoką nustatant po 32 litus ir 50 centų.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei palankesnį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė pareiškėjas, konstatuotina, jog atsakovei nepalankesniu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu jos padėtis nebus pabloginama ir tokiu būdu nebus pažeidžiamas bendras draudimo non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimas – keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą, tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. S., trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatei L. B. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės A. S. 325 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-18-10, civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išdėstyti iš atsakovės A. S. priteistos 325 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos mokėjimą dalimis, 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 32 Lt ir 50 centų (trisdešimt du litus ir penkiasdešimt centų).

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius